Kainos augo kartais

Krovinių ekspedijavimo ir tiekimo grandinės valdymo bendrovės „Balti Logistika“ Lietuvos padalinio vadovė Jūratė Cimanavičienė „Delfi“ pasakojo, kad kovą pasaulį užgriuvusi pandemija kaip reikiant išbalansavo tiek patį krovinių gabenimą, tiek tokios paslaugos kainas.

Ji teigė, kad krovinių gabenimo jūrą brangimą daugiausia lėmė Kinijos ir Europos prekyboje išaugęs prekybos disbalansas – viruso mažiau paveikta Kinija mušė eksporto rekordus, tuo tarpu eksportas iš Europos į Kiniją dėl pandemijos apribotos gamybos mažėjo.

„Tai sukėlė disbalansą tiekimo grandinėse – į Europą iš Kinijos atgabentiems pilniems konteineriams atgal tenka grįžti tuščiomis“, – aiškino J. Cimanavičienė ir pridūrė, kad galimai siekiant padengti dėl koronaviruso turėtus nuostolius nebuvo išvengta ir tyčinio prekių gabenimo kainų auginimo.

„Yra spekuliacijų, kad jūrininkai pasinaudojo situacija, kad pakeltų įkainius ir susigrąžintų tarifus į geresnę padėtį, tad kaip ir galima sakyti, kad iš dalies situacija ir pasinaudota, kad gautų daugiau pelno. Galbūt jie bando kompensuoti tai, ką prarado per pandemiją. Bet natūralu, kad jei tu turi daugiau krovinio, o neturi transporto, kuo jį vežti, yra deficitas, o jis natūraliai sukuria galimybę ir prielaidas auginti kainas“, – svarstė ji ir sakė, kad kartais, kad kroviniui laive atsirastų vietos, tenka palaukti ir dvi ar tris savaites, o tai lemia ir prekių vėlavimus.

Jūratė Cimanavičienė
Foto: Įmonės nuotr.

Įmonės vadovė skaičiavo, kad už įprastą 40 pėdų konteinerio gabenimą jūra iš Kinijos dabar yra prašoma apie 10000 dol., kas yra apie penkiskart daugiau nei buvo prieš pandemiją.

„Tikimės, kad kainų sumažėjimas tikėtinas labiau link pavasario, bet nebesitikime, kad jos grįš į ankstesnius laikus, kaip buvo prieš metus.

Sunku prognozuoti, kaip viskas dėliosis, bet nesimato prognozių, kad būtų labai ryškus pervežimo kainų kritimas“, – sakė ji.

„Maxima“: gabenimo kaina augo 5 kartus, ieškome išeičių

Antrinės „Maxima LT“ įmonės „Maxima International Sourcing“, kuri yra atsakinga už „Maxima grupės“ prekių užsienyje pirkimą ir tiekimą, vadovė Agnė Voverė pasakojo, kad prekybos tinklas iš Kinijos daugiausia gabena pramonines prekes, tokias, kaip indai ir namų apyvokos reikmenys, žaislai, tekstilės gaminiai bei neslėpė, kad pastaruoju metu pokyčių kainose būta nemenkų.

Kaip skaičiavo, 2020-ųjų pabaigoje, lyginant su atitinkamu laikotarpiu 2019 m., gabenimo jūriniais konteineriais kainos buvo išaugusios beveik 5 kartus ir pateikė pavyzdį.

„Pavyzdžiui, jei 20 pėdų jūrinis konteineris kainavo nuo 1200 dol. iki 1500 dol., dabar kainos siekia 4300 dol., o 40 pėdų jūrinio konteinerio transportavimas kainavęs apie 2000 dol. šiandien kainuoja 11000 dol. ir daugiau.

Ne gana to, yra vietų trūkumas laivuose, todėl nėra garantuojama, kad krovinys bus gabenamas“, – sakė ji.

Foto: Organizacijos nuotr.

Kaip tikino, pabrangusiam jūriniam transportavimui didžiausią įtaką turėjo tai, kad praėjusį pavasarį, įsismarkavus COVID-19 pandemijai, sustojus laivybai, buvo sumažintas krovininių laivų skaičius ir jis toks liko iki šiol.

„Taip pat matome, kad yra tuščių jūrinių konteinerių trūkumo problema“, – teigė ji.

Prekes, kaip teigė, įmonė bendrai atsigabenanti ne tik jūriniu transportu, tačiau ir lėktuvais, traukiniais ar sunkvežimiais.

„Prekes iš Kinijos gabename ir traukiniais, nes tai yra greičiau, o kaina yra beveik tokia pati kaip ir jūrinio transporto.

Tuo tarpu sunkvežimiais prekės gabenamos iš visos Europos ir daugiausia tai yra maisto prekės, bakalėja, buitinė chemija, kosmetika, ir t.t. Žemės transporto kainos šiuo metu yra šiek tiek sumažėjusios“, – sakė ji.

Kaip teigė, tokie gabenimo kainų pokyčiai, gali turėti įtaką prekių kainoms, tačiau tai, kaip pabrėžė, labai priklauso nuo pačios prekės.

„Kuo prekės yra smulkesnės, tuo mažesnė įtaka galutinei jos kainai“, – aiškino A. Voverė ir pridūrė, kad šiai dienai kiekvienam kroviniui atsigabenti ieškoma greičiausio ir pigiausio būdo, todėl dažnai bendradarbiaujama ne tik su ekspedicijos įmonėmis, bet ir tiesiogiai su krovinių laivybos linijomis.

Prekių kainos didės

„Balti Logistika“ J. Cimanavičienė svarstė, kad tokiai situacijai rinkoje užsitęsus, tikėtina, gali brangti produktai ar prekės, kurie dažniausiai gabenami jūrų maršrutais.

„Tai paliestų daugelį produkcijos sričių, nes Kinija yra pasaulinė gamybos milžinė, o transportavimas jūra – pigiausias ir masiškiausias maršrutas.

Jūriniai konteineriai
Foto: Shutterstock

Tai jeigu prekių žaliavos atvyksta ženkliai brangesnėmis kainomis, tai, natūralu, kad keisis ir prekių kainos. Iš savo klientų girdime, kad pastebimi kainų kėlimo ženklai. Kiekvienas įsivertina.

Matome, kad dabar prekybininkai stebi rinką, delsia pateikti užsakymus ir tikisi, kad galbūt pavasarį kainos pakris. Tačiau kol Europą yra sukaustęs virusas, prekybos disbalansas greičiausiai išliks“, – sakė J. Cimanavičienė.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis taip pat kalbėjo apie didėsiančias prekių, gabenamų iš Kinijos, kainas.

„Jei prekių transportavimas iš Kinijos į Lietuvą tiek daug brangsta, prekybininkai negali nepadidinti kainų.

Žinoma, retais atvejais sąnaudas tiekėjai ar prekybininkai gali „suvalgyti“ patys, bet dažniausiai tai, anksčiau ar vėliau, vis tiek atsiduria galutinių prekių kainodaroje. Ir prekių gabenimas čia yra tik vienas komponentas kalbant apie augančias kainas.

Nerijus Mačiulis

Maisto žaliavų, kviečių, sojų, kitų maistinių grūdų kainų šuoliai pastaraisiais mėnesiais. Varis ir geležies rūda ir pabrangę aukščiausiame lygyje per pastaruosius tris metus.

Tiekimo grandinėje buvo sutrikimai, nepakankami transportavimo pajėgumai ir tai veda link brangesnio transportavimo. Kurį laiką atrodė, kad čia viskas tik dėl prieškalėdinio laikotarpio, kuomet yra didesnė prekių gabenimo paklausa, bet sausio mėnesį transportavimas visiškai nepigo“, – kalbėjo ekonomistas.

Pasak jo, jeigu prekės dar nepabrango, tai šiemet jų brangimą tikrai išvysime.

„Tai, plataus prekių vartojimo spektras. Ir maisto produktai, ir įvairios kasdienio ir ilgalaikio vartojimo prekės. Dabar labai sunku įvardinti, kas tiksliai ir kada brangs, bet žiūrint į žaliavinius komponentus, mes tokią tendenciją pamatysime“, – prognozavo N. Mačiulis bei sakė, kad šiuo metu ir nafta yra maždaug penktadaliu brangesnė, nei buvo pernai, kas taip pat atsispindės kainose.

„Trumpuoju laikotarpiu tokių kainų šuolių gali būti daug kur, ypač, po praėjusių metų, kai buvo įšaldytos investicijos.

Aišku, lūkestis yra, kad tai bus trumpalaikiai šuoliai ir matysime atsigaunančią ekonomiką, skiepijamus gyventojus, tad natūralu, kad labai greitai atsigaus ir investicijos“, – sakė ekonomistas.