EK vertinime pažymima, kad kai kurios 2021-ųjų biudžete numatytos priemonės, kuriomis siekiama palaikyti ekonominį aktyvumą, neatrodo laikinos arba joms nėra numatytos kompensavimo priemonės. Komisijos vertinimu, šios priemonės sudaro apie 1,8 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), didžioji dalis kurių tenka didėjančioms socialinėms išmokoms – 1,1 proc. BVP.

„Lietuva turėtų reguliariai peržiūrėti paramos priemonių naudojimą, jų efektyvumą ir tinkamumą, taip pat būti pasirengusi esant reikalui pritaikyti jas prie besikeičiančių aplinkybių“, – rašoma EK vertinime.

EK, vertindama Lietuvos ir kitų euro zonos valstybių 2021 metų biudžetų projektus, netaikė ES Stabilumo ir augimo pakte (SAP) nustatytų fiskalinės drausmės taisyklių. Šalims, patiriant reikšmingą ekonominį nuosmukį dėl COVID-19 pandemijos, 2021 metais EK taiko bendrąją SAP lankstumo sąlygą.

„Atsižvelgiant į pandemijos raidą, Europos Komisija pritaria poreikiui Lietuvoje tęsti ekonomiką palaikančią fiskalinę politiką, tačiau pabrėžia poreikį atidžiai vertinti taikomų priemonių tikslingumą, apimtį ir trukmę. Atnaujintame šių metų valstybės biudžete pagrindinis dėmesys skiriamas COVID-19 pandemijos suvaldymui, ką tikimės pasiekti per ateinantį pusmetį“, – pranešime žiniasklaidai sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Jos teigimu, Seimo pavasario sesijoje numatyta tikslinti 2021-ųjų biudžetą, į jį įtraukiant lėšas iš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos ir gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės bei peržiūrint kovai su koronavirusu skiriamus resursus.

Finansų ministerijos teigimu, EK ragina didelį dėmesį skirti investicijų, galinčių paskatinti tvarų ekonomikos atsigavimą, bei jos transformaciją žalumo ir skaitmenizacijos link, planavimui. Taip pat pabrėžiama atsakingo viešųjų finansų valdymo svarba, užtikrinant, kad valdžios sektoriaus finansų tvarumas būtų išlaikytas ilguoju laikotarpiu.

Nevertindama atitikties SAP nustatytoms fiskalinės drausmės taisyklėms, EK nagrinėja su COVID-19 susijusių priemonių ir kitų sprendimų, kuriuos priėmė Vyriausybė, poveikį valdžios sektoriaus finansams. EK vertinime atkreipiamas dėmesys į tai, kad prisiimti ilgalaikiai biudžetiniai įsipareigojimai turi būti atsverti tvariais pajamų šaltiniais, pabrėžiama išlaidų efektyvumo, ekonomikos potencialą galinčių sustiprinti investicijų ir struktūrinių reformų svarba.

2021 metams EK Lietuvai prognozuoja 7,2 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitą, Finansų ministerijos projektuojamas valdžios sektoriaus deficitas yra 7 procentai. EK ir ministerijos valdžios sektoriaus skolos projekcijos esmingai nesiskiria. Pagal EK, 2021 metais skola sudarys 51,3 proc. BVP, o FM vertinimu – 51,9 proc. BVP.

EK prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiemet augs 2,9 proc., Finansų ministerija tikisi 2,8 proc. augimo.