Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūno pavaduotojas Tomas Tomilinas „Delfi“ sakė, kad problemą išspręsti galima būtų keičiant įstatymą.
„Tikriausiai reikėtų keisti formuluotę į tai, kad veikla nebuvo išregistruota per mėnesį iki Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino, kurio metu nustatyti ūkinės veiklos apribojimai, paskelbimo dienos“, – sakė jis.
Savo ruožtu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sakė, kad prie Užimtumo įstatymo gali būti grįžta Seimo pavasario sesijos metu.
Prašo pagalbos
„Delfi“ jau rašė apie situaciją, kai „Covid-19“ susirgusi kirpėja neteko teisės į fiksuotą išmoką.
Vėliau redakcijai parašė Alytuje gyvenanti turgaus prekiautoja Virginija Raulonienė.
„Negauname jokių išmokų, nes neatitikome vienos iš sąlygų – karantino dieną neturėjome įsigiję verslo liudijimo, nors prieš tai dirbome pagal jį visus metus“, – pasakojo kartu su sutuoktiniu dirbanti verslininkė.
Kaip žinia, antrasis karantinas Lietuvoje paskelbtas lapkričio 7 dieną.
„Prekiaujame jau 10 metu, verslo liudijimą visada pirkome sąžiningai maždaug 2 mėnesiams, tada vėl pratęsiame ir t. t. Spalį, verslo liudijimui pasibaigus, mes dėl ligos ji pratęsėme tik lapkričio 12 dieną, jau karantinui įsigaliojus, tad ir jokių išmokų dabar negauname“, – aiškino V. Raulonienė.
Pašnekovė dėstė, kad tokių kaip ji yra labai daug.
„Pažįstame daugiau į tokią pačią padėtį patekusių smulkių verslininkų. Vieni izoliavosi, kiti sirgo, treti suslogavę liko namuose stebėti savo savijautą. Kitų vaikučiai sirgo, o kaip žinia, mums nedarbingumo niekas neduoda ir jo neapmoka“, – pasakojo alytiškė.
V. Raulonienė apibendrino, kad pateko į „dviejų valdžių pinkles“.
„Vieni nieko nedarė, kad virusas neplistų, o kiti žmonėms sakė mažiau lankytis viešose vietose. Prašau, tegul dabar pasako, kur mes padarėme klaidų, nes išeina taip, kad jei susirgai, tai nusipirk verslo liudijimą ir sėdėk namuose. Gal mūsų valdžia pasakys, kaip išgyventi už nulį, nes mes taip dar neišmokome“, – kalbėjo ji.
Pusė neturėjo, bet ir dirbo nedaug
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys rodo, kad lapkričio 7 dieną Lietuvoje veiklą su verslo liudijimais pagal Vyriausybės patvirtintą nukentėjusių nuo COVID-19 ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus sąrašą vykdė 26.882 asmenys.
Dar 19.256 asmenys karantino dieną neturėjo galiojančio verslo liudijimo, bet 2020 metais vykdė analogišką veiklą.
Iš šių daugiau nei 19 tūkst. asmenų per 12 pastarųjų mėnesių iki karantino paskelbimo dienos daugiau nei 90 dienų veiklą vykdė 3169 asmenys (16,5 proc.)
Savo ruožtų mažiau nei 20 dienų per pastaruosius metus dirbo 8650 asmenų ir tai sudaro beveik 45 proc. neturėjusiųjų verslo liudijimo. Detalesni duomenys – diagramoje.
Svarbiausia priemonė
Kaip pastebėjo T. Tomilinas, vertinant sistemiškai, Užimtumo įstatymas be konkurencijos yra svarbiausia ekonomikos gaivinimo priemonė, palaikanti uždarytų ar vos gyvuojančių verslų gyvybingumą.
„Per pirmąjį karantiną išmokėta apie 900 mln. eurų prastovoms, subsidijoms po prastovų ir savarankiškai dirbantiems, – dėstė Seimo narys. – Jokios kitos subsidijavimo priemonės neturi tokios sklaidos, nepaliečia praktiškai kiekvienos įmonės ir kiekvieno savarankiškai dirbančio.“
Tačiau, kaip pridūrė pašnekovas, įstatymas turi trūkumų.
„Yra bent keturios didelės spragos naujoje redakcijoje. Pirma, nėra paramos verslo liudijimų turėtojams, kurie išsiimdavo liudijimus kelioms dienoms kiekvieną mėnesį ir karantino dieną liudijimo neturėjo. Čia mums trukdo bloga įstatymo formuluotė, sakanti, kad pretenduojantys gauti subsidija turi būti neišregistravę savarankiškos veiklos.
Kita didelė problema įstatyme yra nenumatyta poprastovinė parama, kuri galiojo iki sausio 1 dienos.
Trečia, sausio įvykiai Druskininkuose mums suponuoja, kad Užimtumo įstatyme yra problema – nėra kaip taikyti tarptautinių sankcijų išimčių, numatytų Europos Sąjungos reglamentuose.
Galiausiai, per pirmąjį karantiną buvo Užimtumo įstatymo parama ir smulkiems ūkininkams (iki 4 ekonominės valdos dydžių), šiandien parama yra tik stambesniems, šią spraga taip pat reikia taisyti“, – sakė T. Tomilinas.
Kitos galimybės
M. Lingė „Delfi“ sakė, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas taip pat yra gavęs laiškų, kuriuose kalbama apie atvejus, kai dėl formalių kriterijų neatitikimo žmonės likdavo už paramos borto.
„Tai daugiau išimtiniai ir išskirtiniai atvejai. Formalūs kriterijai, kurie buvo apibrėžti pirmo karantino metu aprėpia didžiąją dalį savarankiškai dirbančiųjų, kurie ir gauna paramą, jei jų veikla apribota ir žmonės nukentėjo, o kriterijus išlaikyti būtina, kad paramos formomis nebūtų pradėta piktnaudžiauti.
Tačiau pagalbos sistema turi būti tiksli ir laikomasi bendro principo – turi pasiekti nukentėjusius, todėl pirmiausia tariamės su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kaip efektyviai galima padėti tiems asmenims, kurie dėl formalaus kriterijaus neatitikimo lieka už borto paramai gauti, nors veikla apribota ir patiriami nuostoliai“, – pasakojo parlamentaras.
M. Lingė dėstė, jog ministerija ieško galimybių, kad šiuos žmones parama pasiektų kitais būdais.
„Ar per VMI administruojamo nukentėjusių veiklų sąrašo tikslinimą, ar per planuojamą papildomą paramos priemonę savarankiškai dirbantiesiems, kuri bus susieta su už 2019 metus sumokėtais mokesčiais, ar per socialinės paramos formas, kurias administruoja savivaldybės.
Jei kartu su ministerija matysime, kad kyla poreikis tikslinti Užimtumo įstatymą – prie jo gali būti grįžta Seimo pavasario sesijos metu“, – sakė jis.
