Laidoje „Piniginiai reikalai“ apie restoranų padėtį kalbėtasi su „Downtown Foodhall“ ir „Kinodeli“ bendraturčiu, laikinai einančiu vadovo pareigas „Smetonos klube“ Adomu Grigaičiu ir „Dine“ bei „Somm“ restoranų savininku Arminu Darasevičiumi.
Pašnekovai įvardijo, kad restoranai išties sunkioje padėtyje ir po šios pandemijos atsities tikrai ne visi.
Dirba iš psichologinių paskatų
Restoranų savininkai pasakoja, kad antrasis karantinas buvo lauktas, tad iš dalies jam jau buvo galima pasiruošti.
„Per pirmąjį karantiną mes praradome tris restoranus iš keturiolikos, į jų vietą pasikvietėme naujus kolegas. Jie jau žinojo, kaip reikėtų dirbti karantino sąlygomis. Antra, iš 22 darbuotojų, deja, bet mes buvome susimažinę iki 4 ir nuo 4 pakilome labai lėtai, vasaros metu jau iki 15, bet dabar jie visi vėl prastovose. Kitaip tariant labai stipriai dirbome su fiksuotų kaštų baze, ją mažindami ir atsisakydami daugelio dalykų“, – pasakojo „Downtown Foodhall“ vienas iš savininkų A. Grigaitis
Dine“ bei „Somm“ restoranų savininkas A. Darasevičius nurodė, kad norint prisitaikyti jų restoranams prie karantino, reikėtų keisti visą koncepciją.
„Tos mūsų vietos, kuriose mes dirbame, yra per didelės gaminti gerokai paprastesnį maistą. Bet mes bandome kažką daryti. „Somm“ padarėme vyno parduotuve, kur žmonės gali tiesiog užeiti nusipirkti vyno su šiek tiek maisto. Pritaikėme šiek tiek maisto, kurį galima išsinešti, paprasčiau jį darome. „Dine“ restoranas nuo sausio pradėjo daryti šventines vakarienes žmonėms. Mes šiek tiek kitokie, nesame labai kasdienio maisto gamintojai, tai todėl mums yra gerokai sunkiau. (...) Jis (maistas – Delfi) visų pirma brangesnis – jį sudėtingiau pasidaryti ir, kada moki daugiau pinigų, nori, kad tikrai būtų aukšta kokybė. Kuomet maistas atvažiuoja į namus, jis atvažiuoja drungnas – to niekas nenori valgyti. Bandom taikytis, kad žmonės patys namie sušildytų tą maistą iki galo ir gautų kiek galima kokybiškiau“, – pasakojo A. Darasevičius.
Visgi jis pabrėžia, kad galimybė iš viso dirbti – labai svarbi.
„Psichologiškai tai yra labai svarbu – mes tai tiesiog darome tam, kad darytume. Nėra labai daug žmonių, kurie norėtų ir kurie dalyvauja tokiuose maisto pirkimuose, bet kažkiek pajamų gauname, komunalinius galime sumokėti, bet tai daugiau psichologinis reikalas, kad mes dirbtume, kalbėtume apie save, kad parodytume, kad kažką darome, o ne tik sėdime namie“, – sakė verslininkas.
„Mes irgi dirbame labiau iš psichologinių paskatų, nenorėdami likti pamiršti klientų, bet tikrai tai nei iš arti nepanašu į tas veiklos apimtis ir tą veiklos kokybę, kurią mes turime, kai esame atsidarę ir veikiame“, – paantrino ir A. Grigaitis.
Pandemiją atlaikys ne visi
Pašnekovai pastebėjo, kad jau dabar dalis restoranų pandemijos neatlaikė, bet užveriančių duris visam laikui bus ir daugiau.
„Sumažės neabejotinai. Jau turime vieną restoraną, kuris skelbia bankrotą. Vienas restoranas sustabdęs veiklą, tiesiog neaptarnauja klientų, kiti dirba. Viskas priklausys nuo dviejų dalykų. Viena, tai nuo valdžios pozicijos ir greičio mokant subsidijas. Antras dalykas – kiek ilgai tęsis karantinas.
Galiu patikinti, kad iš tikrųjų restoranai veikia ant išlikimo ribos, ant išgyvenimo ribos. Visi psichologiškai turbūt pasiruošę būti karantine sausį-vasarį. Jeigu jis užsitęs ilgiau, tarkime, nenoriu, kad taip įvyktų, bet jei užsitęstų iki gegužės ar ilgiau, prognozuoju labai nesmagią ateitį“, – teigė A. Grigaitis.
A. Darasevičius pridūrė, kad jei duris pavyks atverti tik vasarą, Vilniuje esantiems restoranams problemos nesibaigtų.
„Įsivaizduokite, mūsų tikriausiai į vieną restoraną telpa mažiukų koks dešimt. Tai pas mus tiek žmonių, tiek patalpos kainuoja ir t.t. Turime didžiulių problemų, beprotiškai daug – nėra jokių pajamų, skola tik didėja. Tų restoranų vienaip ar kitaip užsidarys, žiūrėsime ir kaip mums seksis. Reikia laukti, kol valstybė dar pakankamai lanksčiai ir draugiškai į tą situaciją žiūri, tol galime mes neužsidaryti, bet jei sakys susimokėkite visą skolą, tai teks užsidaryti. Jei jie to nevis daryti, o bus įmanoma kaip dabar susidėlioti skolą per ilgą laiką, tai mums galėtų pagelbėti ir, manau, išbrisime.
Vilniaus restoranams tik bėda, kad kai mes atsidarysime labai greitai ateis vasara. O vasarą mums pakankamai sunku, ypatingai tokiu metu, koks dabar, nes nėra svečių iš užsienio šalių, automatiškai daug lietuvių yra prie jūros, yra labai labai sunku tokiems restoranams kaip mūsų“, – pastebėjo restoranų savininkas.
Reikėtų didesnės valdžios pagalbos
Šią savaitę verslui atsirado galimybę teikti paraišką Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) ir pretenduoti į negrąžinamą subsidiją. Subsidijos skirtos toms įmonėms, kurių apyvarta nuo lapkričio 31 dienos (arba nuo to laiko, kai jos veikla apribota) iki sausio 31 dienos bus kritusi bent 30 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019-2020 metais.
Subsidijos dydis apskaičiuojama pagal įmonės už 2019 metus sumokėtą gyventojų pajamų mokestį (GPM). Gali būti skiriama:
- 25 proc. nuo sumokėto ir / arba įskaityto GPM, jei pareiškėjo už 2019 metus sumokėta GPM suma buvo daugiau kaip 2 000 Eur.
- 500 Eur subsidija, jei pareiškėjo už 2019 metus sumokėtas ir / arba įskaitytas GPM yra 2 000 Eur arba mažiau.
- 500 Eur subsidija, nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m lapkričio 30 d. įsteigtoms įmonėms, kurios laikotarpyje 2019 m. lapkričio – 2020 m. sausio negavo pajamų.
Restoranų savininkai jau skaičiuoja, kad šios sumos ilgam neužteks.
„Pagal tai, ką valstybė yra dabar suplanavusi, ką komunikuoja, mes jau esame susiskaičiavę, turbūt kaip ir visi kiti restoranai, viešbučiai ir kiti verslai. Subsidija priklausanti nuo sumokėto GPM, mums reiškia, kad padengiame vieno mėnesio nuomos kaštus. Tiesiog. Ir ji yra mažų mažiausiai kokius keturis kartus, mūsų atveju, mažesnė nei buvo per pirmąją bangą. O dabar esame jau trečiame karantino mėnesyje. Net neabejoju, kad būsime ketvirtame ir, neduok Dieve, dar būsime penktame. Tai spręskit patys, ta parama adekvati ar ne.
Ko aš norėčiau baisiai palinkėti mūsų šviesiems protams Vyriausybėje, kad sprendimai dėl subsidijų nebūtų daromi atsižvelgiant į sukčių ar neskaidrių verslininkų pavyzdžius. Darykime sprendimus tų verslininkų arba tų verslų atžvilgiu, kurie tomis subsidijomis pasinaudoja sąžiningai ir kurios iš tikrųjų yra išlikimo pagrindas“, – laidoje kalbėjo A. Grigaitis.
Jis pridūrė, kad tie pinigai svarbūs išgyvenimui, o ne pelnui ar plėtrai.
„Mūsų verslui nėra labai geros perspektyvos greitu metu atstatyti viską, kas buvo, ir pradėti dirbti labai pelningai, atpirkti investicijas, bet visgi mes optimistai ir galvojame, kad rasime kažkokias išeitis, ne tik išgyventi bet ir gal per ilgesnį laikotarpį tas visas skolas sumokėti.
Be jokios abejonės visoms Lietuvos maitinimo įstaigoms to padaryti, manau, nepavyks. Deja, bet nepavyks. Bankrotų tikrai bus“, – teigė A. Grigaitis.
A. Darasevičius antrino, kad ši pagalba padės tik vienam mėnesiui.
„Visa ta subsidija yra mėnesio pagalba daugiausia. Nuomos ir tiek žinių. Jeigu ji dar bus pilnai išmokėta tokio dydžio, kokia ji bus pagal sumokėtą GPM, jeigu visiems užteks tų pinigų. Tai irgi klausimas.
Bet iš tikrųjų tai reikia būti optimistu, mes visomis jėgomis bandysime viską daryti, kad kažkaip išgyventume. Ieškoti visokiausių būdų, nes mes tikime savo veikla, tikime restoranais, tikime ką mes darome, o pavyks ar nepavyks bus matyti. Nebe tas klausimas – gausis ar ne, pamatysime kiek ilgai galėsime kentėti.
Mes galime bet ko prisiprašyti. Tobuliausia būtų jeigu, pavyzdžiui, valstybė padengtų visą nuomą, mes galėtume sau ramiai gyventi. Jei padengtų visas prastovas. Bet taip nebus. Reikia būti realistais, reikia kažkaip laukti ir išlaukti – bandyti kurti, keisti, kažkiek bandyti generuoti pinigų, kad galėtume mėnesį po mėnesio dar iškentėti, nedidinti labai stipriai tos skolos, kuri nenumaldomai auga kiekvieną mėnesį ir tada matyti. Kai ateis geresni laikai bandyti išlipti iš šitos duobės.
Nes dabar dugnas jau labai labai arti“, – teigė verslininkas ir pridūrė.
Jis skaičiuoja, kad išsilaikyti reikia maždaug 20 tūkst. eurų per mėnesiui.
A. Grigaitis prideda, jiems ši suma būtų maždaug per pusę mažesnė.
„Iš principo mes nekalbame apie kažkokią dangišką maną. Viskas, ko mūsų atveju reikia, tai subsidijos, iš kurios mes galėtume dengti nuomą, nes, deja, mums niekas nedavė atleidimo nuo nuomos mokėjimo ir antras dalykas, mums reikia subsidijos prastovose esantiems darbuotojams – tai tą iš valdžios jau gauname, svarbu, kad tai netrūktų su lyg paskutine karantino diena, kad tai dar būtų pratęsta, galbūt mažesniu intensyvumu, bet dar bent keliems mėnesiams po karantino pabaigos“, – teigė verslininkas.
