Šalies ekonomika susitraukė

Kaip praneša Lietuvos statistikos departamentas, 2020 m. šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis siekė 48,7 mlrd. EUR, remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

2020-aisiais, veikiama pandemijos, ekonomika susitraukė – palyginti su 2019 m., realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo neigiamas ir sudarė –1,3 proc. BVP pokyčiui didžiausią neigiamą įtaką 2020 m. darė apgyvendinimo ir maitinimo bei transporto ir saugojimo įmonių veiklos rezultatai.

2020 m BVP ketvirčių realieji pokyčiai (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką ir, palyginti su praėjusiu laikotarpiu) buvo netolygūs ir sudarė: I ketv. – 0,0 proc., II ketv. – minus 5,9 proc., III ketv. – 3,8 proc., IV ketv. – 1,2 proc.

Prekės atpigo, bet brango paslaugos

2020 m. Lietuvoje užfiksuota metinė (2020 m. gruodį, palyginti su 2019 m. gruodžiu) 0,2 proc. infliacija. 2020 m. bendrą metinį kainų pokytį daugiausia lėmė sveikatos priežiūros prekių ir paslaugų – 7,1 proc. (odontologų teikiamų paslaugų kainos padidėjo 13,9 proc., medicinos paslaugų – 10,9 proc., farmacijos gaminių – 4,7 proc.), alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių – 3 proc., viešbučių, kavinių ir restoranų teikiamų paslaugų – 3,6 proc. (šios grupės paslaugų kainų pokytį labiausiai lėmė pakilusios viešojo maitinimo paslaugų kainos – 4,1 proc.), kainų padidėjimas.

Metiniam kainų pokyčiui įtakos turėjo transporto grupės prekių ir paslaugų, su būstu susijusių prekių ir paslaugų, vandens, elektros, dujų ir kito kuro bei drabužių ir avalynės kainų sumažėjimas. Didžiausią įtaką transporto grupės prekių ir paslaugų atpigimui 3,8 proc. turėjo 10 proc. kritusios degalų ir tepalų kainos. Būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės kainos sumažėjo 2,7 proc. Tai labiausiai lėmė sumažėjusios kietojo kuro ir šilumos kainos, atitinkamai 16,4 ir 11,5 proc. Drabužiai per metus atpigo 4,5 proc., avalynė – 6,1 proc. Maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos padidėjo 0,2 proc.

Per 2020 m. prekės atpigo 1,3 proc., tačiau paslaugos pabrango 3,9 proc.

Valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos kainos padidėjo 1,6 proc., rinkos kainų pokytis buvo artimas nuliui.

Per penkerius metus (2020 m. gruodį, palyginti su 2015 m. gruodžiu), vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 10,9 proc., iš jų prekių – 6,5 proc., paslaugų – 22,4 proc.

Dėl COVID-19 paskelbto karantino sustabdžius tradicinį kainų registravimą, vartojimo prekių ir paslaugų kainos buvo renkamos naudojant kitus surinkimo šaltinius: prekybos ar paslaugų įmonių interneto puslapiuose skelbiamą informaciją, skambinant telefonu ir bendradarbiaujant su prekybos įmonėmis. Atostogų išvykų, kai kurių sporto, laisvalaikio bei kultūros paslaugų, viešojo maitinimo paslaugų trūkstamos kainos buvo įvertintos, atsižvelgus į paslaugų specifiškumą bei taikant atitinkamus kainų vertinimo metodus (vadovaujantis Eurostato pateiktomis rekomendacijomis).

2020 m. ES vidutinė metinė (2020 m., palyginti su 2019 m.) infliacija sudarė 0,7 proc., euro zonai priklausančiose šalyse – 0,3 proc. Lietuvoje pagal suderintą vartotojų kainų indeksą apskaičiuota 2020 m. vidutinė metinė infliacija sudarė 1,1 proc.

Išaugo nedarbas, kilo atlyginimai

2020 m. šalyje buvo 1 mln. 364,5 tūkst. užimtų gyventojų, 124,6 tūkst. bedarbių ir 883,9 tūkst. ekonomiškai neaktyvių 15 metų ir vyresnių gyventojų. Užimtų gyventojų skaičius 2020 m., palyginti su 2019 m., sumažėjo 13,9 tūkst., arba 1 proc., bedarbių padaugėjo 32,6 tūkst., arba 35,4 proc., o ekonomiškai neaktyvių gyventojų skaičius sumažėjo 14 tūkst., arba 1,6 proc.

2020 m. nedarbo lygis šalyje buvo 8,4 proc., arba 2,1 proc. punkto didesnis nei 2019 m. Ilgalaikio nedarbo lygis 2020 m., palyginti su 2019 m., padidėjo 0,6 proc. punkto ir buvo lygus 2,5 proc.

2020 m. vidutinis mėnesinis bruto (iki mokesčių) darbo užmokestis, įskaitant individualiąsias įmones, sudarė 1 421,2 EUR ir, palyginti su 2019 m., padidėjo 9,6 proc.

Vidutinis mėnesinis neto (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis sudarė 908,9 EUR ir buvo 10,6 proc. (86,8 EUR) didesnis nei prieš metus.

Realusis darbo užmokestis (neto darbo užmokestis atsižvelgus į vidutinį vartotojų kainų pokytį – 1,2 proc.) per metus padidėjo 9,3 proc.

2020 m. bruto darbo užmokestis sparčiau didėjo viešajame sektoriuje. Per metus jis padidėjo 11,8 proc. ir sudarė 1 531,1 EUR, o privačiajame sektoriuje padidėjo 8,5 proc. ir sudarė 1 372,6 EUR.

2020 m. bruto darbo užmokestis šalies ūkyje didėjo visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose, išskyrus apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklos rūšių įmones, kuriose sumažėjo 1,2 proc. Labiausiai bruto darbo užmokestis didėjo žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (apie 16,9 proc.) bei transporto ir saugojimo (apie 14,6 proc.) veiklose.

Didžiausią bruto darbo užmokestį gavo informacijos ir ryšių (apie 2 571 EUR), finansinės ir draudimo veiklos įmonių darbuotojai (apie 2 479 EUR), elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo veiklos įmonių darbuotojai (apie 1 763 EUR).

2020 m. spalio mėn. duomenimis, ketvirtadalis visų šalies ūkio darbuotojų uždirbo 784 EUR ir mažiau, kiti 25 proc. darbuotojų gavo nuo 784 iki 1 126 EUR, kitas ketvirtadalis – nuo 1 126 iki 1 660 EUR ir likęs ketvirtadalis − daugiau nei 1 660 EUR.

2020 m. šalies ūkyje vidutinis darbuotojų (mokėjusių mokesčius „Sodrai“) skaičius sudarė apie 1 mln. 280,4 tūkst., palyginti su 2019 m., jų skaičius sumažėjo 7,5 tūkst. Daugiau nei du trečdaliai (71,5 proc., arba 916 tūkst.) darbuotojų dirbo privačiajame sektoriuje. Viešajame sektoriuje (įskaitant valstybės ir savivaldybių įmonių darbuotojus) dirbo mažiau nei trečdalis (28,5 proc., arba 364,4 tūkst.) darbuotojų.

Biudžetinėse įstaigose ir organizacijose (išlaikomose iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų lėšų) 2020 m. darbuotojų skaičius sumažėjo 1,5 tūkst. ir sudarė 306,6 tūkst. (23,9 proc. viso šalies ūkio) darbuotojų. Iš jų 123,9 tūkst. (40,4 proc.) dirbo švietime, 80,7 tūkst. (26,3 proc.) – viešajame valdyme ir gynyboje, privalomajame socialiniame draudime, 79,8 tūkst. (26 proc.) – sveikatos priežiūros ir socialinio darbo veikloje.

Biudžetinių įstaigų darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2020 m. sudarė apie 1 524 EUR ir per metus padidėjo 12,9 proc.


Pramonės produkcijos parduota mažiau

2020 m. pramonės produkcijos parduota už 21,3 mlrd. EUR to meto kainomis, tai 1,9 proc. palyginamosiomis kainomis mažiau nei 2019 m.

Labiausiai krito odos ir odos dirbinių gamybos produkcija – 32,9 proc., rafinuotų naftos produktų – 18 proc., drabužių siuvimo – 17,5 proc., niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos produkcija – 13,9 proc.

Išaugo kitos gamybos produkcija – 29 proc., kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių – 17,3 proc., popieriaus ir popieriaus gaminių – 10 proc., pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų – 7 proc.

Užsienio rinkose gamintojų parduodamos produkcijos dalis sudarė 62,5 proc. (2019 m. – 63,8 proc.).

Eksportas ir importas sumažėjo

2020 m. prekių eksportas sudarė 28,7 mlrd. EUR, importas – 29 mlrd. EUR. Eksportas, palyginti su 2019 m., sumažėjo 3,1 proc., importas – 9,4 proc. Užsienio prekybos deficitas sudarė 0,2 mlrd. EUR. Daugiausia eksportuota į Rusiją, Latviją, Vokietiją ir Lenkiją. Daugiausia importuota iš Lenkijos, Vokietijos, Rusijos ir Latvijos.

2020 m. sausio–lapkričio mėn. į ES valstybes eksportuotų prekių vertė, palyginti su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 3,2 proc. ir sudarė 56,5 proc. bendro Lietuvos eksporto. Importuotų prekių iš ES valstybių vertė sumažėjo 5,7 proc. ir sudarė 69,7 proc. bendro Lietuvos importo.

2020 m. sausio–lapkričio mėn. Lietuva daugiausia eksportavo ir importavo mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos, chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos.

2020 m. sausio–lapkričio mėn. lietuviškos kilmės prekių eksportas siekė 15,3 mlrd. EUR ir sudarė 59,2 proc. viso Lietuvos eksporto. Palyginti su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu, lietuviškos kilmės prekių eksportas sumažėjo 7 proc., be mineralinių produktų – padidėjo 3,3 proc.

Didžiausią lietuviškos kilmės prekių eksporto dalį sudarė įvairūs pramonės dirbiniai, kurių eksportas sumažėjo 0,5 proc., tačiau 18,6 proc. augo paruoštų maisto produktų, 69,7 proc. – įvairių chemijos, organinių chemijos ir farmacijos produktų, 30,1 proc. – augalinių produktų eksportas.

Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į ES (63,1 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto), pagrindinės lietuviškos kilmės eksporto partnerės – Vokietija, Švedija, Latvija, Lenkija ir Nyderlandai.

Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta padidėjo

Mažmeninės prekybos, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą, įmonių apyvarta 2020 m. sudarė 12,4 mlrd. EUR ir, palyginti su 2019 m., padidėjo 2,5 proc. palyginamosiomis kainomis.

Per metus mažmeninė prekyba maisto prekėmis padidėjo 2,4 proc., ne maisto prekėmis – 6,1 proc., o dėl COVID-19 automobilių degalų mažmeninė prekyba sumažėjo 3,6 proc. palyginamosiomis kainomis.

Dėl COVID-19 labiausiai išaugo užsakomasis pardavimas paštu arba internetu – 50,2 proc., kompiuterių, jų išorinės ir programinės įrangos mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse – 44,3 proc., o labiausiai sumažėjo avalynės ir odos gaminių – 20,3 proc., bei drabužių mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse – 13,2 proc. palyginamosiomis kainomis.

Statybos darbų atlikta mažiau

Per 2020 m. statybos įmonės šalyje atliko darbų už 3,3 mlrd. EUR, tai 3 proc. palyginamosiomis kainomis mažiau nei 2019 m. Pastatų statybos darbų atlikta 8,4 proc. mažiau, o inžinerinių statinių statybos darbų – 3,5 proc. palyginamosiomis kainomis daugiau nei 2019 m.

Daugiausia atlikta inžinerinių statinių statybos darbų (47 proc. visų šalyje atliktų darbų), negyvenamųjų pastatų ir gyvenamųjų pastatų statybos darbų dalys sudarė atitinkamai 34 ir 19 proc. šalyje atliktų darbų.

Užsienyje atlikta statybos darbų už 396 mln. EUR, tai 0,8 proc. palyginamosiomis kainomis daugiau nei 2019 m.

Transporto krovinių apyvarta

Visų transporto rūšių krovinių vežimo apyvarta 2020 m. padidėjo 2,8 proc., krovinių vežimas – 2,3 proc.

Bendroje krovinių vežimo apyvartoje didžiąją dalį užima kelių ir geležinkelių transporto apyvarta. Padidėjo kelių transporto krovinių vežimo apyvarta – 4,2 proc., krovinių vežimas – 4,9 proc., o geležinkelių transporto krovinių vežimo apyvarta sumažėjo 2 proc., krovinių vežimas – 3,2 proc.

Krovinių perkrovimas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Būtingės terminale 2020 m. sumažėjo 1,2 proc.

Keleivių srautas oro uostuose sumažėjo 72,3 proc.

Verslų Lietuvoje padaugėjo

Nepaisant COVID-19, veikiančių ūkio subjektų skaičius šalyje 2020 m. ūgtelėjo 0,7 proc. Įregistruota 9 801 ūkio subjektu daugiau, negu išregistruota.

2020 m. Lietuvoje buvo įregistruoti 13 342 ūkio subjektai, arba 5 proc. daugiau negu 2019 m.

Beveik ketvirtadalis ūkio subjektų (22,5 proc.) užsiėmė didmenine ar mažmenine prekyba, variklinių transporto priemonių ir motociklų remontu. Dauguma (82,6 proc.) veikiančių ūkio subjektų turėjo mažiau negu 10 darbuotojų, juose dirbo 16,2 proc. visų dirbančiųjų.

Pagal pajamų dydį vyrauja ūkio subjektai per metus gaunantys iki 0,3 mln. EUR pajamų (78,5 proc.). Ūkio subjektai, kurie per metus gauna daugiau kaip 40 mln. EUR pajamų, sudaro 0,3 proc. visų veikiančių ūkio subjektų.

Įmonių ikimokestinis pelnas išaugo

Per devynis 2020 m. mėnesius Lietuvos įmonės uždirbo 5,1 mlrd. EUR ikimokestinio pelno – 6,4 proc. daugiau nei per atitinkamą 2019 m. laikotarpį.

Pelnas prieš mokesčius labiausiai padidėjo energetikos (90 mln. EUR, arba 43 proc.), o labiausiai sumažėjo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (89 mln. EUR, arba daugiau nei 5 kartus) sektoriuose.

Vidutinis įmonių pelningumas siekė 5,7 proc., t. y. vienas pajamų euras uždirbo 5,7 euro cento. Palyginti su 2019 m. atitinkamu laikotarpiu, pelningumas išliko nepakitęs. Pelningiausiai dirbo verslo paslaugų (be pagrindinių buveinių veiklos) bei energetikos įmonės, kurių pelningumas siekė atitinkamai 19,4 ir 12,7 proc.

Mažiausiai pelningos buvo socialinių paslaugų įmonės – jų pelningumas sudarė 2,7 proc.

Žemės ūkio produkcijos vertė padidėjo

Žemės ūkio produkcijos vertė 2020 m., palyginti su 2019 m., padidėjo 5,2 proc. to meto kainomis. Augalininkystės produkcijos vertė padidėjo 9,9 proc., o gyvulininkystės produkcijos vertė sumažėjo – 3,1 proc.

Žemės ūkio produktų supirkimo kainos 2020 m., palyginti su 2019 m., sumažėjo 1,4 proc. Augalininkystės produktų supirkimo kainos sumažėjo 0,9 proc., o gyvulininkystės produktų supirkimo kainos mažėjo 2,1 proc. Labiausiai sumažėjo cukrinių runkelių, bulvių ir avižų kainos – atitinkamai 37,4, 31 ir 10,1 proc., o padidėjo grikių (78,3 proc.), vaisių ir uogų (17,7 proc.), avių ir ožkų (11 proc.) supirkimo kainos.

Nuolatinių gyventojų padaugėjo

2021 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 mln. 795,2 tūkst. nuolatinių gyventojų – 1 085 daugiau negu prieš metus. Pernai 20 tūkst. daugiau žmonių imigravo negu emigravo ir 18,9 tūkst. daugiau žmonių mirė negu gimė kūdikių.

2020 m. gimė 24,5 tūkst. kūdikių, arba 2,9 tūkst. kūdikių (10,6 proc.) mažiau nei 2019 m., mirė 43,4 tūkst. žmonių, arba 5,1 tūkst. (13,3 proc.) daugiau.

2020 m. į Lietuvą imigravo 43,1 tūkst. žmonių, 3 tūkst. (7,5 proc.) daugiau negu 2019 m. Imigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, padidėjo nuo 14,3 (2019 m.) iki 15,4 (2020 m.). Imigravo vyrų 2,8 karto daugiau negu moterų (atitinkamai 31,8 tūkst. ir 11,3 tūkst.). 2020 m. į Lietuvą grįžo gyventi 20,8 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių, tai 0,4 tūkst. (2 proc.) daugiau negu 2019 m. Jie 2020 m. sudarė beveik pusę (48,3 proc.) visų imigrantų.

2020 m. į šalį imigravo 22,3 tūkst. užsieniečių, tai 2,6 tūkst. (13,2 proc.) daugiau negu 2019 m. 9,3 tūkst., arba 41,8 proc. 2020 m. jų buvo Ukrainos piliečiai, 7,3 tūkst. (32,7 proc.) – Baltarusijos.

Praėjusiais metais emigravo 23,1 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų, 6,2 tūkst. (21,2 proc.) mažiau nei 2019 m. Šalį paliko 14,3 tūkst. vyrų ir 8,8 tūkst. moterų. Emigravusių vyrų skaičius, palyginti su 2019 m., sumažėjo 1,9 tūkst. (11,7 proc.), moterų – 4,3 tūkst. (32,8 proc.).