Seimo nario E. Sabučio pateiktame Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projekte taip pat nustatomas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas maitinimo ir gėrimų teikimo paslaugoms, išskyrus prekybą alkoholiniais gėrimais.
Tokius teisės aktų pakeitimus registravęs parlamentaras pabrėžia, kad tokiu būdu pagrindinių maisto produktų kainos mažėtų apie 8 proc. Dėl didesnio vartojimo ir mažesnio iš kaimyninių šalių įvežamų prekių didėtų maisto produktų apyvarta, daugiau lėšų būtų investuojama į gamybą ir būtų galima tikėtis didesnio konkurencingumo bendroje ES vidaus rinkoje.
„Didėjant pajamų nelygybei ir augant vidutinėms maisto produktų kainoms, didelė dalis mažas pajamas gaunančių šalies gyventojų vis labiau jaučia socialinės atskirties keliamus iššūkius. Labiausiai pažeidžiamos visuomenės grupės sparčiai artėja prie santykinės skurdo ribos. Būtina atsižvelgti į dabartinę situaciją – koronaviruso krizės akivaizdoje ir dėl pandemijos kasdien keliamų finansinių sunkumų gyventojams – būtiniausių maisto produktų kainų sumažinimas bent iš dalies padėtų išspręsti pinigines problemas“, – teigė Seimo narys E. Sabutis.
Pasak parlamentaro, įstatymo projektu įtvirtinama nuostata, kad Vyriausybė ar jos paskirta institucija, atsižvelgdama į dabartines ir besikeičiančias sąlygas, galės nustatyti būtiniausių prekių krepšelį. Tai galėtų būti populiariausi maisto produktai – duona, kvietiniai miltai, įvairios daržovės ir vaisiai, aliejus, šviežia mėsa, kiaušiniai bei gaminiai iš pieno, kurie turi tapti labiau prieinami ir labiau įperkami Lietuvos šeimoms.
„Puikiai suprantu, kad panašūs įstatyminiai pasiūlymai buvo ne kartą teikti ir sulaukia didžiulio pasipriešinimo, bet dabartiniai iššūkiai, su kuriais susiduria visuomenė, reikalauja teisingų žingsnių ir sprendimų. Esu įsitikinęs, kad ši priemonė pasiteisins, nes nuostolis biudžetui nebus toks didelis, koks, politinių oponentų teigimu, gali būti. Galimai sumažės ir šešėlinės ekonomikos dalis, ir iš kaimyninių valstybių įvežamų produktų kiekiai. Tokiu būdu padėsime ne tik vartotojui, bet ir verslui“, – sakė E. Sabutis.
Anot Seimo nario, kainų nesumažėjimas pritaikius PVM lengvatą nebūtinai reikštų, kad prekybininkai yra nesąžiningi, o tai, kad šalyje rinka veikia neteisingai – tokiu atveju kiltų pagrįstų įtarimų, kad yra karteliniai susitarimai arba netinkamai veikia atsakingos institucijos, užtikrinančios rinkos kontrolę.
Pateiktame Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projekte lengvatinis tarifas siūlomas ir ekologiškiems produktams. E. Sabutis atkreipia dėmesį, kad šis pakeitimas paskatintų atsakingą ir aplinkai draugišką sveikų, chemiškai neapdorotų, tvarių, didesnės maistinės vertės produktų vartojimą. Suteikdami lengvatinį 9 proc. PVM tarifą ekologiškiems ir pagal nacionalinę žemės ūkio bei maisto kokybės sistemą pagamintiems produktams, pasak Seimo nario, paskatintume ir Lietuvos smulkiuosius gamintojus bei augintojus, padidintume konkurencingumą importuotai produkcijai.
Šiuo įstatymo projektu taip pat siūloma PVM lengvata maitinimo paslaugas teikiančiam verslui. Tai galėtų būti viena iš ekonominės krizės padarinius sušvelninti galinčių priemonių, nes dabar šiam sektoriui taikomas standartinis 21 proc. tarifas.
„9 proc. PVM lengvata padėtų sušvelninti ekonominius pandemijos ir karantino padarinius bei greičiau grįžti į prieškrizinį lygį. Šiam sektoriui taikomas PVM yra vienas aukščiausių Europos Sąjungoje. Pateikti duomenys rodo, kad 17 iš 27 ES valstybių yra taikomas lengvatinis PVM tarifas maitinimo įstaigoms“, – teigė Seimo narys E. Sabutis.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projektas bus pateiktas artimiausioje Seimo pavasario sesijoje. Tikimasi, kad pataisos galėtų įsigalioti jau nuo kitų metų.
Finansų ministrė: žmonės įsivaizduoja, kad, jei padarysime mažesnį PVM maistui, jis atpigs 10 proc.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad tikslų, kurių siekiama mokestinėmis lengvatomis, galima pasiekti kitais būdais.
„Turime naujausias EBPO rekomendacijas, kurios sako, kad reikia atsikratyti mokestinių lengvatų, nes jos iškraipo mokesčių sistemą. Daug tikslingiau yra tų pačių tikslų siekti tiesioginėmis išmokomis arba tam tikromis paslaugomis. Prie daugelio lengvatų, kai daroma analizė, išties matome tokį prierašą, kad didžioji dalis lengvatos naudos atiteko verslui, o ne žmonėms“, – „Žinių radijui“ sakė G. Skaistė.
Anot jos, didesnė dalis mokestinės lengvatos naudos atitenka verslui, o ne vartotojams.
„Žmonės dažnai įsivaizduoja, kad, jei padarysime mažesnį PVM maistui, visas maistas atpigs 10 proc. ir bus labai smagu. Bet praktika parodo, kad žmogui atitenka 0,2, o dažniausiai verslui – likusi 0,8 dalis. Turbūt reikia pagalvoti, kiek biudžetas netenka, ir duoti tiesiog didesnius atlyginimus, pensijas, kad jie tą maistą galėtų nusipirkti“, – teigė ministrė.
„Labai tikslių pasakymų, kas keisis, šiandien dar neturime, reikia užbaigti analizę“, – pridūrė G. Skaistė.
Kad reikia peržiūrėti mokesčių lengvatas, kiek anksčiau kalbėjo ir prezidentas Gitanas Nausėda.
„Mokesčių sistemoje vis dar gausu lengvatų, kurias sunku kaip nors pagrįsti. Mokesčių tarifai Lietuvoje priklausomi ne nuo pajamų dydžio, kurį uždirba vienas ar kitas žmogus, bet nuo veiklos formos. Todėl yra dideli iškraipymai, priklausomai nuo to, ar žmogus dirba samdomą darbą, ar užsiima individualia veikla“, – LRT radijui teigė G. Nausėda.
