„Intersurgical“: atvejų mažėja, bet atsigavimas – vėliau
Medicininės įrangos gamybos įmonės „Intersurgical“ direktorius Sigitas Žvirblis „Delfi“ pasakojo, kad šiuo metu įmonėje yra keletas sergančiųjų, tačiau darbuotojai užsikrečiantys ne įmonėje, o už jos ribų.
„Šiandien situacija yra tokia, kad paskutinio mėnesio užsikrėtimai yra susieti su užsikrėtimais už įmonės ribų.
Ir Kalėdos gi buvo, ir Naujieji, užsikrėtimai vaikų darželiuose. Bet bijau prisikalbėti, tai labai banguojantis dalykas, bet manau, kad karantinas davė pozityvo ir žmonės mažiau juda, mažiau bendrauja su kitomis šeimomis, tai turi įtakos.
Nenorime taip garsiai girtis, bet šiai dienai įtampa mažesnė“ , – atvirai sakė įmonės vadovas ir skaičiavo, kad saviizoliacijoje šiuo metu yra apie 20 darbuotojų.
„Tai – pakankamai nedidelis skaičius“, – pridūrė jis.
S. Žvirblis taip pat tikino, kad įmonė, dėl šiuo metu patiriamų trukdžių gamyboje ar žaliavų tiekime, skųstis negalinti.
„Šiai dienai, palyginus su kitomis paslaugų įmonėmis, kurios turi didelių problemų, kaip paslaugų sektorius, prekybininkai ir kt., mes skųstis tikrai negalime. Nesakau, kad jų neturime ir mes, bet būtų keista skųstis, lyginant su tomis bėdomis, kurias turi kitos įmonės“, – sakė jis.
Bendrai S. Žvirblis kalbėjo, kad pirmasis pusmetis, jo manymu, vis dar bus sunkus, tačiau antrąjį galima laukti ekonomikos atsigavimo.
„Turėkite omenyje, kad vakcinos prieinamumas didžiajai visuomenės daliai yra iššūkis ir kad nors pusę gyventojų pavyktų vakcinuoti pirmą pusmetį, čia būtų didelis dalykas, nes esame priklausomi nuo vakcinos tiekėjų, ne nuo kažko kito, o vakcina turi įtakos ir verslo aktyvumui, nes yra apribotas judėjimas, pristabdytos investicijos.
Verslas stato saugiklius, dar nėra aiškumo, kas bus ryt, poryt. Tas aiškumas, jis galėtų atsirasti antrąjį pusmetį, manau, kad jau bus ramiau tada. O ateina ir vasara, o ją viruso plitimas yra mažesnis. Manau, antrąjį pusmetį viskas turėtų stabilizuotis ir pradėti judėti į kalną, nebe nuo“, – sakė „Intersurgical“ direktorius.
Pasak jo, iš viso įmonė savo darbuotojams už savo lėšas yra padariusi jau daugiau nei 700 COVID-19 testų. Tikslios sumos, kiek tai kainavo, jis teigė pasakyti negalintis, bet užsiminė, kad vienas PGR testas kainuoja apie 60 Eur, todėl suma susidedanti nemaža.
„Tai – ne vienos dešimties tūkstančių reikalas“, – teigė jis.
Taip pat S. Žvirblis užsiminė ir apie vakcinų pirkimą. Paklaustas, ar įmonė, jei būtų sudarytos galimybės ją įsigyti, taip ir padarytų, teigė pateiksiantis viską paaiškinantį palyginimą.
„Jeigu mes jau už savo lėšas atlikome 700 testų ir mokėjome po 60 Eur už vieną, o vakcina kainuoja perpus pigiau, kuri, skaitosi, yra labai brangi, tai čia nėra ko lyginti. Mes tikrai ją įsigytume ir norėtume darbuotojams suteikti galimybę tą vakciną gauti, tačiau šiai dienai tai nėra diskutuojami dalykai.
Tas centralizuotas vakcinų gavimas, iš vienos pusės, gal ir yra gerai, bet kalbėkime atvirai. Yra privatus sektorius, kuris lygiai taip pat galėtų vakcinuoti savo darbuotojus, bet čia problema tokia, kad yra Europos Sąjungos signalas, kad mes viską perkame centralizuotai.
Dalis privataus verslo tikrai ją pirktų. Mums darbuotojas yra turtas“, – sakė direktorius.
„Achema“: saugumui iš viso išleidome 300 tūkst. Eur
Kaip šiandien laikosi didžiausia azoto trąšų ir kitų pramoninių chemijos produktų gamintoja šalyje bei didžiausia tokio pobūdžio gamykla Baltijos šalyse „Achema“, „Delfi“ papasakojo įmonės generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas.
Jis teigė, kad kaip ir visiems, ši pandemija įmonei buvusi nauja patirtis, o daugiausia pastangų buvo dėta siekiant užtikrinti darbuotojų saugumą.
Pasak jo, tiek gamyklos, tiek administracinės patalpos yra periodiškai dezinfekuojamos, naudojami termovizoriai, o darbas organizuojamas taip, kad skirtingų pamainų darbuotojai tarpusavyje nesusitiktų.
R. Miliauskas taip pat tikino, kad įmonės iniciatyva ir lėšomis taip pat nuolat testuojami darbuotojai, o iki šiol atlikta 1200 koronaviruso testų, kas įmonėje padėjo išvengti didesnių protrūkių.
„Matome, kad sprendimas testuoti darbuotojus pasiteisino. Iš viso darbuotojų saugumą užtikrinančioms priemonėms jau skyrėme apie 300 tūkst. eurų“, – sakė jis.
„Achemos poliklinikos“ vyr. gydytojas Vidmantas Januškevičius taip pat patikino, kad šiuo metu įmonėje situacija dėl COVID-19 yra pakankamai gera.
Prastovose buvo pusė visos grupės darbuotojų
Vos pavieniai atvejai šiuo metu fiksuojami ir „Vakarų medienos grupėje“ (VMG). Įmonių grupės viešųjų ryšių atstovė Gerda Šešplaukytė tikino, kad stabilizuojantis epidemiologinei situacijai šalyje, nauji atvejai nuosekliai mažėja ir valdomose įmonėse.
„Dėl darbuotojų susirgimų gamyba nebuvo stabdoma. Tačiau pavasarį įvestas karantinas skirtingose grupės įmonėse nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių apribojo gamybą, stojo logistikos grandinė, žaliavos tiekimas.
Į prastovas turėjome išleisti beveik pusę įmonėse dirbančių darbuotojų. Dabar, antrojo karantino metu, grėsmės bei neapibrėžtumas išlieka“, – sakė ji.
Kaip teigė, įmonių grupėje taip pat buvo vykdomas testavimas dėl COVID-19.
„Siekdami užkirsti kelią virusui atokiau nuo didžiųjų miestų veikiančioje gamybos įmonėje „Sakuona“, gruodį savo iniciatyva įvykdėme plataus masto darbuotojų testavimą greitaisiais SARS-CoV-2 antigeno testais.
Testuodami darbuotojus aptikome ir besimptomių atvejų. Taigi ši priemonė leido virusui ne tik nesklisti įmonėje, bet ir bendruomenėse, mažesniuose miesteliuose, iš kurių darbuotojai atvyksta. Surinktus duomenis pateikėme NVSC“, – sakė ji.
