Tai pranešta po ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės ir Registrų centro generalinio direktoriaus Sauliaus Urbanavičiaus susitikimo.
„Lietuva turi pagaliau pakilti iš atvirų duomenų dugno ir pasitempti iki išsivysčiusių pasaulio šalių lygio. Šiuolaikiniams verslams, tokiems kaip aukštųjų technologijų ir skaitmeniniams, ypač reikalingi atviri duomenys, kad galėtų kurti ir vystyti savo produktus“, – pranešime sako A. Armonaitė.
„Šiandien atverti Juridinių asmenų registro duomenys, tikiu, leis visiems turėti aiškų vaizdą apie šalyje esančius ir veikiančius juridinius asmenis: bendroves, viešąsias įstaigas, valdžios institucijas ir kitus. Neabejoju, kad jau netrukus išvysime ir praktinius šių atvertų duomenų panaudojimo pavyzdžius, kurie prisidės prie visų mūsų pažangos“, – teigia Registrų centro generalinis direktorius Saulius Urbanavičius.
Ji taip pat pabrėžė, kad vienas iš svarbiausių prioritetų yra ir duomenų atvėrimas žiniasklaidai. Registrų centro vadovas patikino, kad įmonė yra pasirengusi dalyvauti diskusijose šiuo kalusimu Seime ir ieškoti sprendimų.
Susitikimo metu taip pat sutarta, kad duomenų kopijas būtų galima laikyti skaitmeninėje ambasadoje sąjungininkių valstybėse. Estija tokią ambasadą yra įkūrusi Liuksemburge ir pažadėjusi pasidalinti su Lietuva patirtimi.
Atveriami duomenys
Kaip praneša Registrų centras, neatlygintinam naudojimui visuomenei jau atviri dviejų nacionalinės reikšmės registrų – Nekilnojamojo turto ir Adresų – duomenys, o šį kartą atveriami jau trečiojo – Juridinių asmenų registro – duomenys: įregistruotų įmonių sąrašas su jų pavadinimais, buveinių adresais, informacija apie valdymo organus, įstatinį kapitalą ir kitais aktualiais duomenimis.
Visuomenei neatlygintinai pateikti net keli skirtingi Juridinių asmenų registro duomenų rinkiniai, pavyzdžiui, registre įregistruoti juridiniai asmenys, pateikiant jų kodus, pavadinimus, buveinės adresus, įregistravimo datą, teisinę formą bei teisinį statusą. Analogiškas rinkinys atvertas ir apie iš Juridinių asmenų registro jau išregistruotas bendroves ar organizacijas.
Šiai dienai Juridinių asmenų registre įregistruota daugiau kaip 250 tūkst. juridinių asmenų, kiekvienais metais jų skaičius padidėja po daugiau kaip 10 tūkst. naujai įregistruojamų įmonių, mažųjų bendrijų, viešųjų įstaigų, asociacijų ar kitų teisinių formų juridinių asmenų. Išregistruotų juridinių asmenų sąraše galima rasti per 200 tūkst. juridinių asmenų, kurie šiandien jau nebeegzistuoja.
Kas dešimta įmonė be vadovo, trečdalio įstatinis kapitalas vis dar litais
Atskirame duomenų rinkinyje pateikiami duomenys juridinių asmenų turimus valdymo organus (vadovus, valdybas ar tarybas). Pavyzdžiui, šiai dienai jokių duomenų apie savo vadovą į Juridinių asmenų registrą nėra pateikę maždaug 28 tūkst., arba kas dešimtas juridinis asmuo.
Taip pat atverti duomenys apie juridinių asmenų (uždarųjų akcinių bendrovių ir akcinių bendrovių) įstatinį kapitalą. Įdomu tai, kad nors Lietuvoje euras įvestas prieš šešerius metus, tačiau iš daugiau kaip 135 tūkst. įstatinį kapitalą turinčių juridinių asmenų trečdalio (45 tūkst.) įstatinis kapitalas vis dar nepakeistas iš litų į eurus.
Atverti Juridinių asmenų registro duomenys gali būti aktualūs ir nevyriausybiniam sektoriui. Į atskirus rinkinius išskirta informacija apie paramos gavėjo statusą turinčius ar jo netekusius juridinius asmenis (dažniausiai viešąsias įstaigas, asociacijas ar labdaros ir paramos fondus), taip pat apie praėjusiais metais atsiradusią galimybę įregistruoti nevyriausybinės organizacijos statusą (NVO žymą).
Verslo bendruomenei stiprinti ir visuomenės pasitikėjimui verslui didinti atverti duomenys apie finansines ataskaitas pateikti vėluojančius juridinius asmenis. Taip pat pateikiami duomenys apie Juridinių asmenų registrui pateiktus dokumentus (nuostatus, įstatus, steigimo aktus ar kitus dokumentus).
Kiekvieną iš Juridinių asmenų registro duomenų rinkinių numatoma reguliariai atnaujinti, kad visuomenei nuolat būtų pateikiama aktualiausia informacija.
Ateities planuose – Gyventojų registro atvėrimas
Siekdamas prisidėti prie valstybės ir visuomenės pažangos bei skatindamas naujų aukštųjų technologijų produktų ir paslaugų kūrimą, žinių ekonomikos vystymąsi, Registrų centras pirmuosius atvirų duomenų rinkinius visuomenei atvėrė dar 2019 metų viduryje, kai buvo atverti Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys apie beveik 5 mln. Lietuvos NT objektų.
Praėjusių metų viduryje šiuos duomenų rinkinius papildė Adresų registro duomenys – daugiau kaip 2 mln. unikalių adresų.
Atvėrus Juridinių asmenų registrą, kitu etapu numatoma iki kitų metų visuomenei atverti dar vieno svarbaus registro, t.y. Gyventojų registro, nuasmenintus duomenis. Vėlesniais etapais ketinama atverti ir kitų registrų, pavyzdžiui, Hipotekos ar Turto arešto aktų registrų, bei informacinių sistemų duomenis.
Užbaigus šį etapą viešai bus publikuoti pagrindiniai duomenys iš svarbiausių registrų.
Visus Registrų centro atvertus duomenis galima rasti įmonės interneto svetainėje, adresu www.registrucentras.lt/atviri_duomenys ir atsisiųsti juos naudoti patogiais atvirų duomenų formatais.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenys rodo, kad Lietuva pagal duomenų atvėrimo politiką 2019 metais užėmė 32 vietą iš 34 šalių.
