Pasak konservatoriaus Mykolo Majausko, yra pasiūlymų, kuriuos Finansų ministerija „atidžiai“ svarstys, tarkime, dėl vieno langelio principo, akcizinių prekių inventorizavimo, tačiau siūlymas sumažinti pajamų mokestį gaunantiems didžiausias pajamas, anot jo, yra neracionalus.

M. Majauskas taip pat skeptiškai vertina pasiūlymą taikyti nulinį pridėtinės vertės mokestį (PVM) viešbučiams, tačiau apie lengvatinį PVM maitinimo paslaugoms, jo žodžiais, būtų galima kalbėti.

„Yra keletas pasiūlymų, kurie atrodo nepriimtini. Tai visų pirma siūlymas sumažinti gyventojų pajamų mokestį gaunantiems didžiausias pajamas“, – BNS sakė parlamentaras.

LVK siūlo gyventojų, kurių pajamos viršija 60 vidutinių darbo užmokesčių per metus, GPM tarifą sumažinti nuo 32 proc. iki 27 proc.

Pasak M. Majausko, tai paliestų apie 8 tūkst. žmonių, kurių bendra darbo pajamų apmokestinimas, įskaitant „Sodros“ įmokas, sumažėtų nuo kiek daugiau kaip 40 proc. iki 37,1 proc. – tiek kiek šiuo metu sumoka vieną vidutinį darbo užmokestį gaunantys gyventojai. Tuo metu du vidutinius darbo užmokesčius gaunančiųjų darbo pajamų apmokestinimas ir toliau siektų 40 procentų.

Lietuvos verslo konfederacija pasiūlė ne tik sumažinti mokesčius daugiausiai uždirbantiems asmenims, bet ir nori juos padaryti mažesnius nei tiems, kurie, pavyzdžiui, gauna pusantro vidutinio atlyginimo. Man atrodo, kad toks siūlymas yra nepriimtinas, neatsakingas ir nesolidus. Aš sunkiai įsivaizduoju, kad Seimas galėtų priimti tokį sprendimą, kai turime didžiulę socialinę atskirtį“, – tvirtino M. Majauskas.

„Keista ir tai, kad toks pasiūlymas ateina iš tų pačių turtingiausių ir įtakingiausių. Manau, kad tai jiems garbės nedaro“, – pridūrė BFK pirmininkas.

M. Majauskas taip pat skeptiškai vertino LVK pasiūlymą taikyti nulinį pridėtinės vertės mokestį (PVM) viešbučiams. Anot jo, tai prieštarauja Europos Sąjungos direktyvoms, be to, tokia lengvata, preliminariais vertinimais, nėra taikoma nė vienoje Europos Sąjungos (ES) šalyje.

ES direktyva taip pat nenumato galimybės taikyti nulinį PVM tarifą, todėl dėl to tikriausiai reikėtų tartis su Europos Komisija. Dalis šalių, pavyzdžiui, Čekija ir Airija, krizės metu tikrai laikinai mažino PVM tarifą viešbučiams, tačiau Lietuvoje šiuo metu jis jau yra 9 proc., todėl siūlymas jį mažinti iki nulio atrodo keistai“, – sakė M. Majauskas.

Jis pabrėžė, kad šiuo atveju PVM lengvata nereiškia, kad viešbučiai atpigins paslaugas, tačiau tie pinigai „nusės šias paslaugas teikiančių kišenėse“.

„Tai savaime nėra blogas dalykas, tačiau reikia rimtai paskaičiuoti, ar dabar tikrai reikia mokesčių mokėtojų pinigais papildomais remti viešbučių verslą ir tą daryti ilgu laikotarpiu“, – teigė M. Majauskas.

Pasak jo, racionaliau būtų kalbėti apie lengvatinį PVM maitinimo paslaugoms.

„Didelė dalis ES šalių taiko lengvatinį, tačiau ne nulinį PVM tarifą maitinimo sektoriui ir galbūt yra prasmės apie tai diskutuoti ir Lietuvoje. Tai daroma ne tam, kad kotletas lėkštėje būtų pigesnis, o tam, kad būtų paremtas šias paslaugas teikiantis smulkus ir vidutinis verslas, kurio maitinimo sektoriuje yra daugiausia“, – aiškino parlamentaras.

Jo teigimu, diskutuoti galima ir dėl lengvatų iškastiniam kurui atsisakymo ar sumažinimo.

„Galbūt verta pasikalbėti apie tą vadinamąjį „žalią“ ir „raudoną“ dyzeliną, gal šios lengvatos ir yra perteklinės. Bet, mano asmeniniu požiūriu, pridėtinės vertės lengvata centriniam šildymui yra reikalinga ir veiksminga“, – pabrėžė M. Majauskas.

Pasak jo, centrinio šildymo kainos yra reguliuojamos, todėl jam taikoma PVM lengvata yra naudinga gyventojams, o ne šių paslaugų teikėjams. Be to, gyventojai neturi galimybės rinktis centrinio šildymo, kuris dažnai yra neefektyvus, paslaugų tiekėjo.

„Ilgainiui reikėtų kalbėti apie tokios lengvatos laipsnišką atsisakymą, bet tik tuomet kai bus sutvarkytas centrinis šildymas ir įgyvendinta plačiu mastu renovacija“, – tvirtino M. Majauskas.

Jis neatmetė, kad gali būti grįžta ir prie ankstesnio Seimo nustatytos PVM lengvatos kurui naudojamoms malkoms.

„Aš manau, kad tai yra diskutuotinas dalykas, Finansų ministerija turės darbo grupę, kurioje bus aptartos ir įvertintos visos lengvatos. Labai svarbu tai, kad tie sprendimai neturėtų būti daromi skubotai, nes šiuo metu ekonomikos padėtis yra labai trapi, atsigavimas yra pakankamai lėtas, išlieka didelis neapibrėžtumas eksporto rinkose“, – aiškino parlamentaras.

M. Majauskas taip pat atsargiai vertino LVM siūlymą siekti, kad mokesčių našta dividendams Lietuvoje būtų tokia pat, kaip kitose Baltijos šalyse. LVK teigimu, iš verslo išsiimti lėšas akcininkui Lietuvoje kainuoja beveik 30 proc., tuo tarpu Latvijoje ar Estijoje – 20 procentų.

„Kai kalbame apie dividendų apmokestinimą reikia turėti omenyje, kad išsigryninant lėšas iš įmonės uždirbto pelno reikia sumokėti tiek pelno, tiek dividendų mokesčius. Dažniau girdime siūlymus, taip pat ir iš Prezidentūros, sumažinti pelno mokestį arba pritaikyti tam tikras jo lengvatas kuriantiems darbo vietas arba mokantiems didesnius atlyginimus. Aš tokius siūlymus vertinu labai kritiškai“, – sakė M. Majauskas.

Anot jo, vieni didžiausių pelno mokesčio mokėtojų Lietuvoje yra didieji Skandinavijos bankai, kurie dėl su šomis šalimis pasirašytų tarpusavio dvigubo apmokestinimo sutarčių už dividendus nemoka jokių mokesčių.

„Šiuo atveju pelno mokestis yra vienintelis realus mokestis, kurį šie bankai Lietuvoje sumoka iš savo veiklos. Aš suprantu, kad subalansuotose ir didelėse ekonomikose pelno mokestis nėra pats geriausias dalykas, nes reikia skatinti uždirbamą pelną investuoti ir apmokestinti tik tada, kai pinigai išimami iš verslo. Tačiau Lietuvoje mes turime mažą ekonomiką, kurios tam tikruose sektoriuose dominuoja keli žaidėjai ir tokioje oligopolinėje aplinkoje leidžia sau turėti didesnes kainas nei kitose šalyse, kur konkurencija yra didesnė“, – aiškino M. Majauskas.

„Tokiose rinkose, kaip mūsų, pelno mokestis yra labai svarbus ir išlaikyti jį tokį koks yra dabar, mano nuomone, būtų pakankamai svarbu“, – pridūrė BFK pirmininkas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sausio pradžioje teigė, kad planuojama peržiūrėti visas mokesčių lengvatas, o įstatymų pakeitimai galėtų būti priimti dar Seimo pavasario sesijoje ir įsigaliotų nuo 2022 metų.