Nespecializuotos parduotuvės, prekiaujančios daugiausia maistu, tabaku ir alkoholiu, pernai sausį – spalį pardavė prekių už 4,12 milijardo eurų – tai 4,97 procento daugiau nei prieš metus, rodo Statistikos departamento duomenys.

Didieji prekybos tinklai, tokie kaip „Rimi“, „Iki“, ar „Norfa“, užsimena, kad pernykščiai metai buvo ne blogesni ir net geresni nei 2019-ieji, o šiems metams planuojamos investicijos ir plėtra. Tačiau pardavimai – dar ne pelnai, karantinas pareikalavo ir didesnių išlaidų. Finansinius rezultatus įmonės skelbs vėliau.


„Rimi“ šiemet planuoja mažiausiai 12 naujų parduotuvių, „Norfa“ – 15 naujų ir atnaujintų parduotuvių, „Iki“ tikslaus skaičiaus nenurodo, bet kalba apie dešimtis milijonų eurų siekiančias investicijas. Kol kas tylos įžado laikosi „Maxima“, mat riboja įsipareigojimai vertybinių popierių biržai.

Ekonomistai sutaria, kad prekybos tinklai perima specializuotų parduotuvių rinkos dalį dėl pandemijos.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis vertina, kad tai yra natūrali pandemijos pasekmė, kaip ir sumažėjęs biurų poreikis ar didesni pardavimai internetu.

Kad parduotuvėms turėtų būti sudarytos vienodos sąlygos konkuruoti mano „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas, tačiau dėl pandemijos valdymo sprendžia epidemiologai.

Mažmeninė prekyba ne maisto prekėmis per pirmą pandemiją patyrė didelį sukrėtimą, nepaisant to 2020 metų sausį – lapkritį buvo 8,3 proc. didesnė nei prieš metus ir siekė 4,46 milijardo eurų, rodo statistika.


„Rimi“ tikisi pagerinti rekordus

„Šiuo metu dar per anksti ir negalime vertinti praėjusių metų rezultatų. Tikimės, jog jie bus geresni nei 2019-iesiais, kurie pagal ne vieną rodiklį buvo geriausi metai „Rimi Lietuva“ istorijoje“, – teigia „Rimi Lietuva“ generalinis direktorius Giedrius Bandzevičius.

Pandemijos nulemta situacija pernai pareikalavo iš prekybos tinklo pareikalavo daug papildomų investicijų – tiek žmogiškųjų, tiek finansinių resursų.

„Visų pirma, visas mūsų dėmesys buvo ir yra nukreiptas į darbuotojų ir pirkėjų saugumo užtikrinimą. Papildomoms saugumo priemonėms, tokioms kaip apsauginės sienelės parduotuvėse, dezinfekcijos ir apsaugos priemonės darbuotojams bei pirkėjams ir t.t., įsigyti „Rimi Lietuva“ per praėjusius metus skyrė apie 0,5 mln. eurų“, – pasakoja G. Bandzevičius.

Giedrius Bandzevičius
Foto: RIMI nuotr.

Situacija, anot vadovo, reikalavo žymiai daugiau taktinio planavimo ir greitų sprendimų. Tačiau pandemija atnešė ir galimybių.

„Mums aktualiausia – galimybė sparčiai plėtoti e. prekybą. Anksčiau nei planavome, praėjusių metų kovą, atvėrę e. parduotuvę „Rimi.lt“, per ne pilnus metus pasiekėme jai keltus kelių metų tikslus bei toliau plečiamės – didiname ne tik automobilių parką, darbuotojų skaičių, bet ir prekių atsiėmimo vietų geografiją“, – teigia G. Bandzevičius.

Jis vardija planus šiemet atidaryti mažiausiai 12 naujų parduotuvių įvairiuose Lietuvos miestuose, o viena „Rimi“ parduotuvė bus rekonstruojama.

„Net jau beveik metus laiko gyvenant neeilinėmis aplinkybėmis, „Rimi Lietuva“ laikosi užsibrėžtos plėtros strategijos. (…) Atidarant naujas parduotuves ir vystant e. prekybą, didinsime ir darbuotojų skaičių. Per 2021-uosius planuojame priimti daugiau nei 400 naujų darbuotojų“, – teigia G. Bandzevičius.

Foto: Bendrovės nuotr.

„Norfa“ skaičiuoja geresnius metus, žada 15 naujų ir atnaujintų parduotuvių

„Norfos mažmena“ 2019 metais gavo rekordines 632,8 mln. eurų pajamas, tuomet jos augo 7,7 proc. Skaičiuojama, kad ir pernai rezultatai gerėjo.

„Pernykščiai 2020 m. rezultatai bus šiek tiek geresni nei prieš metus, apyvarta augo keliais procentais, tiksliai suskaičiuota bus vėliau“, – informavo „Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis.

Jis pasidalijo, kad metus „Norfa“ pabaigė turėdama 150 prekybos centrų Lietuvoje, 8 buvo atidaryti nauji, pastarųjų plotas siekia daugiau nei 15 tūkst. kv. metrų. Taip pat „Norfa“ 1 parduotuvę uždarė ir renovavo 9-ias. Investicijos į parduotuvių tinklo plėtrą pernai sudarė daugiau nei 20 mln. eurų, tačiau šiemet planuojamos mažesnės.

„Koronoviruso krizė nepaveikė „Norfos“ plėtros planų. Bendrovė prekybos centrų statybą ir renovaciją numato kelis metus į priekį. Tinkamas parduotuvių tinklo plėtros planavimas yra svarbus sėkmingo darbo veiksnys aplinkoje, kurioje konkurencija nuolat aštrėja. „Norfos“ prekybos tinklas 2021 m. planuoja 15 naujų ar atnaujintų parduotuvių, į kurias ketina investuoti apie 15 mln. eurų“, – dalijasi D. Ryliškis.

Jis patvirtino, kad nuo to priklausys darbuotojų skaičius, o jų atlyginimai „Norfoje“ didėja kasmet.

„Jei skaičiuotume darbo užmokestį be įmonės vadovų ir administracijos darbuotojų atlyginimų, drąsiai galiu teigti, kad „Norfos“ darbuotojų atlyginimai būtų didžiausi tarp visų prekybos tinklų. „Norfos mažmenos“ administracija yra labai nedidelė, įmonės vadovų atlyginimai menkai lemia bendrus bendrovės personalo darbo užmokesčio rodiklius“, – teigia D. Ryliškis.

„Iki“ žada investuoti 35 milijonus eurų

Prekybos tinklą „Iki“ valdančios bendrovės „Palink“ atstovai taipogi dalijasi optimistiniais planais, nepaisant to, vertina, kad dėl pandemijos nukentėjo.

„Pardavimai išliko tokie patys kaip ir praėjusiais metais, nepaisant to, kad uždarėme 3 parduotuves ir rekonstravome daugiau parduotuvių, nei 2019 m. 2020 m. atlikome 20 rekonstrukcijų, atidarėme 2 naujas, viso investicijos siekė 17,8 mln. Taip pat turėjome neplanuotų išlaidų, susijusių ir su pandemija. Dėl pandemijos, skaičiuojant visas apsaugos priemones, dezinfekcijas, papildomų įrangų pirkimą, papildomų nebiudžetuotų išlaidų esame patyrę jau 3,5 mln. EUR“, – teigia „Iki“ Komunikacijos vadovė Vaida Budrienė.

Foto: Bendrovės nuotr.

Tačiau 2021-uosius ji vadina didelių investicijų metais ir mini perpus didesnes sumas, nei pernai.

„Naujų parduotuvių statybai ketiname skirti apie 10 mln. Eur., pačių parduotuvių atnaujinimui – apie 20 mln. Eur, trečia kryptis – visos skaitmeninės ir technologinės inovacijos. „Iki“ garsėjo kaip technologijų pionieriai, todėl mes norime susigrąžinti šias pozicijas. Mokomės įdarbinti dirbtinį intelektą ir mašininį mokymąsi. Kitais metais tikimės paleisti darbo išteklių planavimo (DIP) projektą, kuris mums leis turėti parduotuvėse žmonių tiek, kiek reikia ir kada reikia, kad pirkėjai parduotuvėse apsipirktų kuo greičiau, kas pagal mūsų tyrimus yra šiandieninis jų prioritetas“, – teigia V. Budrienė.

Inovacijoms prekybos tinklas „Iki“ ketina skirti apie 5 milijonus eurų.

Prekybos tinklo atstovė pripažįsta, kad į 2020-uosius buvo žengiama su labai stipriais pardavimais, ir „ateitis turėjo būti šviesi, o tada netikėtai smogė pandemija“.

„Dingo pirkėjų tikėjimas šviesia ateitimi. Krito pirkėjų srautai, ir nors pirkinių krepšelis išaugo, tai vis tiek nesąlygojo planuoto augimo. Žmonės pradėjo taupyti. Mūsų pozicija rinkoje kita – mes esame šviežio ir kokybiško maisto ekspertai, ir nors mūsų kainos tokios pačios kaip rinkoje, nors siūlome pirkėjams daug ir gerų akcijų, bet per pandemiją šiek tiek nukentėjome“, – teigia V. Budrienė.

Dabar „Iki“ taipogi galvoja apie tolesnius žingsnius e-prekyboje ir tikisi, kad po pandemijos ji bus svarbi mažmenos dalis.

„Pandemija parodė, kad pirkėjai nori apsipirkti turėdami kuo mažiau kontaktų ir greitai. Stengsimės pateisinti šį jų lūkestį. Daug vilčių dedame į antrąjį metų pusmetį. Labai tikimės žmonių optimizmo, atsipalaidavimo, kad pagaliau viskas baigėsi ir visiems galima atsipūsti“, – sako V. Budrienė.

„Lidl“ ir „Maxima“ rezultatų dar nekomentuoja

„Maxima“ negalėjo atsakyti į „Delfi“ klausimu – grupės obligacijos yra kotiruojamos biržoje, todėl finansinė informacija pirmiausia viešai turi būti atskleidžiama investuotojams.

Lidl Lietuva“ Korporatyvinių reikalų ir komunikacijos departamento vadovas Valdas Lopeta nurodė, kad įmonės finansiniai metai baigsis vasario pabaigoje ir ataskaita bus pateikta vasarą, o iki tol finansinių rezultatų ir kitų veiklos rodiklių įmonė nekomentuoja.

„2021 metais „Lidl“ ir toliau nuosekliai vykdys savo plėtros planus. Pirmoji parduotuvė šiais metais atidaroma sausio 21 dieną Vilniuje, Pavilnio rajone. Tai jau 54 tinklo parduotuvė šalyje. Natūralu, kad vykdant tinklo plėtrą, darbuotojų skaičius tik didės“, – sako „Lidl“ atstovas.

Praėjusių metų pabaigoje „Lidl“ ėmėsi diegti savitarnos kasas ir tokio tipo kasų plėtrą planuoja ir šiemet – jau sausio mėnesį tokios kasos atsiras dar keliose parduotuvėse Vilniuje.

Mauricas: pandemija padidino atskirtį tarp didžiųjų ir smulkiųjų

„Luminor“ ekonomistas Ž. Mauricas įspėja, kad atotrūkis tarp didžiųjų ir smulkiųjų prekybininkų rinkos dalių auga.

Anksčiau dėl nelygių konkurencijos sąlygų karantino laikotarpiu į Vyriausybę kreipėsi Lietuvos darbdavių konfederacija, argumentavusi, kad dėl veiklos ribojimų dalis verslo atsidūrė „už borto“, o didžiausią naudą šiuo metu gauna parduotuvės, kurių pagrindinė veikla nors yra mažmeninė prekyba maistu, tačiau jos reikšminga dalimi prekiauja ir kitomis prekėmis.

„Problema egzistuoja, ir ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES šalyse, nes taip jau yra, kad didžiuosiuose prekybos centruose, maisto prekių parduotuvėse prekiaujama ne tik maisto, bet ir kitomis prekėmis. Uždarius parduotuves, kuriose didžiąją dalį sudaro ne maisto prekių pardavimai, atitinkamai išauga pirkėjų srautas būtent prekybos centruose, kuriuose daugiausia parduodami maisto produktai, bet prekiaujama ir ne maisto produktais. Ir statistika tą parodo, kad prekybos centrų apyvarta ir pirmojo, ir antrojo karantino metu ne tik kad nemažėja, bet netgi ir išauga“, – sako Ž. Mauricas.

Žygimantas Mauricas
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Anot jo, valstybės gali rinktis du kelius, bet nei vienas jų nėra idealus: arba uždrausti ne maisto prekėmis prekiauti maisto prekių parduotuvėse, arba atverti ir kitas parduotuves.

„Kelias, kuriuo nuėjo Latvija ir tokių siūlymų buvo Lietuvoje – uždraudė prekybos centrams prekiauti ne maisto prekėmis. Tai atitvertos atskiros zonos prekybos centruose. Bet epidemiologiniu požiūriu tai yra, sakykime, labai jau specifinis sprendimas, nes vargu, ar įsidėjus į krepšelį lemputę, kojinę ar dar kažką, labai išaugs užkrato rizika“, – vertina ekonomistas.

O pirmojo karantino metu Latvijoje ne maisto prekių parduotuvės nebuvo uždarytos.

„Iš tiesų tas nepasitenkinimas nėra visiškai be pagrindo. Kitų šalių patirtį žiūrint, ši pandemija padidino atskirtį tarp didžiųjų prekybos centrų ir smulkiųjų prekybininkų. Nepamirškime to, kad didieji prekybos centrai dažnu atveju dar turi ir internetinę prekybą, jie turi sukaupę daugiau finansinių rezervų, tai jiems suteikia tam tikrą konkurencinį pranašumą, ypač pasibaigus karantinui, kadangi ir finansinio nuostolio jie nepatiria“, – patvirtina Ž. Mauricas.

Jis vertina, kad prekybos vietose užsikrėsti koronavirusu nėra didelė, jei laikomasi higienos ir apsaugos reikalavimų, kadangi kontaktai trumpalaikiai ir nėra artimi.

„Tam tikrų argumentų yra, na bet čia jau epidemiologai sprendžia tokius klausimus. Patirčių yra įvairiausių, bet labiausiai situacija priklauso nuo pirkėjų elgsenos ir apskritai visuomenės sąmoningumo“, – sako Ž.Mauricas.

R. Vainienė: smulkieji prekybininkai maistu auga kaip niekada greitai

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sureagavo teigdama, kad yra priešingai – mažųjų prekybininkų apyvartos auga netgi dar sparčiau nei didžiųjų. O lyginti maisto prekių pardavėjų su ne maisto prekių pardavėjais, kurių veikla sustabdyta, anot jos, nėra teisinga.

„Smulkieji prekiautojai maistu kaip niekada greitai vejasi didžiuosius pagal pardavimų augimą. Taip buvo ir pirmojo karantino metu, bet dabar tai ypač ryšku, kai apribotas judėjimas tarp savivaldybių“, – teigia R. Vainienė.

Rūta Vainienė
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Ji paaiškino, kad didesnį augimą deklaruoja kooperatyvai, smulkiosios maisto prekių parduotuvės, „Aibė“ tinklas, kurį sudaro individualios parduotuvės, veikiančios franšizės pagrindu.


Mačiulis tendenciją vadina natūralia, bet pasigenda plano

Ekonomistas N. Mačiulis patikina, kad žvelgiant į mažmeninę prekybą apskritai, 2020-ieji buvo puikūs.

„Iš esmės buvo prarastas tik balandis, o augimas visais mėnesiais buvo, ir gana ženklus, ypač antrą praėjusių metų pusmetį, kuomet mažmeninė prekyba buvo 7-8 procentus didesnė nei prieš metus. Kaip pasiskirstė mažmeninė prekyba tarp mažesnių parduotuvių ir didesnių prekybos centrų, dar sunku pasakyti, tokios statistikos nėra. Bet apskritai prekiaujantiems maisto produktais, baldais, buitine technika, na tai tikrai šie pardavimai nebuvo mažesni nei 2019 metais“, – teigia „Swedbank“ ekonomistas.

Pasak jo, labiausiai nukentėjo ne prekybininkai, o paslaugas teikiančios įmonės: apgyvendinimo, maitinimo, laisvalaikio, pramogų – ten didžiausi pajamų kritimai.

Nerijus Mačiulis
Foto: Asmeninins albumas

„Kai jau matysime, kad pandemija yra suvaldyta, ir didesnio viruso plitimo rizika labai sumažėjusi, tuomet, aišku, kad turėtų pamažu būti atidaromos ir tos parduotuvės. Apskritai nemažai parduotuvių, prekiaujančių prekėmis, prisitaikė prie uždarymo – mažmeninė prekyba internetu išaugo maždaug dviem trečdaliais praėjusiais metais“, – sako N. Mačiulis.

Pasak jo, pirkėjai dėl galimybių įsigyti prekes diskomforto nejaučia, tačiau ekonomistas pritaria, kad smulkesniems verslams situacija skaudi. Tačiau tai – pasaulinė tendencija.

„Yra rizika, kad mažosios parduotuvės, kurios specializavosi tik specifinei prekybai, gali tiesiog nesulaukti pavasario ir nesulaukti to momento, kai galės atnaujinti veiklą ir vėl turės didesnį pirkėjų srautą. Ypač jei tas pirkėjų srautas yra atsitiktinis ir priklauso nuo to, kiek Senamiestyje yra vaikštančių turistų ar besiilsinčių žmonių. Tokie verslai yra labai nukentėję“, – teigia N. Mačiulis.

Metus trunkanti pandemija, anot ekonomisto, keičia daug ką, ne tik prekybą, ir tie pokyčiai gali likti ilgam.

„Pandemija keičia gyventojų darbo įpročius, mokymosi įpročius ilguoju laikotarpiu, galbūt reikės mažiau biurų, galbūt kitokių biurų. Poveikis bus ne tik mažmeninės prekybos sektoriui – kai kurie bus toje situacijoje laimėtojai, kai kurie turės labai reikšmingai adaptuoti savo veiklą, peržiūrėti veiklos modelį, galbūt net iš esmės keisti kryptį“, – sako N. Mačiulis.

Pasak jo, švelninant karantiną, reikėtų pradėti ne nuo specializuotų parduotuvių, bet nuo mokyklų, kuriose patiriami „patys didžiausi praradimai“.

„Ypač kalbant apie vaikus, apie jų ilgalaikius gebėjimus, apie jų socialinius įgūdžius – man čia kyla daugiausia nerimo. Kuo ilgiau uždarytos mokyklos, kuo ilgiau tęsiasi nuotolinis mokymas, tuo praradimai gali būti sunkiau atstatomi. Prioritetų eilėje pirmiausia mes turėtume kalbėti apie mokyklas, o jau tada apie prekybos vietas, kur galima suvaldyti žmonių srautus“, – sako N. Mačiulis.

Valstybė, remdama verslą, neturėtų orientuotis į ilgalaikes pasekmes, o padėti amortizuoti ir minimizuoti žalą, patiriama tol, kol įmonės negali vykdyti veiklos, įsitikinęs N. Mačiulis.

„Pandemija padiktuoja ir lemia natūralias tendencijas. Pvz., ir ateityje daugelis gyventojų daugiau apsipirkinės nuotoliniu būdu, o ne fiziškai. Tai yra natūrali sveika tendencija, nėra nei būdų, nei poreikio jos gesinti“, – apibendrina N. Mačiulis.

Tačiau ekonomistas pasigenda konkretaus plano, kada ir ko galima tikėtis, kokie yra konkretūs kriterijai, kuriuos pasiekus būtų galima atnaujinti mokyklų veiklą, o kada – atverti prekybos vietas.

„Ta nežinia turbūt daug ką erzina ir slegia. Jei būtų aiškesnis planas, esant kokiam sergamumui, prie kokios pandeminės situacijos kokios institucijos galės atstatyti veiklą – tai leistų turbūt lengviau planuoti ir ateitį, ir veiklą“, – sako N. Mačiulis.