Seimo Audito komitetas nagrinėjo Užimtumo tarnybos skirstomą paramą darbdaviams – tarnyba administruoja paramą, kai darbdaviai išleidžia darbuotojus į prastovas, o iki 2020 metų pabaigos mokėjo ir paramą po prastovų. Tačiau šią paramą „valgė“ ir įmonės, kurių darbuotojai nė nebuvo prastovose, nustatyta įvairiausių piktnaudžiavimo atvejų.

Anksčiau „Delfi“ jau rašė, kad nors valstybė pernai reikšmingai rėmė įmones per prastovas, tris kartus didesnę sumą darbdaviams ji išmokėjo jau po prastovų – 500 mln. eurų buvo panaudota įmonių darbo vietų išsaugojimui. Tokia parama galėjo naudotis ir tos įmonės, kurioms praėję metai buvo netgi sėkmingi, o darbuotojai nebuvo prastovose. Tuo metu parama nebūtinai pasiekė visas nukentėjusias įmones, taip pat piktnaudžiavimo užuomazgas pastebėjo Užimtumo tarnyba.

Į prastovas savo darbuotojus išleido 25 tūkstančiai įmonių, o bendras darbuotojų skaičius siekė 231,7 tūkstančio. Šioms įmonėms išmokėta jau 190 mln. eurų.

Subsidijų „po prastovų“ kreipėsi 27 tūkstančiai darbdavių dėl 260 tūkst. darbuotojų. Šioms įmonėms išmokėta jau 545,9 mln. eurų, kone tris kartus daugiau, bet tai dar ne pabaiga.

„Dar ši paramos subsidija bus mokama iki sausio mėnesio pabaigos, nes atsiskaitymai dar vyksta už gruodžio mėn. Prognozuojame, kad suma gali išaugti iki 630 mln. eurų, kaip ir yra suplanuota“, – teigė I. Balnanosienė.

Ji paaiškino, kad tokių išmokų „po prastovų“ šiemet nebelieka, o per prastovas už darbuotojus bus mokama daugiau – vietoje 90 proc., bus mokama 100 proc. atlyginimo, bet ne daugiau 963 eurų.

Dauguma prastovas paskelbusių įmonių dėl paramos į Užimtumo tarnybą kreipėsi balandžio ir gegužės mėnesiai. Tačiau dėl mokėjimų po prastovų daugiausia kreiptasi jau vasaros mėnesiais.

Seimo nariai ketina toliau domėtis, „ar čia nėra lengva ranka padalintų sumų“.

Vardijo, kaip piktnaudžiavo

Užimtumo tarnybos (UŽT) vadovė Seimo nariams pristatė mažiausiai 7 būdus, kaip įmonės, manipuliuodamos teisės aktais, naudojosi parama, kuri nepriklausė, arba ją pasididino. Ji paaiškino, kad iš klaidų mokomasi šiuo metu.

„Įvertiname galimą piktnaudžiavimą ir buvo ieškoma tikrai koncentruotų ir taiklių sprendimų. Kaip galimą piktnaudžiavimą galima įvardyti, kad įmonės gali susikelti atlyginimus, arba įdarbinti darbuotojus ir iškart išleisti į prastovas“, – būdus paimti pinigų pradėjo vardyti I. Balnanosienė.

Ji vardijo, kad dalis įmonių nemokėjo darbo užmokesčio (DU) nepaisant to, kad gavo subsidijas.

„Nepaisant to, kad įmonė gauna subsidiją, su darbuotojais vėluojama atsiskaityti, nes įmonės pasidengdavo kitus savo einamuosius kaštus – tokių pažeidimų buvo ypač periodo pradžioje. Čia labai padėjo komunikacija su verslo atstovais ir verslo struktūromis, nes tikrai per viešumą ši problema sumažėjo“, – pasakojo I. Balnanosienė.

Kitas būdas – darbas prastovos metu. Darbdaviai įsigudrino sukurti „abipusės naudos situacijas“, kai darbuotojui atlyginama už darbą, ir darbuotojai nėra suinteresuoti pranešti apie neleistiną naudojimąsi subsidijomis.

Inga Balnanosienė

„Mes tikrai su VDI labai glaudžiai bendradarbiaujame, ir jau pirmojo karantino metu operatyviai reaguodavome ir kreipdavomės į įmones dėl paramos stabdymo ar jos grąžinimo“, – sako Užimtumo tarnybos vadovė.

Įmonės įsigudrino nustatyti netgi tokius darbo užmokesčius (DU), kad gautų kuo didesnę paramą.

„DU buvo iškeltas buvo iki tokio lygmens, kad net likus 30 proc. intensyvumui mokamos subsidijos sudarė maksimalią subsidijos sumą. Buvo mokamos 963 eurų suma už tam tikrą darbuotoją“, – kalbėjo I. Balnanosienė.

Darbdaviai, kad pasinaudotų subsidijomis, netgi atšaukė darbuotojus iš atostogų. Buvo nustatyta atvejų, kai keičiama įdarbinimo data. Darbdaviai bandė pasinaudoti subsidijomis ir už tokius darbuotojus, kuriems išduotas nedarbingumas.

„Buvo įdarbinti užsieniečiai ir išleisti į prastovas, nors neturėjo nei leidimo gyventi nei dirbti Lietuvoje. (…) Darbo užmokestį sugalvodavo mokėti ne darbdavys, o kita įmonė“, – toliau bėrė I. Balnanosienė.

Tarnybos vadovė, kad numatyta nauja sankcija darbdaviams – nustačius pažeidimų, jie metus liktų be išmokų.

„Jei nustatomi pažeidimai, tai darbdavys per 2 mėn. turi grąžinti lėšas, susijusias su tuo konkrečiu asmeniu, ir dar viena sąlyga – jis nebegali kreiptis dėl kitos valstybės paramos, tai yra, gauti subsidijų metus laiko nuo nustatyto pažeidimo“, – paaiškino UŽT vadovė.

Seimo nariai kėlė abejones abejonės dėl paramos prasmės

Ir kiti Seimo nariai abejojo subsidijų po prastovų logika.

„Matome, jog prastovos laikotarpiu subsidijas gavusių įmonių skaičius yra mažesnis, negu poprastovines subsidijas gavusių įmonių skaičius – kaip gali pretenduoti į poprastovines subsidijas įmonės jei jos nesiregistravo prastovos laikotarpiu“, – stebėjosi J. Razma.

UŽT vadovė paaiškino, kad buvo dar dvi papildomos sąlygos paramai gauti – jei įmonė pripažinta nukentėjusi, arba jos veikla įtraukta į specialų sąrašą, kuriame yra žaliosios ekonomikos veiklas vykdančios įmonės.

„Net ir pagal pinigus – per prastovas išmokėta 180 mln. eurų, o po prastovų – 550 mln. eurų. Tai logikos tikrai trūksta“, – stebėjosi ir komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis.

Valstietė Laima Nagienė atkreipė dėmesį, kad subsidijas gavo vandens tiekimo įmonės ar atliekų išvežėjai.

„Aš niekaip negaliu suprasti, vandens tiekimo įmonės lygiai taip pat gavo paramą, tai ką mes šiukšlių nevežėme, vandens netiekėme? Tai kokios čia įmonės galėjo tikėtis šios subsidijos? Dar net ir švietimo įstaigos kai kurios gavo subsidijas“, – stebėjosi L. Nagienė.

Užimtumo tarnybos vadovė informavo, kad šiuo metu yra baigta 10 tyrimų, kuriuose nustatyti pažeidimai: 4 įmonės subsidijas grąžino, viena pateikė ieškinį teismui ir nesutinka, 3 įmonės jau pasirašė prašymus grąžinti lėšas etapais.

Nori nustatyti atsakinguosius

Audito komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Budbergytė smarkiai sukritikavo valstybės sprendimą žarstyti milijonus.

„Aš visame šitame reikale įžvelgiu ne tik logikos stoką, bet man labai norėtųsi išsiaiškinti tikrąsias priežastis, kodėl buvo sukonstruota ir kaip buvo sukonstruotas tas mechanizmas, kad Užimtumo įstatyme buvo suformuotos tokios nuostatos. Kaip Vyriausybė jas konstravo, kad poprastovinės subsidijos atsiranda pagal sąrašą, kuriuo disponuoja VMI, ir dar negana to, yra dviejų ministrų parengtas sąrašas įmonių, kurios užsiima transformacinės ekonomikos įvairiais dalykais žalinimu“, – kalbėjo R. Budbergytė.

Rasa Budbergytė

Pasak jos, Seimo komitetui turėtų būti paaiškinta kaip buvo sukonstruota tokia brangi priemonė,

„Kodėl taip ilgai nebuvo užkirstas kelias, kas kuravo šį klausimą. Vien pasakyti, kad buvo netiksli priemonė, manęs kaip audito komiteto narės asmeniškai netenkina“, – sakė R. Budbergytė ir patikino norinti išsiaiškinti, ar ne pro pirštus žiūrėta į sprendimus, kurie valstybei atsigręžė dideliais netekimais.

Seimo Audito komitetas sutarė, kad institucijoms išsiųs klausimus ir pagal tai surengs antrus klausymus.

„Pas mus labai didelė tolerancija valstybėje susiformavusi, arba logikos trūkumui, arba ai, nežiūrėkime į praeitį, žiūrėkime į ateitį. (…) Viceministras pasibaigus kadencijai dėl politinės valdžios pasikeitimo po to randa labai šiltą prieglobstį verslo konfederacijoje“, – stebėjosi R. Budbergytė.

Viceministras: „kai yra gaisras, nežiūri, kur pilti“

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas pats tikino nepritariąs priemonei skatinti ne darbuotojus, o darbdavius, tačiau jis pateisino ankstesnius sprendimus „gaisro gesinimu“.

„Aš pats asmeniškai ją kritikavau kaip netaiklią prieš prisijungdamas ir vienas iš pirmų sprendimų ir buvo, kad mes šios priemonės netęsiame. Atsakomybę irgi sugriežtinome, numatėme, kas dirba prastovose ir padaro pažeidimą – turėtų grąžinti ne tik tą sumą už žmogų, už kurį nustatytas pažeidimas, bet kad ir ateityje nebegautų prastovų subsidijų“, – aiškino V. Šilinskas.

Anot jo, pagrindinė problema dėl subsidijų „po prastovų“ yra ne piktnaudžiavimas.

„Tiesiog buvo pakankamai laisvi kriterijai paramai gauti ir daug įmonių tiesiog naudojosi“, – sako V. Šilinskas.

Tačiau jis pabrėžė, kad pats Seimas šią priemonę numatė ir įtvirtino įstatymu, o Lietuva yra ne vienintelė valstybė Europoje, kuri tokią priemonę taikė.

„Aš kaip matau, kad kai yra gaisras, tai pila ir nežiūri, kiek baldai sušlaps. Tai ir čia panašu“, – lygino V. Šilinskas.

Viceministras patikino, kad panašias priemones kritiškai įvertino ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, kadangi jos valstybėms narėms daug kainavo.

„Nėra taip, kad priemonė bloga – ji padeda išsaugoti darbo vietas. Bet ji yra labai brangi, tą pamatėme ir Lietuvoje ir ji buvo ko gero pati brangiausia priemonė iš to, ką mes per pirmą karantiną suteikėme. Šiai dienai tos priemonės nėra, planuose jos atnaujinti nėra“, – tikino V. Šilinskas.

Tačiau Seimo nariai paaiškino, kad išsiaiškinti visas aplinkybes yra svarbu, norint iš klaidų pasimokyti ateičiai.