Jo teigimu, „normaliais“ laikais bankrotų skaičius būna pastovus, tačiau pernai jis sumažėjo.

„Kas neramina, tai kritęs bankrotų skaičius. Gali atrodyti keistai, ko čia neramina tas kritęs bankrotų skaičius, bet tiesiog pernai bankrotų Lietuvoje buvo kažkur 50 proc. mažiau“, – penktadienį žurnalistams sakė V. Vasiliauskas.

„Tai aš sau darau išvadą, kad mes galime tikėtis šiais ir kitais metais – ypač tada, kai pasibaigs valstybės pagalbos priemonės, kada daugiau mažiau visos politikos grįš į tą normalią skrydžio trajektoriją – galime tikėtis bankrotų suintensyvėjimo“, – argumentavo jis.

Pasak centrinio banko vadovo, nors ir galima tikėtis blogų paskolų augimo, vis dėlto jis nebus toks, kokio būta prieš dešimtmetį. Bankų sistema atrodo atspari ir bankai galėtų „pakelti pakankamai nemenkus blogų paskolų portfelius“.

„Tikrai galime tikėtis blogų paskolų padidėjimo, bet kalbant apie mastus, sakyčiau, galėtume kalbėti apie procentinius punktus, bet ne apie dešimtis procentinių punktų. O kalbant apie bankų balansus ir jų kapitalo buferius, tai tikrai čia mes nematome kažkokių finansinio stabilumo problemų“, – sakė V. Vasiliauskas.

Anot jo, europiniu mastu visose valstybėse yra panaši situacija su blogų paskolų rizika ir tuo vertėtų susirūpinti kuriant, pavyzdžiui, specialią bendrovę.

„Todėl diskusijose eurosistemoje mes visą laiką pasisakome už tai, kad europiniu mastu būtina spręsti šį klausimą ir pirmiausia būtų gerai turėti instrumentus, pavyzdžiui, kokią nors turto valdymo bendrovę paneuropiniu mastu, į kurią galėtų būti „parkuojamos“ viso bankinio sektoriaus blogos paskolos. Kuo greičiau bus tie paneuropiniai sprendimai, tuo bus paprasčiau“, – kalbėjo V. Vasiliauskas.

„Kontūrai daugiau mažiau yra. Klausimas, kaip valstybėms pavyks susitarti“, – reziumavo centrinio banko vadovas.

Duomenų analitikos bendrovė „Scorify“, šį mėnesį paskelbusi 2020 metų įmonių apžvalgą, teigė, sumažėjo aukščiausios rizikos įmonių ir tai sietina su valstybės parama, įskaitant galimybę atidėti mokesčius.

Todėl, pasak „Scorify“ vadovo Žilvino Mileriaus, kol valstybė teiks paramą, bus „iškreiptas verslo vaizdas, o turint galvoje apskritai pernai beveik išnykusį bankrotų reiškinį, dalis įmonių ir toliau gyvuos tik dėl valstybės pagalbos“.

Pasak bendrovės, bankrutuojančių, likviduojamų ar restruktūrizuojamų įmonių pernai buvo 30 proc. mažiau nei 2019 metais, tačiau naujų įmonių 2019 metais įkurta 6 proc. daugiau.

Vasiliauskas: sunku tikėtis, kad ekonomika atsigaus jau šiemet

Antroji pandemijos banga mažiau paveiks ekonomiką, tačiau būtų pernelyg optimistiška tikėtis, kad šiemet ji pasieks iki krizės buvusį lygį, sako Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas.

„Mūsų naujausios ekonominės prognozės bus kovo mėnesį, todėl dabar mano ten tie spėliojimai būtų per daug ankstyvi. Bet vėlgi – mano galva, ekonomikos yra jau susigyvenusios su kovidu ir antrų, trečių bangų poveikis ekonomikoms yra yra mažesnis, nei pirmos bangos“, – penktadienį žurnalistams sakė Vitas Vasiliauskas.

„Grįžimas į prieškovidinį lygį, – sakyčiau, šiemet mes negalėtume to tikėtis, bent jau kiek pamenu, gruodžio mėnesio prognozes, tas grįžimas būtų tik 2022 metais“, – pridūrė jis.

Pagal gruodžio viduryje centrinio banko pateiktą pagrindinį prognozės scenarijų, šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) 2020 metais smuks 2 proc., o 2021-aisiais – augs 1,9 proc. Anksčiau jis prognozavo atitinkamai 2 proc. smukimą ir 3,1 proc. augimą.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis šią savaitę skelbė, kad Lietuvos ekonomika pirmoji iš Baltijos šalių šių metų trečiąjį ketvirtį pasieks ikikrizinį 2019 metų lygį, nors jos ūkio augimas šiemet ir kitąmet bus lėtesnis nei Latvijos ir Estijos.

Pasak jo, tokią dinamiką galima paaiškinti „bazės efektu“ – Lietuvos ekonomikos nuosmukis pernai buvo mažesnis nei kitų dviejų Baltijos šalių.

„Swedbank“ trečiadienį sumažino šių metų Lietuvos BVP augimo prognozę iki 2,7 proc. (pernai lapkritį prognozavo 4 proc.), tačiau mano, kad 2022 metais jis paspartės iki 4,2 proc. (anksčiau prognozuota 4,7 proc.).