Prasitarė posėdyje

Praėjusių metų gruodžio pradžioje „Delfi“ rašė apie susibūrusių turizmo, medicinos ir sanatorijų asociacijų bei draugijų siūlymą valstybei formuoti masinį užsakymą medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugoms teikti.

Tada atstovų buvo teigiama, kad už 100 mln. Eur sanatoriniu gydymu per dvejus metus galėtų pasinaudoti apie 140 tūkst. COVID-19 padarinius pajutusių žmonių, kurie persirgo infekcija arba tiesiog dėl to jaučiasi blogai. Taip, pasak asociacijų, vienu šūviu būtų nušauti du zuikiai: išgelbėtos įmonės bei pagerinta visuomenės sveikata.

Nors šis siūlymas, kaip šiandien tikino „Eglės sanatorijos“ vadovas bei Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos prezidentas Artūras Salda, yra kiek primirštas, diskusijos, apie tokią ar panašias galimybes gauti finansavimą, netyla.

Apie tai praėjusią savaitę, penktadienį, Seimo sveikatos reikalų komiteto posėdyje kalbėjo ir Valstybinės ligonių kasos direktorius Gintaras Kacevičius.

„<...> dėl apmokėjimo pacientų, kurie baigti gydymą gali būti nukreipti į pasirengusias p. Saldos paminėtas sanatorijas, tai problemos čia nėra.

Yra atitinkamas įkainis ir tokie pacientai bus apmokami, tik, spėju, kad jų srautas dabar labai sumažės, nes mažėja naujų atvejų“, – teigė jis.

Valstybinės ligonių kasos atstovai, paprašyti suteikti daugiau informacijos apie galimai naujus planus, teigė, kad tai turėtų padaryti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai.

Teisės aktus keis, bet reabilitacija patiriantiems pasekmes suteikiama ir dabar

„Delfi“ susisiekus su SAM pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus vedėja Rasa Biekšiene, ji patvirtino, kad asmenys, persirgę COVID-19 ir jaučiantys sveikatos padarinius, su gydytojo paskyrimu jau dabar gali vykti į sanatorijas, o jų gydymą apmokės valstybė.

„Atvirai kalbant, tai buvo informuotos visos įstaigos, teikiančios medicininės reabilitacijos paslaugas, mano žiniomis, per nacionalinę reabilitacijos įstaigų ir sanatorijų asociaciją, kad pacientai pas juos gali atvykti būtent ir po COVID-19 ligos, kurie yra persirgę ir žmonėms reikia atstatyti organizmo funkcijas, nes žmonės dažnai būna įvairios būklės: nuo bendro silpnumo ir pilnai neatsistačiusia kvėpavimo funkcija iki tokio, kad žmogų iš naujo reikia mokinti vaikščioti.

Tai įstaigos buvo informuotos, jos geranoriškai sutiko ir yra puikiai tam pasiruošusios. Jie puikiai žino, kaip būtų galima padėti tokiems pacientams.

Tai dabar kiekvieną savaitę vyksta pasitarimai su organizuojančiomis įstaigomis ir regionais atskirai, ir tų pasitarimų metu visa ši informacija yra pateikta, kad jie gali siųsti pacientus, nesvarbu, kad teisės akte, kuris reglamentuoja medicininės reabilitacijos paslaugų teikimą, nėra nurodyta atitinkamo ligos kodo“, – aiškino R. Biekšienė ir sakė, kad yra išlyga, kad tais atvejais, kai medicininės reabilitacijos reikia būtent šia liga sirgusiam pacientui arba konkrečios reabilitacijos rūšies, arba ilgesnio reabilitacijos laiko, tais atvejais gydytojų konsiliumo metu pacientas gali būti siunčiamas gydytis, o ligonių kasos gydymą apmokės iš Privalomo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.

„Taip kad visos galimybės yra net kol nėra pakeisti teisės aktai, o jie bus tikrai pakeisti, kad nereikėtų konsiliumo ir viskas vyktų gerokai sklandžiau. Bet net ir šiuo metu tie pacientai gali būti siunčiami“, – pridūrė specialistė.

Ji tikino, kad į sanatoriją žmogus gali būti siunčiamas nepriklausomai, kokia bėda ar ligos padariniais skundžiasi.

„Jeigu yra tik psichologinės problemos, o tiesiog žmogus patyrė potrauminį stresą, turi tokį sindromą, arba yra kiti psichologiniai sutrikimai, psichikos problemos, tai visais atvejais, jeigu jau reikia tik šitos krypties, gali būti skiriama psichosocialinė reabilitacija“, – teigė ji.

Anot R. Biekšienės, reabilitacija sanatorijose gali būti skiriama ne tik persirgus COVID-19, tačiau bet kada, net jei tai ir neišskirta teisės aktuose, kai, gydytojų manymu, ji yra būtina.

„Kai matoma, kad reikia reabilitacijos, o teisės akte nėra nurodytos visos sąlygos arba paciento ligų kodai ar funkcijų sutrikimai neatitinka įsakyme nurodytų, o gydytojai mato, kad pacientui reabilitacijos reikia, nes, priešingu atveju, liks sutrikimas, tai visais tais atvejais gydytojai konsiliumo būdu gali pacientą išsiųsti gauti paslaugas“, – sakė specialistė.

Paklausus, ar COVID-19 persirgusiems gauti reabilitaciją bus nustatytos kvotos, ministerijos atstovė tai paneigė.

„Yra numatyta atskira eilutė medicininei reabilitacijai, daugiau nei 98 mln. Eur. Suprantama, čia visiems pacientams, ne tik COVID-19, bet, atvirai kalbant, tų kitų pacientų srautas dabar gerokai sumenkęs nes mažiau teikiama planinių paslaugų“, – sakė ji.

Nenori būti pašalpiniais

„Eglės sanatorijos“ vadovas bei Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos prezidentas Artūras Salda tikino manantis, kad asmenys, persirgę COVID-19, turėtų galėti lengviau pakliūti į reabilitaciją, neieškant landų ir nesudarinėjant gydytojų konsiliumų.

"Eglės sanatorija", Artūras Salda
Foto: "Eglės sanatorijos" archyvas

„Iš specialistų, kurie dirba su COVID-19 persirgusiais pacientais, mes girdime, kad tokių asmenų, kuriems reikia reabilitacijos, yra tūkstančiai ar net dešimtys tūkstančių, turint omeny, kiek yra persirgusių COVID-19.

Tai galvojame, kad toks išimties tvarka pacientų siuntimas, bandant rasti landas ar diagnozes, pagal kurias būtų galima siųsti į sanatorijas, nėra teisingas kelias, kai reikia masinių tokių pacientų siuntimų.

Žmonės turi žinoti, kad jie gali vykti, o gydytojai, kad gali išsiųsti ir, matyt, šiuo metu, kai sveikatos priežiūros sistema yra apkrauta, tai tikrai reikėtų ieškoti efektyvesnių kelių, kad nustačius įstatyme tam tikras naujas papildomas indikacijas, pagal kurias būtų galima siųsti tokius pacientus, yra vieno teisės akto pakeitimas“, – sakė jis.

Pasak A. Saldos, tokių, kurie persirgo COVID-19 ir į reabilitacijos centrus ar sanatorijas atvyksta gydytis už savo lėšas, šiandien tikrai yra, tačiau tokių gyventojų skaičius nėra didelis.

„Kol kas tokių žmonių yra vienetai. Nežinau, gal žmonės neturi finansinių galimybių, o gal karantino ribojimai gana griežti ir jie privengia važiuoti“, – svarstė jis.

Tiesa, pasak asociacijos prezidento, specialias reabilitacines programas persirgusiems COVID-19, šiandien kai kurios sanatorijos jau siūlo.

„Mūsų asociacijos narys sanatorija „Versmė“ Birštone jau paskelbė programą norintiems atvykti savo lėšomis, mes, „Eglės sanatorija“ tokią programą šiuo metu taip pat ruošiame, užsakinėjame papildomą įrangą, kuri reikalinga problemų ir susirgimų, susijusių su kvėpavimo takais, gydymui. Žinau, kad kiti kolegos taip pat apie tokias programas galvoja“, – teigė jis.

A. Saldos nuomone, jei gyventojai į sanatorijas valstybės lėšomis būtų siunčiami esant lengvesnei sistemai, tai išgelbėtų tiek sanatorijas, tiek pagerintų gyventojų sveikatą.

„Iš vienos pusės valstybė mums gali padėti išgyventi su paramomis ir subsidijomis, tačiau mes manome, kad mes už tuos pinigus galime atidirbti ir mums nereikia būti pašalpiniais.

Norėtume daryti tai, ką sugebame geriausiai ir užsiimti gyventojų reabilitaciją. Tai būtų naudinga tiek valstybei, tiek mums“, – sakė jis.