Ekonomikos ir inovacijų ministerija su socialiniais partneriais ketvirtadienį rengs pasitarimą, kuriame kalbės apie papildomai planuojamas priemones verslui, labiausiai nukentėjusiam nuo COVID-19, ir kuriam neužtenka pirmojo pagalbos paketo priemonių, kurios startavo prieš savaitę.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos viceministras Vincas Jurgutis Seimo Ekonomikos komitete trečiadienį trumpai pristatė, kaip atrodys antrasis pagalbos verslui paketas. Parama susideda iš trijų blokų.
Pirmoji priemonė – subsidijos individualią veiklą vykdantiems asmenims.
„Dabar veikia 260 Eur išmoka vykdantiems individualią veiklą. Kam tai yra papildomos pajamos (individuali veikla) prie pagrindinio pajamų šaltinio, išmoka yra neblogai, bet tie, kurie pasirinkę kaip pagrindinę pajamų formą, mėnesio išmoka nepadengia jokių sveiku protu suvokiamų dydžių – nei nuomų, nei paskolų, nei nieko. Planuojama vienkartinė subsidija, susijusi su mokėtu GPM, kurie būtų greta šiuo metu mokamų 260 Eur”, – pažymėjo jis.
Planuojama atnaujinti sektorinę, bet esą labai svarbią priemonę – pagalbą turgavietėms, mokesčio kompensaciją, kuri veikė per praėjusį karantiną.
„Norime analogišką sukonstruoti dabar. Kitas klausimas dėl jos išmokos dydžio. Jeigu matysime, kad nepavyks turėti ankstesnio atlaisvinimo, gali būti, kad jis kils, jei atlaisvinimas bus optimistine nata, jis bus toks, koks ir buvo“, – sako V. Jurgutis.
Trečias labai svarbus dalykas – papildoma subsidijų portfelis nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms – smulkiam ir vidutiniam verslui. Tai esą galėtų būti kaip alternatyva anksčiau veikusiam nuomos kompensavimo mechanizmui.
„Dabartinės subsidijos skirtos visiems verslams, kurių apyvartos krito 30 proc. ir jos iš esmės yra nedidelės. Ši priemonė būtų orientuota į tuos, kurių apyvarta ženkliai krito. Verslai uždaryti de facto arba balansuoja ant uždarymo ribos, apyvartos susitraukusios 80-90 proc. Subsidija būtų skirta mažesniam ratui, labiausiai nukentėjusiam, bet didesnė.
Jos pagrindinė paskirtis – padengti pastovius kaštus, kuriuos patiria kiekvieną mėnesį, t. y. nuoma, komunaliniai mokesčiai ir pan. Iš esmės tai būtų kitoks mechanizmas, alternatyva nuomos mokesčio kompensavimui, kuris veikė per pirmą karantiną, bet tos priemonės tiek dėl ekspertų vertinimo, tiek STT raštų apsisprendėme neatnaujinti“, – kalbėjo viceministras.
Be kita ko, planuojamos kitos smulkios priemonės turizmo sektoriui. Kitą savaitę EIM planuoja susitikti su turizmo sektoriaus įmonėmis situacijai aptarti.
„Šios visos priemonės yra horizontalios, vadinasi, visi sektoriai gali pretenduoti. Specifinių priemonių reikia tik tada, kai objektyviai kai kurie dalykai nėra padengiami, tarkim, keleivių grąžinimas, kai dėl karantino žmonės kažkur stringa. Kalbame apie tokias priemones“, – sakė V. Jurgutis.
Viceministras pažymi, kad šiuo metu veikia dar ir prastovų mechanizmas, kuris nuo šių metų yra pasikeitęs: „Pakeitimai priimti labai geri, prastovų mechanizmas dabar taiklesnis ir atspindi realią situaciją, nei kad veikė anksčiau.“
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos viceministras teigia, kad įmonės gali pasinaudoti parama ir iš Pagalbos verslui fondo. Anot jo, šio fondo reali veikla startavo pernai paskutinėmis gruodžio dienomis, kai finansavimo priemonė už 7 mln. Eur buvo suteikta pirmai įmonei, artimiausiu metu parama esą pasieks ir kitas įmones.
„Ši priemonė buvo konstruota vidutiniam ir stambiam verslui, bet šiuo metu daromi pakeitimai, kad ir smulkesnės įmonės galėtų į šią paskolų priemonę pretenduoti. Tai yra ženkli pagalba verslui – 100 mln. Eur indėlis jau yra, dar už 400 mln. Eur dviem etapais iki vasaros planuojama išleisti obligacijų šio fondo veiklos finansavimui. Šį fondą būtų galima išplėsti vos ne dar dvigubai iki milijardo, jeigu būtų pagalbos poreikis tvaresniems verslams“, – kalbėjo V. Jurgutis.
Be kita ko, viceministras užsiminė, kad šią savaitę turėtų startuoti kūrybinių čekių priemonė, šiuo metu vyksta derinimo procedūra.
Delfi primena, kad verslai jau gali naudotis pirmojo pagalbos paketo priemonėmis. Įmonės, kurių apyvarta sumažėjo 30 proc. ar daugiau, galės neatlygintinai gauti vienkartines subsidijas, siekiančias nuo 500 Eur iki 800 tūkst. Eur. Subsidijas sudarys 25 proc. pernai sumokėto gyventojų pajamų mokesčių.
Lengvatines paskolas sumažintomis palūkanų normomis galės gauti verslas, kurių apyvarta sumažėjo ne mažiau kaip 30 proc. Maksimali paskolos suma galės siekti 100 tūkst. Eur.
