Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) sausio 18 dieną atmetė „Metrail“ skundą dėl aplinkosaugininkų sprendimo. Teismas taip pat atmetė asociacijos EEPA, viešosios įstaigos „Žaliasis taškas“, bendrovių „Kalnapilio-Tauro grupė“, „Maxima LT“, „Sanitex“ ir „Coca-Cola HBC Lietuva“ skundus, nes šiuo atveju Vilniaus RAAD sprendimas joms nesukelia tiesioginių teisinių pasekmių.

VAAT rėmėsi Vilniaus miesto apylinkės, Vilniaus apygardos ir Lietuvos Aukščiausiojo (LAT) teismų nutartimis baudžiamojoje byloje – jomis buvę „Metrail“ vadovai pripažinti klastoję dokumentus apie atliekų sutvarkymą. LAT galutinį sprendimą priėmė pernai gruodį.

„Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad metalinės ir PET pakuotės iš „Metrail“ į bendrovę „Latvian recycling company“ nebuvo vežamos. Pagaminti netikri tarptautiniai krovinio važtaraščiai ir PVM sąskaitos faktūros buvo įtrauktos į „Metrail“ atliekų tvarkymo apskaitą ir jų pagrindu neteisėtai išduoti dokumentai, įrodantys pakuočių atliekų sutvarkymą“, – rašoma VAAT nutartyje.

Todėl teismas konstatavo, kad „Metrail“ negalėjo išrašyti dokumentų, įrodančių atliekų sutvarkymą, todėl aplinkosaugininkų sprendimai juos panaikinti yra teisėti.

VAAT teigimu, aplinkosaugininkų sprendimas teisines pasekmes sukelia tik šiai bendrovei, kadangi sprendime nėra jokių patvarkymų kitų įmonių ir organizacijų atžvilgiu.

„Kitoms pareiškėjoms teisinės pasekmės gali kilti tik dėl kitų administracinių sprendimų, kurie priimti jų atžvilgiu. (...) VAAT nagrinėjamos bylos pagal pareiškėjų skundus, kuriuose yra ginčijami būtent jų atžvilgiu priimti Aplinkos apsaugos departamento sprendimai, susiję su gaminių ir pakuočių atliekų sutvarkymo įrodančių dokumentų panaikinimu“, – rašoma VAAT nutartyje.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

2018-ųjų pabaigoje šimtai įmonių sulaukė raginimo susimokėti 15 mln. eurų taršos mokesčio už 2013-2015 metais nesutvarkytas pakuočių atliekas. Tą turėjusi padaryti „Metrail“ netinkamai sutvarkė 14,5 tūkst. tonų metalinių ir 500 tonų plastiko pakuočių, o už šį kiekį neteisėtai išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai buvo išduoti 1,8 tūkst. įmonių.

Pakuotes sutvarkyti įsipareigoja į aplinką jas išleidžiančios įmonės – didieji prekybos tinklai, aludariai ir nealkoholinių gėrimų gamintojai, kitos bendrovės. Jos yra sukūrusios dvi dideles organizacijas – viešąsias įstaigas Pakuočių tvarkymo organizaciją (PTO) ir „Žaliasis taškas“, atliekančias tarpininko vaidmenį, tvarkant atliekas.

PTO ir „Žaliasis taškas“ samdo atliekų tvarkytojus, viena jų buvo bendrovė „Metrail“, dėl kurios neteisėtos veiklos aplinkosaugininkai kreipėsi į teisėsaugą.