Eksportas į JK pernai mažėjo

Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, JK – aštunta pagal dydį Lietuvos eksporto partnerė. 2019 m. prekių apyvarta tarp JK ir Lietuvos siekė 1,93 mlrd. eurų. Lietuvos prekių eksporto į JK vertė 2019 m. padidėjo 22 proc. – iki 1,136 mlrd. eurų.

20 proc. eksporto į JK produkcijos teko baldų pramonei, 10 proc. – plastikų ir jų dirbinių gamintojams, po 7 proc. – medienos ir jos dirbinių pramonei bei trąšoms, 4 proc. – elektros mašinoms. 2019 m. lietuviškos kilmės prekių eksportas į JK sudarė 82 proc. viso prekių eksporto, o 18 proc. teko reeksportui.

„Versli Lietuva“ praėjusių metų 11 mėnesių duomenimis, lietuviškos kilmės prekių eksportas į JK sumažėjo 2,5 proc., o vertinant trijų ketvirčių duomenis, paslaugų eksportas susitraukė beveik ketvirtadaliu. Anot „Versli Lietuva“ tyrimų ir analizės skyriaus vadovo Vadimo Ivanovo, tokie duomenys nieko blogo neparodo.

„Turint mintyje, kad JK pandemija smogė tikrai stipriai ir buvo labai suvaržiusi ekonomikos augimą, toks prekių eksporto susitraukimas per 11 praėjusių metų mėnesių tikrai nieko blogo neparodo. O paslaugų eksportas iš Lietuvos apie 15-20 proc. sumažėjo į visas šalis. Vertinant, kiek bendrai sumažėjo paslaugų eksportas iš Lietuvos per tris ketvirčius, JK truputį daugiau susitraukė, bet dramatiškų neigiamų tendencijų nėra“, – komentuoja V. Ivanovas.

Lietuvos verslas nespėjo pasiruošti iššūkiams po „Brexit“

Kaip pažymi pašnekovas, nuo šių metų galutinai JK pasitraukus iš ES, atsirado naujų reikalavimų ir sunkumų Lietuvos verslui, eksportuojančiam į JK. Anot jo, Lietuvos verslas tam pasiruošti nespėjo, mat neturėjo tokių galimybių.

„Nelabai galėjo spėti pasiruošti Lietuvos eksportuotojai, nes pati JK neteikė išsamios informacijos, kaip ir ką daryti, kur kreiptis, patys vėlavo iš savo pusės. Tai gali būti susiję su derybų procesu, nė viena pusė, ypač JK, nenorėjo atskleisti būsimų galimų sąlygų, kad nesusilpnintų savo pozicijos derybose su ES. Todėl verslai nelabai galėjo išsamiai pasiruošti. Vis dėlto gerai, kad JK yra numačiusi pereinamuosius laikotarpius. Kai dabar visos kortos atidengtos, atsiras daugiau aiškumo, pereinamuoju laikotarpiu atsiras aiškios taisyklės“, – pažymi V. Ivanovas.

Vadimas Ivanovas
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad po JK galutinio pasitraukimo iš ES, prekiaujant prekėmis jokių papildomų tarifų, barjerų neatsirado, todėl iš esmės Lietuvos eksportuotojams niekas nesikeičia.

„Atsiranda patikrinimų pasienyje, todėl prekių judėjimas užtruks šiek tiek ilgiau, atsiranda tam tikrų administracinių išlaidų, bet pasiektas susitarimas tarp JK ir ES be muitinio režimo, dėl prekiavimo neapmokestinant prekybos. Tai reiškia, kad iš esmės prekiaujantiems prekėmis niekas nesikeičia. Labiau paveiktas finansinių paslaugų sektorius, bet tai Lietuvai mažiau aktualu“, – komentuoja N. Mačiulis.

Anot ekonomisto, ES pasienyje su JK atsiradęs chaosas – trumpalaikis efektas: „Tai susiję ne tik su JK išstojimu iš ES, bet ir dėl viruso buvo uždarytos sienos. To chaoso tikrai bus, tai yra trumpalaikiai susvyravimai, kurie nelabai turi įtakos ilgalaikiams prekybos srautams ir prekybos santykiams.“

Su kokiomis problemomis susiduria verslas

„Versli Lietuva“ tyrimų ir analizės skyriaus vadovas išskyrė kelis žinomus atvejus, su kuo susiduria įmonės pasibaigus „Brexit“. Pirmiausia visiems eksportuotojams, kurie iki tol neprekiavo už ES ribų, atsirado papildomo popierizmo.

„Įmonėms, kurios neeksportavo produkcijos už ES ribų, o dirbo tik ES viduje, nereikėdavo registruotis muitinėje, gauti specialių dokumentų, tvarkyti specialių procedūrų, tad norėdami tęsti darbus, reikia tai padaryti. Antras dalykas – visiems, kurie eksportavo į JK, teko išsiimti kilmės dokumentus, kad prekės, vežamos į JK rinką, yra tikrai pagamintos ES“, – sako V. Ivanovas.

Ekspertas atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje yra įmonių, kurios prekiauja su JK tiesiogiai iš savo svetainės, tad nuo šiol kai kurioms prekėms keičiasi visa logistika: „Kai kurioms prekėms bus privalomas oficialus atstovas JK rinkoje: maisto produktams, kosmetikai, vitaminams, maisto papildams, įvairiems prietaisams. Jei anksčiau užtekdavo, kad yra atstovybė Lietuvoje, labai retai būdavo privalomas atstovas JK rinkoje, dabar tai jau taps būtinybė. Gamintojams, kurie prekiavo tiesiogiai ir neturėjo oficialaus atstovo JK, atskirose prekių kategorijose reikės patirti kaštų arba surasti partnerius, kurti filialą ar kitaip spręsti šį klausimą.“

Sunkvežimių vairuotojai JK

Transportavimas tapo sudėtingesnis ir brangesnis

Be kita ko, šiuo metu ir logistika tapo sudėtingesnė ir brangesnė: „Logistikos kompanijos nepriima užsakymų, nes pačios nežino, kokios bus eilės, nes prastovos eilėse automatiškai generuoja kaštus, reikia mokėti didesnius atlyginimus, stovint spūstyse didėja kuro sąnaudos. Tai yra neprognozuojami kaštai, todėl nenori prisiimti rizikos. Riziką perkelia savo klientams, kas reiškia paslaugų brangimą.“

Kol šiuo metu yra neaiškumo ir neapibrėžtumo, galimos sunkvežimių spūstys pasienyje, transportavimo kaštai kurį laiką gali būti didesni. V. Ivanovas prognozuoja, kad šis neapibrėžtumas tęsis apie tris mėnesius.

„Kol logistikos, transportavimo bendrovės nežinos, kiek užtruks transportavimas, kiek stovės eilėje, tai laikinai pakoreguos kainas. Apie tris mėnesius, kol tęsis sutrikimai, gali būti brangesnė logistika“, – sako jis.

V. Ivanovas užsimena, kad įmonės, kurios siunčia savo darbuotojus į komandiruotes, taip pat patirs papildomų išlaidų: „Pavyzdžiui, baldų gamintojai siunčia brigadas, kurios surenka baldus užsakovams ar kažkokius darbus atlieka iš Lietuvos, jiems darbuotojų komandiravimo procedūros bus ilgesnės ir šiek tiek brangesnės, reikės paruošti daugiau dokumentų. Pirmą kartą su tuo susidūrus gali kilti daug neaiškumų, bet ilgainiui šis klausimas išsispręs.“

Dėl atsiradusių papildomų administracinių ir logistikos išlaidų, įmonių eksporto kaštai, „Verslios Lietuvos“ skaičiavimais, galėtų išaugti iki 5 proc.

„Administraciniai kaštai – muitinės procedūros, papildomi popierizmai, galbūt savo prekybinių sistemų adaptavimas prie prekybos su trečiosiomis šalimis. Antras dalykas – logistika brangtų dėl to, kad būtų atliekamos papildomos išmuitinimo procedūros, galbūt reikėtų naudotis tarpiniais muitinės sandėliais. Kas vykdo prekybą per pristatymo bendroves, tokias kaip „DHL“ ir kt., kai eksportuojama į trečiąsias šalis, dėl papildomų procedūrų paslauga turėtų būti brangesnė“, – iš ko susidarytų papildomi kaštai, paaiškina ekspertas.

Didieji vežėjai paruošė „kalėdinę dovaną“

Sparčiai augantis lietuviškas startuolis „Rocketo“, gaminantis ir prekiaujantis ekologišku šunų maistu, taip pat šiek tiek pajuto „Brexit“ poveikį, tačiau su dideliais sunkumais nesusiduria, mat tam ruošėsi nuo pirmos dienos. Prieš porą metų Lietuvoje įkurtas internetinis verslas nuo pirmos dienos produktus pardavinėjo JK rinkoje. Tačiau pagal planą įmonė plečiasi ir į kitas rinkas, šiemet planuoja augti 5-8 kartus. Šunų maistas gaminamas įvairiose ES šalyse, o Lietuvoje vykdomas produkcijos perskirstymas ir siuntimas į JK ir kitas šalis.

Metų startuoliu tapo sveiką ėdalą šunims siūlantis startuolis „Rocketo“ ir jo įkūrėjas Arūnas Matačius.
Foto: Fotobankas / Gedmantas Kropis

„Esame pusiau JK įmonė, registruota Lietuvoje, bet PVM mokame seniai JK. „Brexitui“ ruošėmės nuo pirmos dienos. Pasiruošimas paprastas – suprasti ir skaityti „HM Revenue & Customs“ tinklalapį, JK valdžia pateikia labai daug informacijos. Jei dar kas nors neaišku, jie pateikia, kad tai, pavyzdžiui, dar nėra nuspręsta, šito dar nežino, vadovaukitės tuo ir anuo. (...) Mums reikia turėti PVM kodą, mūsų prekės mažesnės nei 120 svarų vertės, tad jokio muito nėra“, – pasakoja „Recketo“ įkūrėjas ir vadovas Arūnas Matačius.

Nors nuo šių metų atsirado papildomų dokumentacijų, bet iš esmės didelių sąnaudų dėl to verslas nepatyrė. Priešingai – siuntimas atpigo ir pagreitėjo. Tiesa, didesnių rūpesčių kilo dar prieš Naujuosius metus, kai didieji vežėjai dėl naujos COVID-19 atmainos atsisakė vežti prekes į JK.

„Didieji vežėjai mus pavedė, paruošė „kalėdinę dovaną“ – buvome sutarę, suruošę krovinius, bet supanikavę dėl COVID-19 atmainos pasakė, kad jų neveš, turėjome greitai susirasti kitus. Mums tai kainavo trigubai daugiau, o po „Brexito“ niekas mums neišaugo, sutaupome netgi vieną eurą, negu siųsdavome tiesiogiai iš Lietuvos.

Bėda, kad ne mes supanikavome, o didieji vežėjai. Nuo gruodžio galo mūsų atsisakė visos didžiosios pervežimo įmonės, jos iki šiol jos neveža – nei „DHL“, nei „DPD“. Matyt, tai yra jų Europos biurų sprendimas.

Žiniasklaidoje buvo pasirodęs vieno jų komentaras, kuriame teigiama, kad verslas yra nepasiruošęs. Galime pasakyti, kad nuo sausio 1 d. nė vienas didelis vežėjas neveža iš Lietuvos į JK maisto produktų, o mūsų gaminiai – šunų, tai dar labiau apsunkina situaciją. Tačiau radome kitus kelius, vežame su mažaisiais vežėjais, jie puikiai kerta sienas, ir savo klientams sėkmingai pristatome produktus“, – pasakoja A. Matačius.

Kroviniai kerta sieną be trikdžių, bet muitinėse procesai stringa

Anot verslininko, pasirinkus mažesnius vežėjus, prekių pristatymo laikas sutrumpėjo viena diena: „Mažieji greičiau veža. Dažniausiai, jei nori prekes vežti į JK, yra perskirstymo punktas Olandijoje ar Prancūzijoje, kur suvažiuoja kroviniai iš visos Europos, tada iš ten jos vežamos į JK. Tuo metu mažieji važiuoja tiesiai į JK, neturi paskirstymo punkto, todėl vieną dieną sutaupome.“

Startuolio įkūrėjas pažymi, kad šiuo metu pasienyje jokio chaoso ir vilkikų eilių nėra: „Nėra jokio chaoso, nes niekas neveža, niekas nestovi, tuščios sienos. Chaosas buvo tada, kai JK atsirado COVID-19 mutacija prieš Kalėdas, kai supanikavo ir uždarė sieną, ir susidarė eilės. Bet dėl „Brexito“ nėra eilių, visi vežėjai neveža iš visos Europos, nes laukia aiškesnių gairių, jie turi daryti didelius sprendimus.“

Narbutas
Foto: Bendrovės archyvas

Vienas didžiausių Lietuvos eksportuotojų į JK biuro baldų gamintojas „Narbutas International“ į JK pernai eksportavo baldų daugiau nei už 17 mln. Eur. Kaip pasakoja įmonės vadovas Gintaras Zdanys, „Narbutas“ naudojasi įvairiomis logistikos įmonių paslaugomis, priklausomai nuo krovinio dydžio, vežėjai gali būti skirtingi, tačiau didesnių sunkumų transportuodama prekes nepatyrė.

„Kiek man žinoma, kroviniai per sieną į JK įvažiavo be jokių trikdžių. Tik vidinėse muitinėse yra strigimų, kurie susiję su dokumentų įforminimu. Mūsų darbuotojai JK praneša, kad kiti gamintojai laikinai sustabdė eksportą į JK, labiau tikėdami gandais nei realia situacija. Mes nieko nestabdėme, mūsų daug prekių juda kaip ir įprasta tokiu metu į JK.

Tačiau teko girdėti, kad dalis įmonių (logistikos – Delfi) bijo siųsti savo sunkvežimius ten daugiau ne dėl įvažiavimo, o grįžimo iš JK. Apribotas sunkvežimių grįžimas į Europą dėl Covid-19 atmainos. Matyt, daugiau bijo, kad sunkvežimiai ten nuvažiuos, bet užstrigs grįždami“, – pažymi G. Zdanys.

Baldų gamintojas iš kai kurių vežėjų yra gavęs informacijos, kad dėl „Brexito“ jų paslaugos šiek tiek pabrangs: „Laikas parodys, kiek realiai papildomų sąnaudų turėsime, dar sunku įvertinti, kiek tai kainuos vertine išraiška. Nemanau, kad tai turės įtakos produkcijos kainai, jog turėsime ją kelti.“

Siuntos stringa, nes verslas dar nemoka jų siųsti

Siuntų pristatymo bendrovės „DPD Lietuva“ komunikacijos vadovas Tomas Vaišvila pažymi, kad nuo sausio 1 d. dėl įvykusio „Brexit“ į JK draudžiama siųsti alkoholinius gėrimus, tabako gaminius, maisto produktus ir vaistus, tad minėtų prekių į JK bendrovė nepristato. Be to, prie sprendimo nevežti prekių iš JK praėjusių metų pabaigoje prisidėjo ir pandemija.

„2020 m. gruodžio pabaigoje tiek dėl nepravažiuojamo Eurotunelio, nes Prancūzija buvo sustabdžiusi keliones iš britų salyno, tiek naujos „Covid-19“ atmainos grėsmės buvome pristabdę visas siuntų pristatymo paslaugas iš/į Jungtinę Karalystę bei Airiją. Šiuo metu visos kitos, išskyrus jau paminėtas, teisingai suruoštos verslo siunčiamos prekės sėkmingai pasiekia JK. Fizinių asmenų siuntų į JK, išskyrus tuos, kurie prekiauja per „eBay“ ir „Amazon“, nesiunčiame“, – pažymi T. Vaišvila.

„DPD Lietuva“ atstovas sako, kad logistika stringa tiek Lietuvoje, tiek JK. Įprastai krovinių siuntimas užtrukdavo keturias-penkias dienas, o dabar – septynias-aštuonias. Sumažėjo ir siuntų kiekiai į JK. Lyginant su 2020 metų pradžia, kiekiai sumažėjo 2-3 kartus.

Foto: Įmonės nuotr.

„Lietuvoje stringa pirmiausia dėl to, kad verslas didžiąja dalimi vis dar mokosi siųsti tokias siuntas ir užtrunka didesnių kiekių konsolidavimo procesas. Kadangi siuntų tinkamai paruošta yra mažiau nei pusė, jos keliauja atgal pas siuntėją ir procesas užstringa. Gerai sužymėtos ir su reikiamais dokumentais siuntos nukeliauja, kaip ir iki šiol, bet užstringa JK dėl atsakingų institucijų už muitus, už kitus dalykus, kas susiję su importu.

Esminis pokytis yra tas, kad, jei iki šiol užtekdavo ant siuntinio užklijuoti siuntos lipduką, tai dabar JK, tapus trečiąja šalimi Europos Sąjungos valstybėms, to nepakanka, nes turi būti suruošti ir pridėti lydintys dokumentai, sąskaitos faktūros ir tinkamai atliktos muitinės eksporto procedūros.
Dėl šių visų priežasčių kol kas tik maždaug pusė Lietuvos įmonių siuntų pasiekia JK.
Dėl sumažėjusių kiekių taip pat užtrunka siuntų konsolidavimo procesas, o tai turi įtakos ir pristatymo trukmei“, – pasakoja jis.

T. Vaišvilos teigimu, verslas šiems iššūkiams nebuvo tinkamai pasiruošęs: „Mūsų supratimu, trūko tikėjimo, kad „Brexit“ įvyks, nes viskam pasiruošti tikrai buvo galima, ir dėl muitinės procedūrų, ir dėl kitų dalykų. Juo labiau, kad apie pasikeitimus ir reikalingas procedūras savo klientus nuolat ir nuosekliai informavome nuo praėjusių metų vidurio.“

„DPD Lietuva“ teigimu, pervežimo paslaugos kainos į JK nesikeitė, tačiau pašnekovas atkreipia dėmesį, kad apie 30 proc. brango pačių prekių iš JK kainos: 10 proc. papildoma kaina susidarė dėl muitų, o 20 proc. – dėl PVM.

Gintaras Zdanys
Foto: Bendrovės nuotr.

Pajuto prailgėjusias operacijas, tačiau tam ruošėsi

„Narbutas International“ vadovo teigimu, įmonė iki galo laukė, koks bus susitarimas tarp ES ir JK. G. Zdanys pripažįsta, kad šiuo metu yra daugiau aiškumo, nes viskas jau realiai vyksta.

„Mes ruošėmės, kad reikės daugiau dokumentacijos spausdinti, detaliau ją ruošti, reikės skirti resursų tvarkyti muitinės procedūroms. Operacijos mums yra pažįstamos, kadangi viskas iš esmės beveik tas pats, kaip eksportuojant į Norvegiją, Šveicariją ar kitas Rytų šalis – Rusiją, Kazachstaną. Tie patys keliai per muitinę.

Esame sudarę sutartis su mūsų partneriais, jie pasirašė sutartis dėl išmuitinimo procedūrų su muitinės tarpininkais, nes dauguma neturėjo tokių procedūrų. Paruošiamasis darbas įvyko, kokių dar niuansų gali iškilti, matysime eigoje“, – pasakoja G. Zdanys.

Jis pažymi, kad įmonėje dėl „Brexit“ nuo naujų metų padaugėjo popierizmo, susijusio su eksporto dokumentais – su jų tvarkymu, išvežamų krovinių įmuitinimu ir krovinių išmuitinimu JK. Kadangi daug produkcijos „Narbutas“ parduoda JK, dokumentacijų įforminimas britams užima daugiau laiko, nei tikėjosi.

„Antroji savaitė, kai mes išvežėme pirmuosius krovinius. Pastebėjome keletą dalykų: kadangi išvežimai vyksta ketvirtadienį, visi dokumentai suforminami penktadienį. Muitinės tarpininkai JK dokumentus randa atėję pirmadienį į darbą, per tą laiką mašinos jau būna atvažiavusios. Kol atlieka išmuitinimą, mašinos stovi ir laukia, negali išsikrauti. Tam tikrose vietose prailgėjo operacijos. Žiūrėsime, kaip grafiką padaryti sklandesnį“, – sako baldų gamintojas.

Nepaisant nesklandumų, įmonė toliau planuoja didinti pardavimus JK rinkoje, kuri užima 23 proc. įmonės eksporto. 2019 m. „Narbutas“ eksportavo baldų už 19 mln. Eur, pernai dėl pandemijos eksportas susitraukė iki 17 mln. Eur. Šiais metais baldų gamintojas kelia tikslą padidinti pardavimus JK iki 18-19 mln. Eur.

Europos gamintojams iškyla grėsmė

Ekonomisto N. Mačiulio vertinimu, dėl papildomų administravimo kaštų Lietuvos eksportuotojai neatsisakys JK rinkos, nebent turėtų geresnių alternatyvų: „Tai yra didelė rinka ES pašonėje, prekybos suvaržymai yra minimalūs, nėra jokių importo tarifų, todėl tikrai ji išlieka viena iš patraukliausių eksporto rinkų Lietuvai. Manau, kad nematysime labai didelių pokyčių.“

„Versli Lietuva“ taip pat nemano, kad papildoma našta verslui, atsiradusi dėl „Brexit“ turėtų žymiai paveikti ar atbaidyti Lietuvos gamintojus nuo JK rinkos. Tačiau V. Ivanovas pažymi, kad vidutiniu laikotarpiu JK galės savarankiškai priimti sprendimus, kokius muitus taikyti prekybai iš trečiųjų šalių – Pietų Amerikos, Azijos, JAV ir kt. šalių, su kuriomis mūsų gamintojai konkuruoja. Todėl po kelerių metų esą gali iškilti grėsmė.

„Jeigu iki šiol JK galiojo ES muitai, prekėms buvo taikomi muito mokesčiai, kai kurioms netgi taikomos kvotos, pavyzdžiui, antidempingo muitai, dėl to mūsų gamintojams buvo užtikrinama sąžininga konkurencija visoje ES. Dabar JK iš visumos iškrenta ir savarankiškai spręs, kokio dydžio muitus ir kvotas taikyti ar netaikyti trečiųjų šalių gamintojams. Ilgalaikėje perspektyvoje konkurencija JK rinkoje Europos gamintojams daugiau didės dėl šių priežasčių. Šią grėsmę pajusime vidutinėje – kelerių metų – perspektyvoje“, – pažymi V. Ivanovas.

Kaip bebūtų, JK išlieka 5-6 didžiausia pasaulio ekonomika, todėl ekspertų teigimu, jos patrauklumas tikrai nesumažės.