Tai numatyta Bankų įstatymo projekte, kurį Seimas sausio pradžioje priėmė svarstyti bendru sutarimu. Jame siūloma šalies centriniam bankui suteikti teisę vertinti susijungimo sandorius atsižvelgiant į jų keliamą sisteminę riziką ir priimti sprendimą dėl sutikimo išdavimo.

Kaip dėstoma projekto aiškinamajame rašte, šiuo metu bankų koncentracija gali didėti dėl vykdomo banko reorganizavimo jungimo būdu; taip pat – įgyjant kontrolę ar perleidžiant turtą.

Lietuvos banko makroprudencinės politikos skyriaus vyriausioji ekonomistė Edita Bačkieriūtė sakė, kad projektą kartu su Finansų ministerija inicijavo, nes matė poreikį praplėsti reguliavimą bankų koncentracijos prevencijos srityje, apimant daugiau sandorių rūšių, o ne tik pilną atskirų bankų susijungimą.

„Praktikoje matėme, kad bankai stambėja ir kitais būdais, pavyzdžiui, per turto portfelių įsigijimus, dėl to ir gimė šie nauji pakeitimai“, – „Delfi“ sakė ji.

Pagal naują pasiūlymą, priežiūros institucija galėtų įvertinti sisteminės rizikos pokytį finansų sektoriuje visais atvejais, kai bankas bus reorganizuojamas jungimo būdu, vyks reikšmingos banko turto dalies įsigijimas (banko turto dalis bankų sistemoje padidės daugiau negu 1 proc. punktu) arba kito banko kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies įsigijimas.

„Pasiūlyti nauji įgaliojimai Lietuvos bankui turėtų leisti užkardyti perteklinį bankų sektoriaus koncentracijos augimą ateityje, tačiau tai nėra priemonė keisti jau dabar esamą situaciją.

Lietuvos bankas vertina koncentraciją iš sisteminės rizikos finansų sektoriui perspektyvos, kurios vienas esminių aspektų – vadinamoji per didelių įstaigų, kad joms būtų leista žlugti (dėl neigiamo poveikio likusiai finansų sistemai), susiformavimo rizika.

Koncentracijos poveikį konkurencijai ir toliau vertina Konkurencijos taryba“, – komentavo E. Bačkieriūtė.

Bank of Lithuania

Ji dėstė, kad jau esamai sisteminei rizikai, kylančiai dėl didelės bankų koncentracijos, valdyti Lietuvos bankas turi ir kitų įrankių, t. y. didžiausioms įstaigoms – sistemiškai svarbiems bankams – nustatomi papildomi kapitalo reikalavimai (iki 2 proc. nuo pagal riziką pasverto turto), taip didinant šių bankų atsparumą.

„Taip pat siekiant mažinti koncentraciją Lietuvos finansinių paslaugų rinkoje Lietuvos bankas kartu su kitomis institucijomis jau ne vienerius metus nuosekliai deda pastangas sistemingai skatinti kitų finansų rinkos dalyvių, kurie galėtų sudaryti konkurencinę atsvarą didiesiems bankams, veiklą.

Pavyzdžiui, įteisinta specializuotų bankų, orientuotų į mažmenines paslaugas, kategorija, tobulinamas teisinis reguliavimas nebankiniams „fintech“ mokėjimo paslaugų teikėjams bei alternatyviems finansuotojams, tokiems kaip tarpusavio skolinimo ar sutelktinio finansavimo platformos.

Tuo pat metu buvo reformuojamas bei stiprinamas ir kredito unijų sektorius. Rezultatus jau matome – šie rinkos segmentai pastebimai augo pastaraisiais metais“, – sakė Lietuvos banko atstovė.

Bankai neprieštarauja

Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė sakė, kad pastabų projektui neturi.

„Juo numatyta suteikti papildomą funkciją priežiūros institucijai, t. y. Lietuvos bankui.

Manome, kad siūlymas patikėti finansų rinkos dalyvių sandorių vertinimą šią sritį kuruojančiai kompetentingai institucijai yra nuoseklus ir argumentuotas“, – sakė ji.

Eivilė Čipkutė
Foto: Asmeninio archyvo nuotr.

Projekto aiškinamajame rašte dar minima, kad Lietuvos bankų sektorius istoriškai pasižymi didele koncentracija.

„Pastaraisiais metais stebimas tolesnis bankų koncentracijos didėjimas: Lietuvos banko 2019 metų antrojo ketvirčio duomenimis, dviejų pagal turtą didžiausių bankų turto dalis per metus padidėjo nuo 56,8 proc. iki 61,1 proc.

Jungiantis didiesiems bankams ir iš rinkos traukiantis kai kuriems bankų sektoriaus dalyviams, didžiųjų rinkos dalyvių skaičius sumažėjo, o koncentracija išaugo. Lietuvos bankų sektorius šiuo metu yra trečias labiausiai koncentruotas Europos Sąjungoje po Estijos ir Graikijos.

Be to, padidėjus koncentracijai, būsto paskolų palūkanų normos, 2015 metais buvusios tarp mažiausių euro zonoje, per 4 metus padidėjo beveik pusantro karto ir šiuo metu yra gerokai didesnės už vyraujančias euro zonoje (panašios tendencijos pastebimos ir paskolų ne finansų įmonėms sektoriuje).

Didelė koncentracija tam tikroje rinkoje turi tiesioginį poveikį sisteminei rizikai, kuri kartu su kitais pasireiškusiais makrorizikos veiksniais, jiems pasireiškus, gali turėti neigiamų padarinių finansiniam stabilumui“, – rašoma dokumente.

Lietuvos banko duomenimis, šiuo metu šalyje yra penki Lietuvos Respublikos licencijuoti bankai: SEB, „Swedbank“, „Šiaulių bankas“, „Medicinos bankas“ ir „PayRay Bank“.

Savo filialus šalyje turi aštuoni Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės bankai: „Luminor“, „Citadele“, „Danske Bank“, „Inbank“, „Corporate Bank“, „Bigbank“ ir „PayEx Sverige“.

Taip pat veikia penki specializuoti bankai: „GF bankas“, „Mano bankas“, „Revolut Bank“, „Fjord Bank“ ir „European Merchant Bank“.