„Delfi“ sužinojo apie tris panašiose situacijose esančių verslininkų istorijas. Kaip pasakojo viena iš sodo rakandais prekiaujančios „Puodas ir petunija“ įkūrėjų Dovilė Ambrazevičiūtė, jų apyvarta lyginant 2019 metų lapkritį ir gruodį su 2020 metų atitinkamu laikotarpiu nėra sumažėjusi.
Kaip žinia, norint gauti subsidiją, vidutinė mėnesio apyvarta turi būti sumažėjusi ne mažiau kaip 30 proc.
„Nuo 2018 metų balandžio buvome tik elektroninė parduotuvė, nuo 2019 rugsėjo atsidarėme pirmąją fizinę parduotuvę prekybos centre „Ozas“, o nuo 2020 metų rugsėjo investuodamos savo lėšas atsidarėme prekybos vietą „Outlet Park“.
Lyginant 2019 ir 2020 metus, mūsų apyvartos nėra sumažėjusios, bet lyginant laikotarpį nuo antrojo fizinių parduotuvių uždarymo 2020 metų gruodžio 15 dieną, su prieš tai buvusiais 3 mėnesiais, mūsų apyvartos kritusios 50–60 proc. Internetinės parduotuvės pardavimų augimas negali padegti visų mūsų turimų įsipareigojimų“, – pasakojo verslininkė.
D. Ambrazevičiūtė dar pastebėjo, kad net jei ir atitiktų apyvartos kriterijų, daug paramos negautų, nes subsidijos dydis priklauso nuo 2019 metais sumokėtos gyventojo pajamų mokesčio sumos.
„2019 metais dar darbavomės tik dviese kaip mažosios bendrijos savininkės (kurios negali turėti darbo santykių su savo įmone). Pirmuosius darbuotojus pradėjome samdyti 2020 metais, tad GPM mokėjome tik nuo 2020 pradžios. Per metus sukūrėme 4 darbo vietas“, – pasakojo kartu su seserimi Kristina įmonę įkūrusi verslininkė.
Pagal subsidijų tvarką, įmonė gali tikėtis 25 proc. sumokėto GPM, jei jo suma buvo daugiau kaip 2 tūkst. eurų.
500 eurų gali gauti įmonės, kurių sumokėto GPM suma buvo mažesnė arba kurios buvo įsteigtos nuo 2019 metų lapkričio 1 iki 2020 metų lapkričio 30 dienos ir kurios nuo 2019 metų lapkričio iki 2020 metų sausio negavo pajamų.
Atsisuka prieš
D. Ambrazevičiūtė komentavo, kad kai kurie verslininkai jaučiasi labai diskriminuojami ir pastatomi į nelygią padėtį būtent tada, kai yra itin pažeidžiami – kūrimosi stadijoje.
„Nespėję sukaupti jokių atsarginių lėšų kritinėms situacijoms. Itin keista, kad atsižvelgiama tik į apyvartos kilimą ar kritimą bei visiškai ignoruojama, kokių išlaidų sąskaita buvo pasiekiamas tas kilimas. Investavome į antros prekybos vietos atidarymą ir sąžiningai mokėjome mokesčius, o dabar ir visa tai atsisuka prieš mus. Jei į situaciją pažiūrėsime iš kitos pusės, išlošia tie, kurie ne plėtėsi, bet traukėsi“, – svarstė ji.
Pašnekovė nepamatuotu vadino sprendimą atsižvelgti tik į 2019 metais sumokėtą GPM.
„Suprantama, kodėl per pirmąjį karantiną buvo atsižvelgiama į 2019-uosius, bet dabar jau 2020 metai yra pasibaigę ir jie yra aktuali patirtis“, – sakė ji.
D. Ambrazevičiūtė dar atkreipė dėmesį į didžiuosius prekybos tinklus, kuriems dirbti leidžiama.
„Jie atsiveža tas pačias prekes, kurias mes paprastai pardavinėjame, ir jomis prekiauja. Kyla klausimas, ar mūsų parduotuvėse būtų didesnė rizika užsikrėsti? Galbūt būtų teisinga, jei prekes, kurių fizinė prekyba mums uždrausta, ir didieji prekybos centrai pardavinėtų tik internetu? Ar tai nėra konkurencijos pažeidimas vykdomas valstybės?“, – klausė ji.
„Puodas ir petunija“ bendraturtė pastebėjo, kad turi mokėti atlyginimus darbuotojams, nors subsidijos už prastovas vėluoja, o dar nuo 2021 metų sausio 1 dienos turi sumokėti visus mokesčius.
„Tad susidarė įspūdis, kad mes turime pareigas, bet valstybė savo pareigų mums nesijaučia turinti“, – sakė ji.
Juridinių asmenų registro duomenimis, „Puodas ir petunija“ 2019 metais gavo 15,9 tūkst. eurų pardavimo pajamų ir patyrė -12 tūkst. eurų grynąjį nuostolį. „Sodros“ duomenimis, įmonė sausio 26 dieną turėjo 4 darbuotojus, kuriems gruodį mokėtų atlyginimų vidurkis siekė 603,37 euro „popieriuje“ (apie 445 eurai „į rankas“).
Nepagalvojo
Panašios nuomonės laikėsi akiniais prekiaujančios mažosios bendrijos „Mūsų optika“ bendraturtė Gerda Melman.
„2020 metų rugsėjį atidariau dar vieną parduotuvę ir aišku apyvartos yra nenukritusios. Be to, įdarbintas dar vienas žmogus“, – sakė ji.
Pašnekovė sakė, kad valdžia apie plėtrą vykdžiusius verslininkus tikriausiai tiesiog nepagalvojo.
„Mūsų optika“ 2019 metais gavo 34 tūkst. eurų pardavimo pajamų ir uždirbo 7,1 tūkst. eurų grynojo pelno. Šiuo metu įmonė turi 2 darbuotojus.
Savo įmonės pavadinimo ir tapatybės neminėti prašęs Klaipėdos verslininkas taip pat piktinosi, kad dėl įdėtų pastangų išsaugoti verslą dabar negauna paramos.
„Situacija tokia, kad labiau juokas ima, nei kad verkti norisi. Pikta tik tiek, kad žmonės priimantys sprendimus net neįsivaizduoja verslo specifikų ir kuo gyvena smulkusis verslas“, – dėstė vyras.
Pašnekovas paaiškino, kad subsidijos negaus, nes uždarius parduotuves, dėjo milžiniškas pastangas į elektroninę prekybą.
„Rezultate – likome be paramos, o lyginti apyvartas įmonėms neatsižvelgiant į tai, kiek buvo padaryta investicijų – absurdas“, – sakė jis.
Gali būti individualių atvejų
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos „Delfi“ pateiktuose atsakymuose nurodoma, kad jie supranta, jog gali būti individualių atvejų ar skirtingų situacijų.
„Tačiau pagalbos priemonės verslui buvo aptartos su socialiniais partneriais ir įsiklausyta į jų pasiūlymus.
Didžioji dalis verslų sunkumus bei apyvartos kritimą patyrė 2020 metais, ir šis kriterijus, kai vertinama bendra įmonės apyvarta, yra tinkamas daugumai verslo atstovų. Jeigu verslas turi pasiūlymų, kaip galima tobulinti pagalbos priemones, Ekonomikos ir inovacijų ministerija visada išklausys ir atsižvelgs taikydama kitas priemones“, – nurodė ministerijos atstovai.
Ministerija paaiškino, kad subsidijos dydis nuo 2019 metais sumokėto GPM pasirinktas, nes 2020 metai daugumai verslininkų buvo sudėtingi.
„Kaip minėjome ir ankščiau, pagalbos priemonės buvo derintos su socialiniais partneriais, įsiklausant ir atsižvelgiant į jų siūlymus. 2020 metais daugumai šalies verslų buvo sunkūs dėl Covid-19, todėl siekiant gauti subsidiją ir buvo pasirinkta lyginti su 2019 metais. Ekonomikos ir inovacijų ministerija yra linkusi glaudžiai bendradarbiauti su verslu, nuolat vertina verslo siūlymus ir atsižvelgia kuriant pagalbos priemones“, – rašoma atsakyme.
Viešojoje erdvėje taip pat pasirodė verslininkų priekaištų dėl VMI nurodomo 18–38 darbo dienų termino, per kurį subsidijos turėtų pasiekti įmones.
„Maksimalus terminas galėtų būti taikomas tik tada, jeigu iškiltų klausimų dėl paraiškos teikėjo duomenų. Ekonomikos ir inovacijų ministerija siekia, kad parama įmones pasiektų kaip įmanoma greičiau. Teisingą ir pilną informaciją pateikusios įmonės subsidiją turėtų gauti per dvi savaites nuo paraiškos pateikimo dienos arba net ir greičiau. Pirmosios subsidijos verslui bus paskirstytos jau šiomis dienomis, tai yra praėjus savaitei nuo priemonės starto“, – atsakė ministerija.
Kaip žinia, nuo sausio vidurio įmonės gali pretenduoti į antram karantinui skirtas pagalbos priemones – subsidijas ir lengvatines paskolas. Abiem priemonėms skirta 180 mln. eurų.
„Vasarį planuojame labiau padėti savarankiškai dirbantiems, dirbantiems turguje, vertiname galimybes, kaip prisidėti prie labiausiai nukentėjusių sektorių bei prie testavimo apimčių didinimo“, – anksčiau sakė ministrė Aušrinė Armonaitė.
