Kaip teigiama kreipimesi, Statistikos departamento duomenimis, grožio salonų versle dirbančių žmonių skaičiaus indeksas palyginti 2019 ir 2020 metų trečio ketvirčio duomenis, sumažėjo atitinkamai nuo 114,4 iki 111,8, kas, pasak asociacijos, rodo augančią bedarbystę šiame sektoriuje ir didėjančią mokestinę naštą valstybei.

„Grožio specialisto darbo specifiškumas nesuteikia galimybės greitai persiorientuoti į kitas galimas veiklas, nes būtina ilga persikvalifikavimo procedūra, tad karantino metu grožio specialistai neteko vienintelio pajamų šaltinio”, – teigiama kreipimesi.

Anot asociacijos, dauguma šių paslaugų teikėjų dirba su individualios veiklos pažymomis ir darbo vietas nuomojasi, tad netekus pajamų yra reali rizika netekti ir savo lėšomis įrengtų darbo patalpų, nes ne su visais patalpų nuomotojais pavyksta susitarti dėl nuomos mokesčio atidėjimo.

„Gaunama 275 eurų išmoka, kurią gauna net ne visi paslaugų teikėjai, nėra pakankama padengti patiriamus nuostolius ir būtinoms reikmėms, tad grožio paslaugų smulkiajam verslui, neturinčiam galimybės užsitikrinti ilgalaikio saugaus finansinio rezervo, kyla reali grėsmė neišgyventi ilgesnio karantino”, – teigiama kreipimesi.

Asociacija atkreipia dėmesį, kad kosmetikai ir kosmetologai turi skirtingas specializacijas ir atlieka skirtingas procedūras: veido priežiūros, kūno priežiūros, depiliaciją, antakių korekcija, blakstienų priauginimą ir pan.

COVID-19 epidemijos atveju, kai žinoma, jog infekcija perduodama oro-lašeliniu būdu arba per nosies, burnos gleivinę, daugiau atsargumo reikalauja tik veido priežiūros procedūros, nes atliekant kitas išvardytas paslaugas paslaugos vartotojas gali būti su apsaugine veido kauke”, – teigia asociacija.

Asociacija: galime užtikrinti saugų paslaugų teikimą

Kosmetikų ir kosmetologų asociacijos prezidentė Jūratė Jocienė sako, kad kreipimąsi į Vyriausybę dėl galimybės leisti atnaujinti kosmetikų ir kosmetologų veiklą nuo vasario 1 dienos paskatino asociacijos narių skambučiai ir prašymai. Ji taip pat priduria, kad grožio specialistai pasiryžę laikytis tokių pačių griežtų saugumo reikalavimų kaip ir bet kuri kita šiuo metu veikianti medicinos paslaugas teikianti įstaiga.

„Į Vyriausybę paskatino kreiptis mūsų asociacijos narių skambučiai ir jų prašymai (...). Mes tiesiog norime parodyti Vyriausybei, kad tikrai esame atsakingi ir gerbiame jų pasirinkimus. Tai tiesiog priminimas, kad mes norėtume dirbti“, – Eltai kalbėjo ji.

J. Jocienė pabrėžė mananti, kad grožio specialistai yra pajėgūs užtikrinti saugias paslaugas.

„Šiuo raštu išreiškiame pageidavimą ir pasiryžimą dirbti kaip ir visuomenės sveikatos įstaigos bei klinikos: labai atsakingai ir labai saugiai atliekant paslaugas, laikantis pačių svarbiausių apsaugos priemonių ir nustatytų reikalavimų. Manau, kad ir mes tai galėtume užtikrinti“, – sakė ji.

Anot J. Jocienės, būtų taikomos tokios pačios saugumo priemonės, kaip ir prieš uždraudžiant Kosmetikų ir kosmetologų veiklą gruodį.

„Planuotume dirbti taip pat, kaip dirbome dar gruodžio pradžioje: viską dezinfekuotume, vėdintume patalpas, ir ne mažesnėje kaip 10 kv. m dirbtume su vienu klientu. Taip pat naudotume išankstinę registraciją, dirbtume su kaukėmis, tam tikras paslaugas, kai įmanoma, atliktume taip pat ir klientui būnant su apsaugine kauke. Tiesiog kiek įmanoma saugotumės. Jeigu būtų galimybė, būtų labai malonu pradėti dirbti po truputį, iš pradžių nelabai dideliais krūviais“, – tikino ji.

Darbdaviai kreipėsi dėl nelygių konkurencijos sąlygų

Tuo tarpu Lietuvos darbdavių konfederacija (LDK) kreipėsi į Vyriausybę dėl nelygių konkurencijos sąlygų karantino laikotarpiu.

Anot konfederacijos, dėl Vyriausybės nustatytų veiklos ribojimų dalis verslo atsidūrė „už borto“, kadangi didžiausią naudą šiuo metu gauna parduotuvės, kurių pagrindinė veikla yra mažmeninė prekyba maistu, tačiau jos, kaip pažymi darbdavių atstovai, reikšminga dalimi prekiauja ir kitomis prekėmis.

„Kaip žinome, absoliučiai visų didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse siūlomas asortimentas reikšminga dalimi neturi nieko bendro su maistu. Šiose parduotuvėse galima įsigyti įvairiausios buitinės (smulkios ir stambios) technikos, elektronikos prekių, namų apyvokos daiktų.

Tuo tarpu įmonės, kurių pagrindinė veikla yra buitinės (smulkios ir stambios) technikos, namų apyvokos prekių mažmeninė prekyba, vis dar negali vykdyti veiklos ir negalėjo jos vykdyti šventiniu ir išpardavimų laikotarpiu, kai paprastai šiame segmente vyksta didžiausi pardavimai“, – LDK nurodo kreipimesi į Vyriausybę.

LDK siūlo remtis kitų šalių gerąja patirtimi užtikrinant saugų parduotuvių, restoranų, kavinių ir kitų prekybos bei viešojo maitinimo įstaigų darbą karantino metu.

Vyriausybė pirmadienį pasitarime aptars šiuos kreipimusis.