„Galime konstatuoti, kad Lietuvoje COVID-19 krizė yra nišinė, nes pagrindiniai sektoriai – pramonė, mažmeninė prekyba – jie pernai puikiai atlaikė iššūkius, o problemos buvo tik tuose sektoriuose, kurie labiausiai priklausimi – kavinės, restoranai viešbučiai“, – BNS teigė bendrovės „SME Finance“ ekonomistas.
A. Izgorodinas anksčiau prognozavo, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) trauksis 2 proc. Jo teigimu, labiausiai nustebino mažmeninės prekybos augimas, kuris, nepaisant dviejų karantinų, augo 2,5 proc. iki 12,36 mlrd. eurų.
„Kadangi žmonės ir įmonės jau nuo lapkričio nujautė, kad bus įvestas antrasis karantinas, manau, jie tuo kaip ir pasinaudojo – vieni pradėjo pirkti kalėdines prekes, o įmonės pradėjo daryti visokias akcijas. Bet esminis dalykas yra vartotojų lūkesčiai – ir lapkritį, ir gruodį, ir sausį vartotojų nuotaikos gerėjo, žmonės geriau vertino savo finansų perspektyvą ir truputį geriau netgi pradėjo vertinti ekonomikos perspektyvas“, – sakė A. Izgorodinas.
„Vartotojų lūkesčiai labai stipriai prisidėjo prie mažmeninės prekybos augimo, nes žmonės perėjo iš fizinio vartojimo prie vartojimo internetu“, – pridūrė jis.
A. Izgorodinas sako, kad dabar nežinomybė lieka dėl ekonomikos atsigavimo pradžios. Jis prognozuoja, kad jis turėtų prasidėti antrąjį šių metų pusmetį, pasibaigus karantinui.
„Bazė ir fundamentas atsigavimui yra geras, Lietuvoje vartotojų lūkesčiai pakankamai geri, be to, gyventojai sėdi ant 17 mlrd. eurų pinigų maišo indėlių pavidalu. Reiškia, kai bus panaikintas karantinas, vidaus vartojimas greit atsigaus“, – sakė ekonomistas.
Lietuvos BVP pernai smuko 1,3 proc. iki 48,7 mlrd. eurų, o vien ketvirtąjį ketvirtį – augo 1,2 proc. iki 12,7 mlrd. eurų. Statistikos departamento teigimu, BVP pokyčiui didžiausią neigiamą įtaką darė apgyvendinimo ir maitinimo bei transporto ir saugojimo įmonių veiklos rezultatai.