Paramos verslui fondą valdantis finansų specialistas interviu „Delfi“ papasakojo, dėl ko stringa pinigų skirstymas, kaip vyksta darbas su vidutinėmis ir stambiomis įmonėmis.
D. Vilčinskas taip pat paaiškino, kaip rengiami 1 mlrd. eurų pasiekti galinčio fondo planai, pagal kokius kriterijus pasirenkamos pagalbos vertos įmonės.
„Sunku“, – taip jis atsakė į klausimą, kaip sekasi rasti gerų specialistų už 2 tūkst. „į rankas“ siekiančius atlyginimus.
– Lietuvoje veikia apie 4,5 tūkst. vidutinių ir didelių, t. y. daugiau nei 50 darbuotojų turinčių įmonių. Kiek iš jų kreipėsi į jus?
– Iki šios dienos esame bendravę su maždaug 80 įmonių, o jų įvardinta suma viršija 200 mln. eurų.
– Ar tai, kad planuojate pradėti remti ir smulkų verslą, kaip sakė ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis, reiškia, kad iš stambiųjų susidomėjimas buvo per mažas?
– Ta žinutė nėra visiškai tiksli. Fondas veiklą pradėjo spalį, nuo tada aktyviai bendravome su visais pareiškėjais, kuriems valstybės pagalba tokia forma yra aktuali. Fondo paskirtis yra teikti pagalbą investicijų ir paskolų forma vidutinėms ir stambioms įmonėms.
Europos Komisijos (EK) komunikate, kurio pagrindu fondas ir yra sukurtas, labai konkrečiai reglamentuojama, kokios įmonės yra vidutinės, kokios yra stambios – kas gali gauti lėšas. Tačiau bendraujant su įmonėmis, pamatėme, kad aibė jų neatitinka fondo veiklos apraše nustatytų kriterijų.
Gruodžio pradžioje inicijavome priemonės aprašo pakeitimus, o jiems turi pritarti EK. Praėjusią savaitę jau išsiuntėme paraišką, o dabar laukiame pakeitimų. Tai V. Jurgučio komentaras būtent su tuo susijęs.
Pavyzdžiui, yra įmonių, kurios praėjusiais metais iš mažų virto vidutinėmis. Tai reiškia, kad pernai jau turėjo 50 darbuotojų, o užpernai dar ne. Žiūrint techniškai, jos neatitinka kriterijaus, todėl paramos gauti negali. Taip jos, gali kreiptis į „Invegą“, į Valstybinę mokesčių inspekciją, į Užimtumo tarnybą, bet joms reikia reikšmingesnių sumų, kurias suteikti gali mūsų fondas.
Tačiau mes jokiu būdu neketiname dalinti pagalbos mažoms įmonėms. Tam yra kitos valstybės pagalbos priemonės.
– Kokius dar kriterijus siekiate pakeisti?
– EK komunikate neleidžiama pagalbos teikti finansinių sunkumų patiriančioms įmonėms, kurios juos patyrė 2019 metų pabaigoje. Tai apsaugo nuo pagalbos problematiškoms įmonėms, pavyzdžiui, restruktūrizuojamoms, beveik bankrutuojančioms ir pan.
Tačiau ir čia radome tam tikrų paradoksų. Pavyzdžiui, įmonė buvo finansiškai stabili, tačiau dėl tam tikrų apskaitos niuansų turėjo blogus skaičius balanse – tarkim, neigiamą nuosavybę. Taip būna, kai įmonėje per ilgą laiką susikaupia didelis nusidėvėjimas, kuris yra didesnis už uždarbį.
Kitaip sakant pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (angl. EBITDA) tose įmonėse buvo teigiamas, jos turėjo labai gerus paskolos aptarnavimo rodiklius, bet dėl didelio nusidėvėjimo jos „suvalgė“ savo įstatinį kapitalą – akcininkų nuosavybė tapo neigiama.
Atvejuose, su kuriais susidūrėme, akcininkai įmones finansavo per akcininkų paskolas ir nuosavybė ten yra. Taigi, žiūrint pagal rodiklius, įmonės atrodo patiriančios finansinių sunkumų, bet žiūrint į patį verslą, jos turėjo labai sveiką ir stabilią veiklą. Iki Covid-19 dirbo labai gerai, ir po šios krizės dirbs gerai.
EK jau yra paaiškinusi, kad įmonės gali išsitaisyti. Akcininkai gali savo paskolas paversti akciniu kapitalu. Tokiu būdu įmonės nebus „patiriančios sunkumų“.
Fondas neturi tikslo finansuoti probleminių įmonių, bet pamatėme maždaug 5–6, kurios papuolė ant šio „kabliuko“. Kalbame apie 30 mln. eurų lėšų, kurias jiems reiktų gauti.
Norime pakeisti dar vieną kriterijų. Kaip žinia, fondas gali teikti paskolas, pirkti įmonių leidžiamas obligacijas, suteikti lėšas per hibridinius instrumentus arba per akcinį kapitalą.
EK komunikate vieni reikalavimai taikomi skolinimui (paskoloms ir obligacijoms), o kur kas didesni – hibridinėms ir akcinio kapitalo priemonėms. Tuo metu lietuviškose dokumentuose visi reikalavimai yra suvienodinti.
Mums trukdo reikalavimas, kad įmonės būtų sisteminės – ypač svarbios, didelio darbdavio – tokios, kurių bankrotas reikštų grandinės kitų įmonių bankrotus. Lietuvoje tokių yra tik kelios. Tačiau tokie sudėtingi reikalavimai turėtų būti taikomi tik tuo atveju, jei valstybės pagalbos fondas eina į akcinį kapitalą arba hibridinius instrumentus.
Jei tiesiog skolina, tada reikalavimai paprastesni ir įmonei nereikia būti sistemiškai svarbia. Užtenka, kad ji būtų nukentėjusi nuo Covid-19, būtų vidutinė arba stambi ir neturėtų finansavimo alternatyvų.
Pakeitus šiuos tris dalykus, galėsime apie 95 mln. eurų lėšų suteikti įmonėms. Daliai įmonių jau esame priėmę teigiamus sprendimus, laukiame, kol EK pasakys „gerai“. Tada inicijuosime dokumentų pasirašymą. Dar daliai įmonių (maždaug už 70 mln. eurų) darome analizę, o dar 70 mln. eurų laukiame dokumentų iš klientų, kad galėtume analizę pradėti.
– Kokios priemonės finansavimui šiuo metu populiariausios ir kokios sumos reikėtų norint visas jas patenkinti?
– Šalia tikslo gelbėti verslus turime dar vieną svarbų tikslą – skatinti kapitalo rinką. Tai darome populiarindami obligacijas. Tai pats populiariausias instrumentas, ir mūsų strategijoje numatyta, kad obligacijos turi sudaryti ne mažiau kaip 60–70 proc. viso portfelio. Likusi dalis turėtų pasiskirstyti tarp paskolų ir hibridinių bei akcinio kapitalo instrumentų.
Šiuo metu dirbame su suma, kuri yra šiek tiek didesnė nei 150 mln. eurų, bet nuolat sulaukiame naujų kreipimųsi ir paraiškų. Manau, kad jų kiekis ir toliau didės, nes dabar dar aktyviai teikiamos priemonės subsidijomis, kalbama ir apie antrąjį Ekonomikos ir inovacijų ministerijos paketą. Kai tos lėšos bus įsisavintos, paaiškės, kiek ir kokioms įmonėms dar reikia pagalbos.
– Kol kas fondas yra sudaręs tik vieną sandorį – už 7 mln. eurų su įmone „Enerstena“. Kodėl šią įmonę reikėjo gelbėti? Kokių socialinių ir ekonominių pasekmių būtų turėjęs jos veiklos nutraukimas?
– Ši įmonė atitiko fondo investavimo strategiją ir mes išanalizavę nusprendėme jai suteikti lėšas. Ji stipriai nukentėjo nuo Covid-19. Įmonės veikla – šildymo sprendimų gamyba. Ji nemažai savo sprendimų yra instaliavusi Lietuvoje – ne viena biokuro katilinė yra pastatyta. Taip pat ji turi sukaupusi inžinerinių žinių, o Lietuvoje tokių įmonių nėra daug (2–3).
Ši įmonė turi gana stiprų tyrimų centrą, kuris nuolat kuria naujo kuro tipų deginimo sprendimus, o svarbiausia – kadangi Lietuvoje šilumos gamyba didele dalimi yra pervesta į biokurą, įmonė savo sprendimus pradėjo eksportuoti į užsienį.
Galiausiai, įmonė turi daugiau nei 200 darbuotojų. Daug metų sėkmingai veikė, bet kelionių suvaržymai sukėlė tiek iššūkių, sukėlė kaštus ir ji tapo tokia, kuriai reikia valstybės pagalbos.
– „Enerstenos“ darbuotojų skaičius šiemet nemažėjo. 2019 metais įmonių grupės konsoliduotas grynasis pelnas – 303 tūkst. eurų. Jos įmonės nėra įtrauktos į VMI nukentėjusiųjų nuo pandemijos sąrašą, net nėra pasinaudojusios galimybe atidėti mokesčius. Ar tikrai ją reikėjo remti mokesčių mokėtojų pinigais?
– Patikėkite, turime visas procedūras vertinti nukentėjimą nuo Covid-19. Beje, mokestiniai atidėjimai tėra įsipareigojimo nukėlimas.
Įmonė darbuotojų nemažino, nes turi aibę projektų užsienyje, kuriuos reikia vykdyti. Tik tiek, kad įmonė negalėjo keliauti ir projektai pradėjo vėluoti, tada negalėjo jų „aktuoti“. Pradėjo kauptis baudos dėl netęsybų, vėlavimų ir t. t. Visa tai sukėlė didelę naštą.
Dabar bandome jai padėti išgyventi, suprasti, kokius persitvarkymus turi padaryti, kad taptų vėl pelninga. Taip, 2019 metai buvo su pelnu, bet 2020 metai tokiais nebus.
– Kaip jūs bendrai vertinate Lietuvos politiką stambiojo ir smulkiojo verslo atžvilgiu? Kokių skirtumų matote?
– Manau, kad „Invega“ su savo priemonėmis bandė atliepti visus poreikius. Tuo metu fondo paskirtis yra nukreipta į vidutines ir stambias įmones. Jis sukurtas taip, kad nedalintų paramą ir subsidijas, o kad paskolintų ar investuotų lėšas į įmones, kurios neturi kitos alternatyvos.
Juk didelių įmonių praradimas reiškia darbo vietų praradimą, mokestinės bazės praradimą. Gali būti prarastos kompetencijos. Sukurti tai užtruktų laiko. Mes skoliname ir investuojame, sakyčiau, rinkos sąlygomis.
Valstybė į fondą investavo 100 mln. eurų ir yra pasiruošusi išleisti dar garantuotų obligacijų, tačiau tikslas buvo pritraukti ir privačius investuotojus, kad valstybės lėšos būtų atskiestos. Taip suplanuotas fondas su iki 1 mlrd. eurų siekiančiu dydžiu.
Tada tikėtasi, kad ekonomikos traukimasis bus didesnis, nei matome dabar. Tačiau vis tiek, dabar yra antra banga ir iššūkių verslas patiria. Yra poreikis vidutinių ir stambių segmente.
Manau, kad iki šiol suteiktos priemonės padėjo verslui tvarkytis ir išgyventi, ypač sektoriams, kuriems to trūksta. Tikiuosi, kad verslai sėkmingai išgyvens krizinį laikotarpį. Tada galėsime galvoti, kaip tą verslą paskatinti augti po pandeminio laikotarpio.
– Kaip sekasi pritraukti privačias investicijas? Ar jau yra investavusių? Kiek pinigų šiandien valdote?
– Esame kalbėję su potencialiais investuotojais, bet kol kas neskubame pritraukinėti jų lėšų. Žiūrime, koks yra realus poreikis rinkoje. Turime 100 mln. eurų iš valstybės, turime galimybę iki 400 mln. eurų pritraukti obligacijomis. Kai matysime augantį poreikį pinigams, tada pradėsime konkretesnius pokalbius su investuotojais.
Kalbant apie obligacijas, jas leistų valstybės valdoma įmonė „Valstybės investicinis kapitalas“, kuri yra įtraukta į Europos centrinio banko sąrašą, pagal kurį nukreipiamos kiekybinio skatinimo programos lėšos. Tai labai gera žinia, nes galima tikėtis, kad ECB supirkinėtų tas obligacijas.
O kol kas yra fonde yra 100 mln. eurų.
– Kaip sekasi burti komandą? Turite 21 darbuotoją, kuriems gruodį mokėjote vidutiniškai po 2 tūkst. eurų „į rankas“ – ar sunku rasti gerų specialistų?
– Sunku. Norėčiau pradėti nuo profesionalios ir skaidrios valdymo struktūros. Suburta komanda formuojant stebėtojų tarybą. Ten yra tikrai patyrusių kolegų. Dar turime iš profesionalų sudarytą valdybą, tai – nepriklausomi įvairių sričių specialistai. Valdyba sudaro ir investicinį komitetą, kuris priiminėja visus investicinius sprendimus. Todėl buvo labai svarbu, kad būtų tiek rizikų vertinimo, tiek teisės, tiek investicijų ir bankų sektoriaus kompetencijos.
Kalbant apie komandą, įmonė dirba su vidutiniu ir stambiu verslu. Tai sudėtingas verslas, su apčiuopiama apimtimi. Iš to išplaukia, kad kiekviena įmonė, su kuria bendravome, turi daugiau ar mažiau, vienokių ar kitokių rizikų. Norint fondo lėšas investuoti atsakingai, reikalinga aukšta kompetencija.
Fondas ne tik skolina, bet ir perka obligacijas, atskirais atvejais turės įmonėms suteikti lėšas per akcinį kapitalą. Tokios formos reikalauja išskirtinių žinių bei kompetencijų. Tokių specialistų rinkoje nėra labai daug. Jie dirba bankuose, investiciniuose fonduose.
Tačiau šiuo metu komanda jau yra suformuota ir dar pilnėti gali nebent 1–2 žmonėmis.
– Kokios Jūsų prognozės dėl pandemijos pabaigos?
– Neprognozuojame, kada karantinas galėtų būti atšauktas. Sugriežtintas karantinas tiesiogiai apriboja galimybes atskiroms įmonėms ir sektoriams vykdyti veiklą. Tačiau nemaža dalis įmonių, su kuriomis bendraujame, dirba tarptautinėse rinkose.
Jos eksportuoja, organizuoja keliones, pas juos atvyksta užsienio svečiai. Taigi, situacija nėra izoliuota Lietuvoje. Tai globalus klausimas, kad pasaulis pradės lengviau kvėpuoti dėl koronaviruso sukeltos situacijos.
Manau, kad kai kurioms įmonėms užtruks ne vienerius metus, kol jos pradės funkcionuoti taip, kaip buvo iki pandemijos. Todėl fondas investuoja 6 metams, o investavimo logikoje yra užprogramuotas mechanizmas (palūkanų kilimo formulė), kuris skatina įmones kuo greičiau grąžinti valstybės pagalbą.
