Statistikos departamento duomenimis, gruodį bendroji pramonės produkcija, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, per metus išaugo 1,4 proc., tačiau atmetus „Orlen Lietuva“ rezultatus, apdirbamosios gamybos rodikliai buvo puikūs. Apdirbamosios pramonės – pagrindinio Lietuvos eksportuotojo, vieno didžiausių darbdavių ir mokesčių mokėtojų – pagamina produkcija gruodžio mėnesį išaugo net 5,9 proc. per metus.

„Tai geriausias gamintojų rezultatas nuo pandemijos pradžios. Neslopstantį statybų tempą atliepiantys kasybos ir karjerų eksploatavimo rezultatai irgi buvo puikūs – produkcijos apimtys per metus šoktelėjo 12 proc.“, – pranešime žiniasklaidai sakė I. Genytė-Pikčienė.

Pasak jos, gamintojų ateities lūkesčiai nevienareikšmiai. Bendras pramonės pasitikėjimo rodiklis gruodį simboliškai pasitaisė, tai lėmė šiek tiek optimistiškiau vertinama gaminių paklausos situacija. Vis dėlto į daugelį pramonės lūkesčių tyrimo klausimų verslininkai atsakinėjo su atsarga, prastėjo ir eksporto prognozės.

„Lietuvos gamintojai eksportuoja apie 64 proc. savo pagamintos produkcijos, kurių du trečdaliai keliauja į Europos Sąjungos šalis. Tad šios rinkos sveikata ir apetitas importui mums itin svarbūs. Daugiausia lietuviškos kilmės eksporto tenka Vokietijai, Švedijai, Lenkijai, Jungtinei Karalystei ir Latvijai. Didžiausioje mūsų eksporto rinkoje Vokietijoje, Ifo instituto skelbiamas verslo klimato indeksas gruodį stiebėsi aukštyn“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.

Anot jos, gruodį esamą situaciją Vokietijos gamintojai vertino aukščiausiais balais nuo pat 2020-ųjų sausio, ypač teigiamais lūkesčiais pasižymėjo chemijos bei inžinerinės mašinų ir įrangos pramonės šakų atstovai.

„Išankstinės IHS Markit sausio mėnesio pirkimų vadybininkų apklausos rodo, kad nors atnaujinti karantino ribojimai ir apkarpė Vokietijos verslo optimizmą, šalies pramonė išlieka atspari ir ateitį vertina optimistiškai. Pagrindinės to priežastys: eksporto augimas, užsakymų gausa ir numatoma tolesnė plėtra dėl atsigavusios paklausos Kinijoje bei JAV. Tai geros žinios Lietuvos eksportuotojams, kurios žada nemažėjančius užsakymus gamybai ateityje“, – tvirtino NVL Asset Management“ ekonomistė.

Paskutinį 2020 metų ketvirtį eksporto į Jungtinę Karalystę apimtis kaitino Brexit serialo kulminacija. Numatydami būsimus neigiamus pokyčius, verslininkai stengėsi užpildyti sandėlius iš ES importuojamų prekių atsargomis. Dėl šios skubos lietuviškos kilmės prekių į Jungtinę Karalystę eksportas rugsėjo-lapkričio mėnesiais kilo net vidutiniškai 30 proc. per metus.

„Ne veltui, nes nuo pat sausio pradžios stebime naujienas apie prekių logistikos į Jungtinę Karalystę trikdžius. Tiesa, visa tai atsispindės kuklesniuose sausio mėnesio prekių eksporto duomenyse“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.