69 proc. LPK apklaustų pramonės įmonių nurodo, jog pandemija arba su ja susijusios priežastys (darbuotojų sergamumas, trūkinėjančios tiekimo grandinės, karantino įvedimas pagrindinėse eksporto rinkose, stringantis vakcinavimo procesas) yra pagrindinė ir didžiausia rizika jų verslui ateinantį pusmetį.

Kitos įvardinamos rizikos yra nestabili Lietuvos reguliacinė, įskaitant ir mokesčių politikos, aplinka, darbuotojų trūkumas, eksporto paklausos mažėjimas, mažos palankaus finansavimo galimybės ir „Brexit“ padariniai jų verslui, teigiama LPK pranešime.

Be pandemijos keliamų rizikų, didžiausias pramonės sektoriui kylantis ilgalaikis iššūkis yra lėtas darbo našumo ir spartus darbo kaštų augimas. Statistikos departamento duomenimis, pramonės sektoriuje darbo našumas, palyginamosiomis kainomis, nuo 2015 metų išaugo 6,3 proc., o darbo užmokestis, palyginamosiomis kainomis, – 17,4 procento.

Darbo našumas gali būti padidintas investuojant į gamybos apimčių didinimą ir įrangos modernizaciją, tačiau ekonominio nuosmukio metu, įmonės linkusios taupyti, todėl per 2020 metų tris ketvirčius investicijos krito daugiau nei 24 proc., palyginti su 2019-ųjų sausio-rugsėjo mėnesiais. LPK teigimu, tendencija, kai darbo mokesčio augimas viršys darbo našumo augimą, išliks ir 2021 metais, todėl Lietuvos įmonių konkurencingumas mažės.

Apdirbamojoje gamyboje optimistiškos nuotaikos vyrauja chemikalų ir chemijos produktų gamybos ir baldų gamybos sektoriuose, tuo metu metalo ir kompiuterių, elektronikos ir optinių gaminių gamybos sektoriuose vyrauja nuosaikios teigiamos nuotaikos. Neigiamos nuotaikos stebimos maisto, tekstilės gaminių, drabužių gamybos, medienos, guminių ir plastikinių gaminių ir kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos sektoriuose.

Keturiuose pramonės sektoriuose – chemikalų ir chemijos, baldų, kitų nemetalo produktų ir medienos – pastebimas teigiamas lūkesčių pokytis, palyginti su atitinkamu laikotarpiu praėjusiais metais. Tai rodo, kad COVID-19 pandemija šiuos sektorius palietė mažiau arba, kaip kai kuriais atvejais chemijos ir baldų gamybos sektoriuose – netgi suteikė galimybę plėstis.

Gamintojų pateikti gamybos apimčių per pastaruosius tris mėnesius duomenys atspindi neigiamas tendencijas daugumoje pramonės šakų. Pusėje pramonės šakų gamybos apimčių indeksas yra neigiamas – per pastaruosius tris mėnesius gamyba maisto, tekstilės, drabužių, medienos ir guminių ir plastikinių gaminių šakose mažėjo. Likusiuose pramonės šakose gamyba per pastaruosius tris mėnesius augo, tarp jų išsiskiria jau minėti chemijos ir baldų sektoriai.

Šių metų pirmasis ketvirtis bus sudėtingesnis nei paskutinieji trys 2020-ųjų mėnesiai. Lietuvos pramonės įmonių vadovų apklausos nuomone, bendrai apdirbamosios gamybos apimtys artėjantį ketvirtį trauksis. Pramonės šakų lygiu, gamybos apimtys trauksis septyniose iš dešimt pramonės šakų. Maisto ir metalo gaminių sektoriuose situacija išliks panaši, kaip iki šiol, o augimo tikimasi tik chemikalų ir chemijos produktų gamybos sektoriuje.

Palyginti su praeitų metų atitinkamu laikotarpiu, didžiausias nuosmukis bus kompiuterinių ir elektroninių gaminių (33,5 punkto), guminių ir plastikinių gaminių (19,5 punkto), tekstilės (19 punkto), drabužių (14,5 punkto) gamybos sektoriuose. Šis lūkesčių nuosmukis yra siejamas su valstybių reakcija į antrąją COVID-19 pandemijos bangą, dėl kurios Lietuvoje ir pagrindinėse Lietuvos eksporto rinkose buvo įvesti griežti ekonomikų suvaržymai.

Dabartinių eksporto apimčių vertinimas išlieka teigiamas ir panašus, koks buvo 2019 metų pabaigoje. Pasak gamintojų, dabartinis užsakymų lygis visose pramonės šakose, išskyrus drabužių, yra pakankamas. Drabužių sektorius yra labiausiai paliestas pandemijos pramonės sektorius, nes įsivyravus nuotoliniam darbui, drabužių paklausa stipriai sumažėjo.

Tačiau eksporto prognozių vertinimas yra pesimistiškesnis nei dabartinių eksporto apimčių lygis. Pramonės įmonės pirmąjį ketvirtį numato nežymų eksporto apimčių sumažėjimą. Neigiamos perspektyvos numatomos visose pramonės šakose. Situacija prasčiausiai vertinama tekstilės, kitų nemetalo mineralinių produktų ir drabužių siuvimo srityse.

LPK atlikta apklausa rodo, kad pandemija padarė tik nežymų poveikį įmonių eksporto rinkų skaičiui. Daugiau nei 60 proc. eksportuojančių respondentų, teigia, kad COVID-19 pandemija, nepaisant trumpalaikių svyravimų, nepaveikė jų eksporto rinkų, apie 28 proc. – nurodo, kad dėl pandemijos dalies eksporto rinkų jie neteko, o likę 12 proc. – kad atsirado naujų eksporto rinkų.

Darbuotojų poreikis pramonės įmonėse per pirmąjį ketvirtį išliks, tačiau nebus žymus. Pramonės šakų lygiu didžiausias darbuotojų poreikis bus jaučiamas baldų, chemikalų ir chemijos ir kompiuterių ir elektroninių gaminių pramonėje. Neigiamas darbuotojų poreikis bus jaučiamas tik drabužių ir maisto produktų gamybos pramonėje.