Prieš kurį laiką Vyriausybė atsisakė EK siūlymo įsigyti papildomas 310 tūkst. dozių „Modernos“ vakcinų. Tada sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigė, kad farmacijos kompanija kiek daugiau nei 30 proc. padidino jų kainą, o taip pat Lietuvos netenkino vakcinų pristatymo terminai.

„Kadangi kompanija „Moderna“ kelia kainą ir nenori tomis pačiomis sąlygomis jų platinti – didina tą kainą 33 proc. daugiau, nei nurodyta yra sutartyje, ir kadangi terminų taip pat negerina, o prognozuoja juos tik pačioje metų pabaigoje, mūsų darbo grupėje yra siūlymas nepritarti tokiems pakeitimams ir nesiimti šito papildymo“, – BNS sakė ministras.

Arūnas Dulkys

Tiesa, Lietuvos verslo atstovai teigia, kad verslas vakciną būtų nupirkęs ir už ją sumokęs ir daugiau nei buvo prašoma. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) savo ruožtu tikina, kad tokios galimybės nebūtų galėję suteikti.

Arlauskas: apie verslą pagalvota nebuvo

„Delfi“ kalbintas Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas tikino, kad kalbant apie vakcinas svarbu išskirti keletą dalykų. Pirmasis, kaip teigė, susijęs su tuo, kad jei už vakcinas nemoka gydytojai ir mokytojai, galimybė jas gauti nemokamai turėtų būti suteikta visiems lygiomis teisėmis, o taip pat, kaip pridūrė, ir verslui.

„Bet, kadangi mūsų valstybėje ne viskas yra teisinga, tai ką daryti tiems, kurie nepateko į tų pamalonintųjų gretas, o tu supranti, kad kaip darbdavys, irgi neši atsakomybę už kitus žmones, jų šeimas, gerovę.

Tada šioje vietoje akivaizdu, kad tie darbdaviai, kurie žiūrės atsakingai ir rūpestingai į jiems patikėtas tam tikras funkcijas, turi priimti sprendimą, kad jei nori išlaikyti verslą, užtikrinti jo gyvybingumą, tuos žmones reikės skiepyti iš savo lėšų“, – kalbėjo jis.

Danas Arlauskas

Paklaustas, ką mano apie valstybės atsisakytas „Moderna“ vakcinas, ir ar jos būtų buvusios pagalba verslui, D. Arlauskas teigė, kad klausimų čia nekyla.

„Verslas būtų sumokėjęs ir daugiau pinigų.

Bet dar vienas dalykas, valdžia turėtų tai įtraukti į sąnaudas, kad netektų mokėti gyventojų pajamų (GPM) ir „Sodros“ mokesčių. Patikėkite, tikrai visi verslininkai skiepys savo darbuotojus, kurie atsakingai į tai žiūri.

Pažiūrėkime ir iš kitos pusės, juk įmonėms niekas nekompensavo jokių stiklinių pertvarų, niekas nekompensuoja dezinfekcinių skysčių ar respiratorių, nes verslas atsakingai į tai žiūri ir supranta, kad didžiausia kiekvieno verslo vertė yra žmogiškieji resursai, kurių trūksta. Čia net nekyla klausimų, ar verslas pirktų vakcinas, pigias ar brangias, tikrai pirks ir suras pinigų, kad žmonės jautųsi saugiai“, – tikino jis.

Anot D. Arlausko, sergantis ir negalintis dirbti žmogus verslui kainuoja daugiau nei vakcina, todėl čia nėra vakcinos kainos klausimo.

„Verslas darbuotojams dovanas dovanoja per Kalėdas, daro balius, išveža į užsienį ilsėtis, o čia nenupirkti vakcinos... nežinau ar čia atsirastų tokių darbdavių“, – svarstė jis.

Pasiteiravus, ar vakcinų pirkimu labiau būtų suinteresuotos didžiosios įmonės, jis teigė, kad mažoms įmonėms žmogiškieji resursai yra dar svarbesni, todėl, kad ten dirba vos keletas darbuotojų.

„Įsivaizduokite, jei įmonėje yra 9 žmonės ir suserga finansų specialistas. O didelėje įmonėje tokių finansų specialistų gal yra 5 ir jie gali būti pakeičiami. Manau, kad skiepai ir vakcinos mažesnėms įmonėms dar svarbesni nei didelėms, nes didelės turi daugiau resursų“, – lygino jis.

„Bendrai manau, jog apie verslą pagalvota nebuvo.

ES patikino, kad mus aprūpins vakcinomis, bet tiesiog reikėjo kiekvienai valstybei leisti, kad ji pati nusipirktų vakcinas, o sprendimas daryti centralizuotą pirkimą nepasiteisino, tai yra akivaizdu. Ir čia buvo padaryta didelė klaida dėl to, iš esmės, britai ir išstojo iš ES, kad nerangi struktūra, kuri pasireiškia tokiais sunkiais momentais.

Aš manau, kad čia ne tik verslas dėl prarastų vakcinų bus piktas, bet ir patys žmonės, kad jie neteko galimybės pasiskiepyti“, – kalbėjo D. Arlauskas.

Smulkieji galimai neįpirktų

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė taip pat teigė, kad galimai verslas būtų sutikęs nupirkti atsisakytas vakcinas, tačiau pabrėžė, kad verslas verslui nelygu, mat patiems smulkiausiems tai galimai keltų iššūkių.

„Galbūt vidutinis bei stambus verslas tikrai sutiktų, bet pačiam smulkiausiam verslui tai galimai būtų sudėtinga susimokėti pačiam. Aš manau, kad bendrai vakcinos turėtų būti prieinamos įsigyti kiekvienam, kuris turi santaupų ir tai gali padaryti. Lygiai taip pat tuo pasinaudotų ir verslas.

Žinoma, su verslu yra taip, kad jis turėtų galėti tų vakcinų įsigijimą įtraukti į sąnaudas, kad nuo tų sumų nebūtų mokami mokesčiai.

Zita Sorokienė

Tai jei valstybei vakcinos per brangios, jas išnaudoti vis tiek reikia“, – sakė ji ir aiškino, kad daugeliui gali kilti ir klausimų, kodėl verslui sumos būtų įtrauktos į išlaidas.

„Čia reikėtų įvertinti, kas moka mokesčius. Juos moka verslas. Iš tų pačių mokesčių gyventojai yra skiepijami“, – sakė ji.

Lietuvos statybininkų asociacijos direktorius Dalius Gedvilas taip pat buvo tokios pačios nuomonės.

„Tas verslas, kuris yra tvaresnis ir finansiškai stovi stabiliau, jis, ko gero, būtų ryžęsis investuoti į tų vakcinų pirkimą. Verslo bendrovės dabar prašo, kad tokias išlaidas būtų leista laikyti sąnaudomis.

Tie, kas eksportuoja statybines paslaugas, būtų bandę nusipirkti minėtas vakcinas, kadangi į kitas rinkas atvežus darbuotojus reikia juos laikyti karantine, tai darbdaviai manau greičiau ryžtųsi žmones vakcinuoti ir pateikti pažymas, kad žmogus turi imunitetą ir gali drąsiai vykti į kitas šalis ir ten atlikti darbus“, – taip pat kalbėjo jis.

Dalius Gedvilas
Foto: Organizatorių nuotr.


Ministerija: savarankiškai skiepyti privatus sektorius galėtų IV metų ketv.

Dėl atsisakytų Lietuvai įsigyti vakcinų „Delfi“ komentaro kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM).

Ministerijos teigimu, papildomai siūlytos „Moderna“ vakcinos dozės nebūtų pagerinusios šalies situacijos dėl šiomis dienomis gaunamo mažo vakcinų dozių kiekio, nes, kaip buvo patikslinta, siūlytos papildomos 310 tūkst. dozių Lietuvą būtų pasiekusios antroje metų pusėje – ketvirtąjį ketvirtį.

„Ši priežastis ir buvo pagrindinė, kodėl Vyriausybė nedalyvavo skelbtame vakcinų aukcione. Taip pat „Moderna“ papildomų vakcinos dozių kainą gamintojas padidino 30 proc.“, – komentavo ministerijos atstovai.

Pasiteiravus, ar buvo svarstytas variantas, kad minėtas vakcinas, kad ir už didesnę kainą, tiesiogiai galėtų įsigyti verslo įmonės, arba jas perpirkti iš valstybės, SAM specialistai aiškino, kad tokios galimybės nė nebuvo, nes jų trūksta ir kitoms šalims.

„Šiuo metu Europos Sąjungos šalims narėms vakcinų gamintojai neužtikrina reikalingų tiekiamų šalims vakcinų kiekių, tad šiuo metu privačiam sektoriui įsigyti vakcinų iš valstybės ar tiesiogiai iš vakcinų gamintojų nėra galimybės“ , – aiškino atstovai, tačiau pridūrė, kad šiuo klausimu dialogas su privačiu sektoriumi visgi vyksta ir net yra numatyta, kada verslas savarankiškai galėtų pradėti vakcinuoti savo darbuotojus.

„Baigus visų prioritetinių grupių skiepijimą šių metų ketvirtą ketvirtį ir likus nepanaudotiems vakcinų kiekiams, vakcina galėtų būti pasiūlyta ir privačiam sektoriui.

Privatus sektorius ir šiuo metu gali dalyvauti vakcinavimo procese, vakcinuojant asmenis pagal ministro įsakymu patvirtintą prioritetinių grupių vakcinavimo tvarką.

Kaip jau ir minėta, preliminariais skaičiavimais privatus sektorius turėtų galimybę vakcinuoti savo darbuotojus savarankiškai šių metų ketvirtą ketvirtį“, – teigė ministerija.