Kretingiškis R. K., atlikdamas įkalinimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, apgavo mažiausiai dešimt asmenų, iš jų išviliodamas po 200-700 eurų. Talpino skelbimus apie parduodamus automobilius, nuomojamus butus, talkinant nenustatytiems asmenims rinkosi „avansus“, dažniausiai per „Perlo“ terminalus.

Pernai rudenį teismui viską prisipažino, nurodė, kad naudojo „gal penkis telefonus“, kuriuos dažnai keitė, dar daugiau mobiliojo ryšio numerių, pinigų pervedimams pasinaudojo bent 5 kitais asmenimis. Pažadėjo visus ieškinius atlyginti, labai gailėjosi, ir tai buvo lengvinanti aplinkybė. Terminuotas laisvės atėmimas jam pratęstas 2 metams 8 mėnesiams.

Tai tik vienas pavyzdys – panašios istorijos, pasak prokuroro S. Genio, yra daug dažnesnės, nei galėtų pasirodyti. Nėra netgi aišku, kiek iš tiesų galėtų būti nukentėjusiųjų, kadangi pagautų sukčių bankų sąskaitose klausimų kelia daug daugiau perlaidų – ne visos jos tampa nusikaltimų sudėtimi.

Jei gyventojai praneštų apie kiekvieną sukčiavimą, kad ir mažavertį, būtų galima lengviau nustatyti sukčius, kurie tuo verčiasi, perkvalifikuoti jų daromus nusikaltimus.

„Ši problema Lietuvoje yra didžiulė, turbūt kainuojanti dešimtis milijonų eurų. Jei visuomenė žinotų sukčių metodus, mastus, galbūt būtų mažiau nukentėjusių nelaimingų žmonių“, – kalba S. Genys.

Simonas Genys

Siaučia portaluose

Nors yra labai daug sukčiavimo formų internete, kaip finansinės piramidės, apgaulingos investicijos ir pan., prokuroras atkreipia dėmesį, kad labai dažnai nukenčiama pačiu paprasčiausiu būdu – perkant ir parduodant skelbimų portaluose.

„Ikiteisminių tyrimų pas mane yra gal trisdešimt, ir pagrindas – su skelbimais. Bet ne tik – ir telefoniniai sukčiai grįžta“, – pasakoja S. Genys.

Jis atkreipia dėmesį, kad patys paprasčiausi sukčiavimo metodai – netikrų skelbimų talpinimas ir „aukų“ medžiojimas, iki šiol pritraukia labai daug aukų.

„Patalpina skelbimą, ir žmonės užkimba, sumoka pinigus – prekės, be jokios abejonės, negauna. Ir pinigus, be jokios abejonės, praranda. Valstybinio audito ataskaita praėjusių metų liepos 16 dieną parodė, kad Lietuva tarp 28 ES valstybių yra 6 vietoje pagal didžiausias gyventojų patiriamas rizikas dėl kibernetinių nusikaltimų. Situacija pas mus nėra pati geriausia“, – tvirtina S. Genys.

Jis pastebi, kad per COVID-19 pandemiją gyventojai daugiau perka internetu ir tai palankus metas „tamsiai pusei veikti“.

„Kad ir kokie nekalti tie skelbimai atrodytų, kad ir po 200 eurų imant – jei tas pats žmogus paima iš vieno 200 eurų, iš kito 200 eurų, iš trečio 300 eurų, galiausiai tos sumos tampa didelės. Jie taikosi į neapibrėžtą ratą žmonių – skelbimas atrodo kaip skelbimas, prekė įtarimų nekelia, taip pat siūlomos ir paslaugos, pvz., buto nuomos – jie siekia, kad kuo daugiau žmonių užkibtų. Sukčiai veikia per populiariausius skelbimų portalus. Jie pakankamai išradingi, naudojasi ir feisbuko aukcionais, aišku, tariamais aukcionais“, – pasakoja prokuroras.

Pasak jo, sukčiai įgudo naudotis socialine inžinerija ir niekuo neišsiskirti nuo tikras prekes pardavinėjančių asmenų.

Kartą pinigus jau sukčiui sumokėję žmonės būna netgi labiau linkę susimokėti ir antrąkart, tikėdamiesi iškart gauti „dvi prekes“.

„Žmonės būna neretai sudalyvauja feisbuko aukcione, sumoka pinigus, o prekės negauna. Tačiau sukčius nedingsta, bendrauja, moka įkalbėti sudalyvauti antrame aukcione ir įtikina, kad gausite iškart abi prekes. Na tai ir antrą prekę užsisako iš tų pačių, sumoka, nors pirmos prekės žmogus dar nė nebuvo gavęs“, – sako S. Genys.

Nors sukčiai dažnai prekes siūlo kiek mažesne nei vidutine kaina, tačiau tai nėra itin žema kaina – tai sukeltų įtarimų. Sukčiams svarbu gauti pinigus ir jie naudojasi įtikinamiausiais metodais.

„Skelbimai nėra labai išskirtiniai. Gali būti siūloma pigiau, kad žmonės atkreiptų dėmesį, nurodoma, kad parduodama skubiai – visokių variantų būna. Bet vien iš to sunku pamatyti ir atspėti, kad skelbimas netikras“, – tvirtina prokuroras.

Veikia iš įkalinimo įstaigų

Prokuroras pripažįsta, kad labai dažnai sukčiai veikia tiesiai iš įkalinimo įstaigų – įkalintieji randa būdų skambinti, įdėti skelbimus jiems talkina laisvėje esantys asmenys.

„Sukčiavimų per skelbimų bylų schemos dažniausiai nuveda į įkalinimo įstaigas, tai yra oficialiai konstatuota ir Valstybės audito ataskaitoje. Tai yra prioritetas, tai reikia stengtis išgyvendinti“, – tvirtina S. Genys.

Pasak prokuroro, net ir kalbantis su sukčiumi, jis kažkokių įtarimų paprastai nesukelia.

„Jie bendrauja labai tipiškai, niekuo per daug neišsiskiria. Tai jų toks sisteminis veikimas, panašus braižas. Visada pasiūlys pirkti, prekė gera, perverskite pinigus. Ir sąžiningi pardavėjai gali sakyti tą patį, dėl to yra šiokia tokia problema atskirti“, – pastebi S. Genys.

Jis atkreipia dėmesį, kad nusikaltėliai itin dažnai naudojasi įvairiomis žmonių negaliomis ar silpnybėmis, jei tą užčiuopia.

Sukčius yra nebūtinai tik pardavėjas – būna atvejų, kai jie „perka“ prekes.

„Konkrečiu atveju žmogus pardavinėjo fotoaparatą, įdėjo skelbimą į vieną iš populiariausių portalų. Jam paskambino, kad pirksime. Žmogus paprašė parodyti perlaidos kopiją – tą pačią akimirką patikrinti negalima. Atsiuntė visiškai netikra pavedimo kopiją ir lenkia, kad kuo greičiau prekė būtų išsiųsta. Bet jų bendravimas tikrai nėra niekuo įspūdingas, sunku vien iš to atskirti“, – sako prokuroras.

Prašo teisėsaugai pranešti apie kiekvieną prarastą eurą

Dažnai sudėtingesniam nusikaltimui kvalifikuoti nepakanka mažos pagrobtos sumos, todėl kuo daugiau pranešėjų, tuo didesnę bylą galima sukčiui iškelti.

„Tie asmenys nusikalsta sistemiškai, jie neveikia pavienėmis apgavystėmis, nors būna ir tokių. Kuo daugiau duomenų gauname, tuo galų gale keičiasi nusikaltimo kvalifikacija, tuo daugėja galimybių nusikaltimus ištirti, nei imant vieną atskirą epizodą. Dėl to prokuratūra tam skiria didelį dėmesį. Kuo daugiau žmonių kreipiasi, tuo mums aiškesnis būtų vaizdas. Aišku, kad praradus 100 eurų, yra smulkus nusikaltimas. Bet jei nustatoma, kad tie patys asmenys, tais pačiais skelbimais, laikotarpiais apgavo daugiau asmenų, tai jau traktuotina kaip viena nusikalstama veika ir tada tas 100 eurų tampa nusikaltimo dalimi“, – paaiškina S. Genys.

Ar realu tokiais atvejais pinigus atgauti?

„Kuo daugiau pranešimų, tuo geriau. Atsiranda daugiau erdvės veikimui, daugiau galimybių, kad sukčiai padarys didesnių klaidų, dėl to ir sėkmė gali padidėti“.

Sukčiai irgi tobulėja, ir šiuo metu jau pasitelkia netgi užsienio sąskaitas ar asmenis, kad teisėsaugos darbas būtų kuo labiau apsunkintas.

Kaip apsisaugoti ir atskirti sukčių nuo tikro pardavėjo?

Prokuroras S. Genys dalijasi savo patarimais, kaip galima atpažinti sukčius internete, ir kaip nuo jų apsisaugoti.

„Nusikaltimų bus mažiau, jei prekės bus perkamos pamačius, atsiimamos atsiskaitymo metu. Problema kyla tada, kai žmogus nemato kito žmogaus ir nėra galimybės patikrinti, apžiūrėti prekės. Ne veltui rudenį padaugėja netikrų būsto nuomos skelbimų – taikomasi į studentus. Jei jau nėra galimybės apžiūrėti, ar tai būtų prekė, ar NT, ar automobilis, pabendrauti su savininku, tokiu atveju jau patenkama į didesnės ar mažesnės rizikos zoną. Jei perkama visiškai aklai, tikrai yra nemaža rizika tapti nusikalstamos veikos auka“, – sako S. Genys.

Tad saugiausia yra mokėti atsiimant ir apžiūrėjus prekę – tokią paslaugą siūlo ir kurjeriai.

„Jei nėra galimybės prekės apžiūrėti, galbūt reikia paieškoti kitos prekės, kur bus galima. Tie skelbimai tikrai nebūna vieninteliai siūlantys įsigyti tokią prekę“, – pataria prokuroras.

Jis pataria atkreipti dėmesį į tai, iš kur gaunamas skambutis – Pravieniškių, Marijampolės ar kitų vietovės, kuriose yra įkalinimo įstaigos, turėtų padidinti įtarumą.

Pasak prokuroro, patikimiau pirkti iš juridinių asmenų, bendrovių – tokiais atvejais sukčiavimai yra itin reti.

Ką dar papildomai galima padaryti:

  • Paklausinėkite konkrečių duomenų apie perkamos prekės specifikaciją, t.y. testuokite tariamą, o gal ir sąžiningą pardavėją. Jei iš karto negaunamas atsakymas, didėja tikimybė, kad kalbate su nusikalstamą veiką darančiu asmeniu.
  • Paprašykite, kad atsiųstų prekės įsigijimo dokumentus – jei fotonuotraukas atsiųs greitai, tai didina tikimybę, kad asmuo iš tiesų yra sąžiningas pardavėjas.
  • Paprašyti, kad asmuo atsiųstų prekės, tam tikros detalės nuotrauką, kurios nėra skelbime. Pvz. jei perkamas keturratis, galima paprašyti kairės pusės priekinio rato fotonuotraukos ar pan. Jei asmuo greitai to negalės padaryti, tai didėja tikimybė, kad asmuo kalba su nusikalstamą veiką darančiu asmeniu.
  • Geriausiai bendrauti vaizdo skambučiais – kad pardavėjas galėtų pokalbio metu parodyti prekę.
  • Jei bendraujama su vyriškiu, o prašoma pervesti pinigines lėšas į moteriškos lyties sąskaitą (arba atvirkščiai), tuomet tai ypatingai padidina riziką, kad susiduriama su nusikalstamą veiką darančiu asmeniu.
  • Jei bendraujama keliais telefono numeriais ar su skirtingais asmenims – tai vėlgi didina riziką nukentėti ir reikia būti tokiais atvejais ypač budriems.
  • Jei asmuo palieka daug rašybos klaidų, tai dar nereiškia, kad tai nėra sąžiningas pardavėjas, bet vis dėlto, dažnai, nusikalstamą veiką darantys asmenys nepasižymi raštingumu.
  • Jei prašoma užstato, o vėliau prašoma užstatą padidinti ir pervesti papildomas lėšas – tai didina riziką, kad asmuo tokiu atveju gali nukentėti.
  • Jei siunčiama tariamo pavedimo fotonuotrauka, tai tikrai nereiškia, kad pinigai pervesti.
  • Jei gaunamas pranešimas iš siuntų gabenimo tarnybos, kad siuntinys jau yra pristatomas, tai nereiškia, kad norimą siuntą asmuo gaus (konkretus įvykis – buvo perkama namų kino sistema, buvo atsiųsta maža kolonėlė).
  • Jei prašoma pinigus pervesti į „Perlo paslaugos“ terminalą, reikia tuomet taip pat būti budriems.

„Jei yra vienas ar keli minimi požymiai ir dar prekė yra parduodama ženkliai mažesnė, nei rinkos kaina, tuo atveju iškyla jau didžiausio laipsnio rizika, kad žmogus bus apgautas“, – paaiškina S. Genys.

Dar jis pataria vengti sukčiams patikėti savo kompiuterio valdymą – dažniausiai jie naudojasi „AnyDesk“ programa, leidžianti atlikti veiksmus per nuotolį. Tačiau ją dažniausiai naudoja sukčiai siūlantys neva „investuoti“ ar užsidirbti, ar prisistatantys bankų, policijos darbuotojais.

Sukčiai

„Dirbdamas šioje srityje pamačiau, kad vienas iš efektyvesnių būdų kovoti su sukčiavimu, yra žmonių žinojimas – galbūt tai pravers nepatekti į sukčių pinkles arba jau patekus“, – viliasi prokuroras.

Per 2019 m. buvo užregistruota beveik 1 300 nusikalstamų veikų, padarytų elektroninėje erdvėje, iš kurių didžiausią dalį sudarė elektroniniai sukčiavimai – 58 proc., taip pat nusikaltimai duomenų ir sistemų saugumui – 34 proc., vaikų išnaudojimas pornografijai – 6 proc., autorių teisių ir ksenofobinio pobūdžio nusikaltimai – 2 proc., pernai suskaičiavo Valstybės kontrolė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (227)