P. Bosekas pakeitė anksčiau „Luminor Bank“ vadovavusį Erkki Raasuke. Anksčiau „Luminor“ bankas buvo įsteigtas sujungus dviejų bankų, „Nordea“ ir DNB, veiklą Baltijos šalyse.
Anksčiau P. Bosekas dirbo Austrijos finansinių paslaugų grupėje „Erste Group“, čia jis vadovavo „Erste Bank“, o grupėje vadovavo mažmeninei bankininkystei. 47 tūkstančius darbuotojų turinti „Erste Grupė“ aptarnauja 16 mln. klientų. Grupėje P. Bosekas dirbo 24 metus.
Dabar P. Bosekas vadovaus banko trečiajam transformacijos etapui. „Luminor“ Baltijos šalyse turi 900 tūkst. klientų, 2500 darbuotojų, jis užima 15,6 proc. indėlių rinkos dalį ir 17,6 proc. paskolų rinkos dalį, rodo 2020 m. pirmo pusmečio duomenys.
– Kaip naujasis generalinis direktorius, kokių pokyčių ketinate imtis? Kokie yra svarbiausi tikslai jūsų darbotvarkėje?
– Man tenka garbė vesti „Luminor“ į naują plėtros etapą, kuriame visas mūsų dėmesys bus sutelktas į nuolatinį klientų patirties ir pasitenkinimo gerinimą. Ketinu ypatingą dėmesį skirti mūsų skaitmeninei pažangai ir investiciniams produktams, kurie būtini šiandienėje rinkoje.
Mažų palūkanų aplinkoje, taip pat yra svarbu kurti investicinius produktus. Turto valdymas yra skirtas ne tik turtingiesiems, taip pat privalome pasiūlyti sprendimą, kaip reguliariai auginti pinigus. Pavyzdžiui, reguliariai atidedant po 30 erų. Ne visi turi 20 tūkstančių eurų, kuriuos galėtų iškart investuoti į vertybinius popierius. Aš manau, mes čia turime daug ką nuveikti.
– Buvo vilčių, kad „Blackstone“ atėjimas padidins konkurenciją tarp bankų Lietuvoje. Tačiau pastaraisiais metais rinkoje nesimatė aktyvesnių veiksmų ar didesnės konkurencijos. Kokia jūsų nuomonė? Kiek agresyviai jūs planuotumėte konkuruoti regioninėje bankų rinkoje? Ar klientai gali tikėtis kokių nors pasikeitimų? Ar bandysite tapti rinkos lyderiu?
– Mūsų tikslas – augti, daugiausia dėmesio skiriant klientams.
Mūsų ambicija yra toliau didinti paskolų su įkeitimu rinkos dalį. Taip pat planuojame daugiau skolinti mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) su Europos investicijų banko paramos programa. Ši priemonė leidžia mums pasiūlyti konkurencingesnius finansavimo sprendimus mūsų MVĮ ir lizingo klientams, ir mes esame pirmasis bankas Baltijos šalyse, tą pasiūlęs klientams.
Lietuva yra didžiausia mūsų rinka ir mes ketiname dar labiau stiprinti savo pozicijas čia.
– Kiek „ Blackstone“ yra įsitraukęs į banko veiklą? Kokia yra investuotojo strategija?
– Ar gali būti kokių nors pasikeitimų esamoje vadovų komandoje Lietuvoje?
– Kadangi pradėjau darbą tik prieš dvi savaites, šiuo metu aš susipažįstu su savo komanda ir susitinku su žmonėmis. Manau, kad „Luminor“ turi labai stiprią komandą ir daug tikiuosi iš darbo su jais.
– Ar galėtų būti pokyčių banko taikomų įkainių strategijoje? Kokie kainų pokyčiai numatyti?
– Nors tikrai planuojame augti ir būti aktyvūs rinkoje, mes neketiname pradėti kainų karo – tai nebūtų niekam naudinga. Bankų produktai yra gana panašaus pobūdžio, todėl svarbiausia yra viskas, kas susiję su klientų patirtimi. Mano noras yra pakelti klientų patirtį į tokį lygį, kad žmonės norėtų už tai sumokėti.
– Ar išliks tendencija, kad brangs paslaugos, susijusios su grynaisiais? Kodėl?
– Centrinių bankų atliktas tyrimas apie požiūrį į mokėjimus atskleidžia, kad beveik pusė euro zonos suaugusių asmenų dabar labiau nori atsiskaityti skaitmeniniu būdu. Ir ši tendencija dar labiau paspartėjo per esamą pandemiją.
Grynieji pinigai yra vis dar dažniausiai naudojamas atsiskaitymo būdas tarpasmeniniams mokėjimams, bet jų dalis mažėja. Vienas iš argumentų palaikyti skaitmenines transakcijas – kovoti su šešėline ekonomika ir didinti skaidrumą.
Visoje ekonomikoje dabar stipriai skatinama skaitmenizacija, tą paskatino COVID-19. Tuo pat metu skaitmenines paslaugas gali paveikti techniniai sunkumai ar kibernetinės grėsmės, todėl grynieji vis dar išlieka.
– Ar planuojama atverti ar uždaryti banko padalinių Lietuvoje? Koks yra optimalus klientų aptarnavimo tinklas?
– Šiuo metu dar per anksti pasakyti, kadangi man reikia įsigilinti į situaciją rinkoje. Tai yra klausimas, kurį nagrinėju šiuo metu.
– Ar planuojate kokių pokyčių teikiant „Luminor“ paslaugas internete? Kas galėtų keistis artimiausiais metais?
– Skaitmeninė plėtra, be abejonės, yra mūsų pagrindinis prioritetas ir čia teikiamas didžiausias dėmesys šiame transformacijos etape.
Technologinis atsiskyrimas nuo buvusių patronuojančių bankų leido mums tikrai dėti pastangas į skaitmeninių produktų ir paslaugų plėtrą ir pasiūlą. Tad taip, čia bus pokyčių, kuriuos mes mielai pristatysime laiku.
– Kaip COVID-19 pandemija paveikė jūsų kredito portfelį ir veiklą? Ar kilo kokių iššūkių? Kiek kapitalo „Luminor“ skiria naujam kreditavimui? Kuriose srityse ketinate skolinti aktyviausiai?
– „Luminor“ turi labai stiprią finansinę padėtį ir labai aukštą kapitalo pakankamumo rodiklį. Praėjusiais metais mes jau padidinome atidėjinius, bet, kaip ir visoje Europoje, iki šiol nematėme reikšmingo poveikio. Yra priežasčių laikytis atsargaus optimizmo kad visa ekonomika išmoko kovoti su virusu.
Lietuvos ekonomika pandemijos metu pasirodė esanti ypač atspari ir aplenkė ne tik kitas Baltijos valstybes, bet ir daugumą Europos valstybių.
Mažos ir vidutinės įmonės yra mūsų strateginis segmentas, kur mes tikrai ketiname pasiūlyti konkurencingą skolinimą, su EIB programos parama.
– Dėl ankstesnių galimų pinigų plovimo atvejų ir įtarimų, dabar Šiaurės šalių bankus ir jų padalinius tiria JAV Federalinis tyrimų biuras. Kaip tai paveikė „Luminor“, ar kyla kokių rizikų?
– Šie tyrimai tiesiogiai neturėjo įtakos „Luminor“. Tačiau neabejotinai pinigų plovimo prevencija yra prioritetas visiems bankams šiandieniame pasaulyje. „Luminor“ buvo įkurtas 2017 metais ir pinigų plovimo ir finansinių nusikaltimų prevencija buvo pačiame mūsų darbotvarkės viršuje nuo pat pradžių.
– Kokia jūsų asmeninė nuomonė apie vykstančius tyrimus? Kokį poveikį jie daro bankinei rinkai Baltijos šalyse? Ar tai gali virsti sankcijomis?
– Negaliu komentuoti vykdomų tyrimų, susijusių su kitais bankais. Tačiau kalbant apskritai, nors pinigų plovimas yra pasaulinė problema, tai jau kurį laiką yra visų Baltijos šalių finansų sektoriaus institucijų dėmesio centre. Šiuo aspektu regionas yra labai skaidrus, o tai padeda pagerinti visų rinkos dalyvių kovos su pinigų plovimu pastangas.
– Kaip „Luminor“ įgyvendina pinigų plovimo prevencijos politiką?
– „Luminor“ yra visiškai įsipareigojusi užkirsti kelią pinigų plovimui ir finansiniams nusikaltimams, ir juos nustatyti. Mes glaudžiai bendradarbiaujame su vietos priežiūros institucijomis ir nuolat peržiūrime savo kovos su pinigų plovimu praktiką ir investuojame į žmogiškuosius bei technologinius pajėgumus šioje srityje.
– Kaip vertinate perspektyvas Baltijos šalių bankininkystės rinkoje? Kaip bankai atrodys ateityje? Kokių pagrindinių pokyčių reikėtų tikėtis?
– Baltijos kapitalo rinkos turi didelį potencialą ir, mano nuomone, šiuo metu yra pati įdomiausia vieta. Vietos finansų rinkos plėtra neabejotinai yra mūsų darbotvarkėje ir mes jau turime gerą startą, kuomet naudodamiesi vidaus patirtimi išleidome pirmąsias padengtas obligacijas šiame regione.
Baltijos šalių ekonomika vystosi labai greitai, lyginant su likusia Europa. Čia reikalingos finansinės paslaugos, ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms, taip pat labai mažoms (mikro) įmonėms. Pastarosios yra labai svarbios ekonominei plėtrai. Įmonių bankininkystės plėtra mums yra labai svarbi.
Baltijos šalys Europoje pagarsėjusios dėl savo skaitmeninio vystymosi, verslumo dvasios ir dinamiškos ekonomikos. Ir „Luminor“ yra bankas, įkurtas vietos žmonėms ir kompanijoms. Man malonu nuo šiol būti viso to dalimi. Mes tikrai ketiname tęsti veiklą kaip pirmaujantis vietinis bankas, sukurtas vietos žmonėms ir verslui. Ir Lietuva ir toliau bus didžiausia mūsų rinka Baltijos šalyse.
– Ačiū už atsakymus.
