Gali sparčiau kilti kainos

Pradėdamas spaudos konferencijoą ekonomistas teigė, kad 2021-aisiais virusas išliks pagrindinė rizika, kuri turės įtakos mūsų šalies ir pasaulio ekonomikai, tačiau tikimasi, kad viruso plitimą sustabdys keli veiksniai.

Visų pirma, kaip buvo aiškinama, vis didesnė visuomenės dalis turės imunitetą, įgytą tiek persirgus COVID-19, tiek pasiskiepijus. Bus svarbūs ir sezoniniai veiksniai – kaip rodo praėjusių metų patirtis, vėlyvą pavasarį ir vasarą virusas plinta lėčiau.

„Vis dar negalime drąsiai teigti, kad ši pandemija netrukus bus jau praeitis. Viruso mutacijos, logistiniai vakcinų iššūkiai ar didelės visuomenės dalies nenoras skiepytis gali pavėlinti masinio imuniteto susiformavimą. Tai pakirstų gyventojų ir verslo lūkesčius, bei į dar gilesnę duobę nustumtų nuo turizmo priklausančius verslo sektorius“, − aptardamas vakcinavimą ir viruso plitimą spaudos konferencijos pradžioje sakė N. Mačiulis.

Kalbėdamas apie pasaulio BVP augimą, ekonomistas teigė, kad jis turėtų siekti 4,7 proc., kuris, kaip prognozuojama, neišblės ir 2022 metais.

„Euro zonos ekonomika šiemet turėtų augti 3,5 procento, o nuo turizmo priklausomos ir pernai labiausiai nukentėjusios valstybės – Italija, Prancūzija ir Ispanija – turėtų mėgautis dar spartesniu, daugiau nei 4 proc. siekiančiu ekonomikos augimu“, − komentavo N. Mačiulis.

Ekonomistas atkreipė dėmesį, kad daugelis geopolitinių rizikų jau atslūgo – JAV protekcionistinė politika bent trumpam prislops, o „Brexit“ įvyko be dramos, nes paskutinę minutę pavyko sutarti dėl laisvos prekybos. Anot jo, vis tik prognozuojama, kad įtampa tarp Kinijos ir JAV bei Vakarų Europos valstybių išliks.

„Kaip gerai parodė praėję metai, didžiausios rizikos slypi ne ten, kur nukreiptos visų akys.

Pavyzdžiui, kasmet dėl klimato kaitos didėja ekstremalių gamtos reiškinių tikimybė. Šiuo metu taip pat gali atrodyti, kad infliacijos įsibėgėjimas yra mažai tikėtinas. Vis tik vidutinio laikotarpio perspektyvoje daugelio veiksnių kombinacija galėtų pakaitinti spartesnį kainų augimą.

Tai priverstų centrinius bankus kelti palūkanas ir padidintų valstybių skolų aptarnavimo kaštus bei prislopintų euforiją akcijų rinkose“, − galimus scenarijus vardijo ekonomistas.

Jis prognozavo, kad šiemet infliacija šalyje didės iki 2 proc., o 2022-aisiais viršys 3 proc.

„Kodėl mes šiais metais prognozuojame didesnę infliaciją Lietuvoje ir ypač vidutiniu laikotarpiu iki 2024-2025 m., kodėl ji gali būti didesnė, tokia, kokios pastarąjį amžiaus ketvirtį nematė išsivysčiusios Vakarų Europos valstybės? Tai mes jau dabar matome žaliavų kainų šuolį. Nafta bus penktadaliu brangesnė nei buvo prieš metus, nors tolimesnių jos brangimo perspektyvų nėra, bet ji nebebus tokia pigi, kokia buvo per praėjusius metus.

Tai, kas nustebino, tai, kad daugelis kitų pramoninių žaliavų labai pabrango ir pabrango iki gerokai aukštesnio lygio nei buvo prieš pandemiją, tai varis, geležis, kiti metalai, bet, apskritai, kai norime pamatyti didėsiančios infliacijos ausis, tai reikėtų stebėti, kas vyksta Kinijoje. Tai žiūrint į Kinijos žaliavų kainų indeksą, matome, kad šuolis jau praėjusių metų pabaigoje buvo į aukščiausią lygį per pastaruosius 3-4 metus. Jūrinių konteinerių gabenimas iš Kinijos pabrango istoriškai ir yra maždaug 2,5 karto brangesnis nei buvo pastaruosius dvejus metus “, – sakė jis.

Lietuvos BVP augs 2,7 proc.

Kalbėdamas apie Lietuvos ekonomikos augimo prognozę, kaip teigė N. Mačiulis, „Swedbank“ ją sumažino daugiau nei procentiniu punktu – iki 2,7 procento, o pagrindinė to priežastis – keli įšaldyti šių metų pradžios mėnesiai, kuriuos vėliau turėtų pakeisti spartus atsigavimas, besitęsiantis ir 2022-aisiais metais.

„Dėl laiku nesuvaldytos antrosios pandemijos bangos Lietuvos ekonomikos atsigavimas šiek tiek vėluos, tačiau perspektyvos išlieka teigiamos. Priešingai nei 2020-ųjų pavasarį, gyventojų lūkesčiai beveik nesuprastėjo, ir daugelis gyventojų metų sandūroje matė šviesesnes šalies ekonomikos bei savo asmenines finansines perspektyvas“, − teigė jis.

Teigiamas vartojimo tendencijos, jo teigimu, patvirtina ir atsiskaitymų „Swedbank“ kortelėmis duomenys. Nors po šventinio apsipirkimo vartojimas kiek atslūgo, tačiau į duobę nekrito ir buvo tik keliais procentais mažesnis nei prieš metus.

Ekonomistas atkreipė dėmesį, kad į eksportą orientuotų sektorių perspektyvos atrodo daug geriau nei paslaugų sektoriuose. Lapkričio mėnesį Lietuvos prekių eksportas be naftos produktų buvo net dešimtadaliu didesnis nei prieš metus, o didėjantys eksporto užsakymai rodo, kad augimas turėtų tęstis ir šiemet.

„Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų ES šalių, matėme panašias tendencijas – negalėdami išleisti pinigų keliaudami ar lankydamiesi restoranuose, koncertuose ar kitose paslaugų teikimo vietose, gyventojai daugiau išlaidavo pirkdami daiktus ir gerindami savo buitį. Dėl to tiek vidaus rinkai, tiek eksportui gaminanti pramonė atsigavo itin sparčiai“, − sakė N. Mačiulis.

Tiesa, jis pastebėjo, kad kol kas liūdniausiai atrodė apgyvendinimo, maitinimo, laisvalaikio ir pramogų sektoriai, tačiau spartesnis jų atsigavimas tikėtinas antrąjį šių metų pusmetį.

Atlyginimai didės nebe taip sparčiai

Taip pat dėmesys buvo atkeiptas į tai, kad praėjusiais metais gyventojų indėliai išaugo 18 proc., o įmonių – net 37 procentais.

Nemažą dalį įmonių indėlių augimo, kaip teigė, lėmė valstybės parama, tai yra, mokesčių mokėjimo atostogos, kurioms pasibaigus perteklinis likvidumas išnyks.

Vis tik ekonomisto vertinimu, indėlių šuolis rodo sukauptą rezervą, kuris atsitraukiant virusui ir gerėjant lūkesčiams turėtų pavirsti į spartesnį vartojimo ir investicijų augimą.

„2020-ųjų krizė buvo neįprasta daugeliu aspektų – įmonių ir gyventojų indėliai augo rekordiniais tempais, beveik dešimtadaliu padidėjo butų kainos ir atlyginimai, naujus rekordus mušė ir mažmeninė prekyba, ir eksportas. Tačiau tuo pat metu buvo nemažas nedarbo lygio šuolis, nemažai įmonių buvo priverstos stabdyti veiklą“, − sakė N. Mačiulis.

Šiemet, anot jo, atlyginimų augimas bus kuklesnis, o tai bus susiję su lėtesniu MMA didinimu ir tuo, kad labiausiai pažeisti sektoriai neskubės didinti atlyginimų. Jie šiemet, kaip tikino, augs apie 5 proc.

Pasak jo, ši krizė, bendrai, buvo nehomogeniška ir ne nacionalinė – buvo daug laimėtojų, kurie gyveno vis geriau, ir nemažai pralaimėtojų, kurie geresnių perspektyvų vis dar nemato.

„Šių netolygumų šalinimas, naudojant trumpalaikes paramos priemones, ilgalaikes investicijas ir perkvalifikavimo programas, bus nelengva, tačiau svarbi naujosios vyriausybės užduotis“, − apibendrino N. Mačiulis.