„Jau kelinti metai iš eilės skaičiuojame visų šešiasdešimties savivaldybių verslo nesėkmių reitingą, – sako įmonių rizikingumą vertinančios bendrovės „Creditreform Lietuva“ verslo analitikė Alina Bočkienė, – ir šiemet pasidomėjome, kiek įmonių su areštuotu turtu, kiek bankrotų, kiek įmonių, likusių be darbuotojų, užderėjo kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje ir lyginome su bendru čia veikiančių verslų skaičiumi. Mat jei imsime absoliučius skaičius, visuomet pirmaus didmiesčiai, pirmiausia – Vilnius, nes juose verslo koncentracija didžiausia. Veikiančiomis įmonėmis laikėme tas, kurios turėjo bent vieną darbuotoją pernai metų pradžioje.“

Verslo nesėkmių mažėjo

Nors beveik visi 2020-ieji pažymėti COVID-19 ženklu, Lietuvos verslai nesėkmių patyrė mažiau nei užpernai. Bankrutuojančių įmonių pernai fiksuota net 49 proc. mažiau nei 2019 m. Įmonių su įregistruotais turto areštais sumažėjo ketvirtadaliu, o likusių be darbuotojų – 40 proc. Tam įtakos turėjo ir paskelbtas bankrotų moratoriumas, ir kitos valstybės priimtos pagalbos verslui priemonės, ir pačių verslininkų solidarumas.

Kaip rašoma pranešime, visai neblogas verslo nuotaikas byloja ir 5 proc. ūgtelėjęs naujai įregistruotų įmonių skaičius. Ne veltui sakoma, kad krizė – tai ir naujų galimybių metas. Tiesa, vis dėlto kai kuri informacija rodo, kad toks optimistinis lietuviško verslo sveikatos įvertinimas yra tik paviršiuje.

Daugiausiai problemų – didmiesčiuose

Suskaičiavę įvairių verslo negandų kiekį šimtui kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje veikiančių įmonių ir pritaikę skirtingus svertinius daugiklius, priklausomai nuo verslo negandos sunkumo (bankrotams – 0,4, turto areštams – 0,25, darbuotojų paliktoms įmonėms – 0,35), sudėliotas Lietuvos savivaldybių verslo negandų TOP60.

Į pirmąjį penketuką (mažiausiai verslo negandų) pateko Rietavo, Šakių, Plungės, Druskininkų ir Vilkaviškio savivaldybės (verslo nesėkmių didėjimo tvarka).

„Mažiausiai bėdų patyrė tie Lietuvos regionai, kur verslas senesnis, tad ir stabilesnis, lokalizuotas, labiau prisitaikęs prie vietos rinkos – prielaida dalinasi A. Bočkienė, – štai Rietave vidutinis veikiančių įmonių amžius yra 15,8 metų, kai tuo tarpu Vilniuje – 11,7 metų. Didmiesčiuose daugiau jaunų žmonių, vis steigiančių naujus verslus, kurie, aišku, patiria ir didesnę riziką. Be to, turėkime mintyje ir didelę vietinę konkurenciją.“

Tad, kaip tikina, nieko nuostabaus, kad nesėkmių sąrašo pabaigoje, kur verslo nesėkmių daugiausia, matome išsirikiavusius visus didžiuosius Lietuvos miestus. Štai Vilnius atsidūrė 59 vietoje, Kaunas – 58, o Klaipėda – 57. Kiek netikėta, kad didžiausia verslo nesėkmių koncentracija pernai vis dėlto pasireiškė Varėnos rajone (60 vieta).

Foto: DELFI

Didžiausio Lietuvos pajūrio kurorto Palangos 56 vietą paaiškinti lengviau – Palangoje daugiau įmonių veikia HoReCa srityje, kuri labiausiai asocijuojasi su laisvalaikiu, pramogomis, o štai verslo negandų sąrašo viršuje (4 vieta) įsitaisiusiuose Druskininkuose pagrindiniu smuiku groja fizinės gerovės užtikrinimo paslaugų (sanatorijos, gydymas) atstovai.

Praėjusių metų kontekste Druskininkų verslas atrodė stabilesnis nei Palangos. Suveikė ir sezoniškumo faktorius, kuris Palangai gerokai aktualesnis nei Druskininkams. Priklausomybė nuo pajamų, uždirbamų per 4-5 mėnesius, neprideda stabilumo, atsiranda daugiau rizikos, apyvartinių lėšų stokos ne sezono metu.

Apie kurortus ir didmiesčius

Kaip jau minėta, Palanga ir Druskininkai atsidūrė kone priešinguose verslo nesėkmių TOP60 sąrašo poliuose. Likę du kurortai užėmė vietas pirmojoje sąrašo dalyje, kur verslo negandų mažiau. Neringa – 14, o Birštonas – 28. Skirtingai nei Palangai, Neringai sezoniškumo problema nėra tokia aktuali, nes tai prestižinis, brangus kurortas, be to, savo daro ir tai, kad šis kurortas mažas, o visi, kurie norėjo daryti verslą, jį jau daro – naujokų nelabai atsiranda.

Pakankamai prasta Birštono vieta galėtų būti aiškinama tuo, kad, skirtingai nuo Druskininkų, tai šiuo metu dar augantis kurortas, o su kiekvienu augimu susiję nemažai problemų – didesnė įmonių rizika, mažesnė sukaupta patirtis ir finansiniai ištekliai pergyventi sunkumus. Galime paminėti ir specifinę Birštono bėdą – apčiuopiamą didesnių verslui pritaikytų patalpų trūkumą.

Kiek kitaip susidėliojo Lietuvos didmiesčių lentelė. Trys didžiausieji Lietuvos miestai pasidalino vietas pačioje TOP60 pabaigoje, kur didžiausia verslo nesėkmių koncentracija. Pirmoje TOP60 dalyje išsilaikė tik Šiauliai (34 vieta) ir Panevėžys (13 vieta).

Atskirų verslo nesėkmių čempionai

Didžiausia pernai metais bankrutuojančiais paskelbtų verslų koncentracija užfiksuota Varėnos rajone, kiek mažiau su rinka atsisveikinančių įmonių rasta Kupiškio, Klaipėdos miesto, Raseinių ir Kauno miesto savivaldybėse. Bet turime ir septynias savivaldybes, kuriose bankrotų išvis neužfiksuota: Birštono, Kalvarijos, Lazdijų, Prienų, Rietavo, Šakių ir Šalčininkų.

„Nesunku pastebėti, kad dauguma šių rajonų nespindi rizikingesnių verslų koncentracija, o čia veikiančios įmonės paprastai priklauso santykinai stabiliems sektoriams, tokiems kaip miškininkystė, žemės ūkis, gamyba, maisto prekyba ir pan., ar susijusios su valdžia. Taip pat, galimai nemažą tokių rajonų verslo dalį sudaro dirbantys su individualios veiklos pažymėjimu ar verslo liudijimu (pvz. teikiantys apdailos, siuvimo, remonto paslaugas), o jų verslo statistikoje nesimato.

Be to, tai, kad įmonė nefigūruoja bankrutuojančių sąrašuose, dar nereiškia, kad ji sveika gyva ir normaliai veikia. Nerimą keliantis požymis būtų ir tai, kad įmonė neturi jokio personalo. Išimtis, tik mažosios bendrijos ar individualios įmonės, kurios gali neturėti samdomo personalo“, – komentuoja A. Bočkienė.

„Creditreform Lietuva“ analitikai fiksavo, kiek įmonių turėjo bent vieną darbuotoją 2020 m. pradžioje ir kiek iš jų liko be darbuotojų ant 2021 m. slenksčio. Didžiausią „nulinių“ įmonių koncentraciją aptiko Birštono savivaldybėje (9,5 tuščios įmonės šimtui veikiančių). Kiek mažesnė tokių įmonių dalis buvo Prienų, Palangos, Vilniaus, miesto, Kalvarijos ir Varėnos savivaldybėse. Geriausiai reikalai su ištuštėjusiais verslais buvo Šilalės, Pagėgių ir Neringos savivaldybėse.

Kaip nurodoma pranešime, įmonės paskelbimas bankrotu ar personalo išbarstymas – tai jau itin rimti ženklai, kad šio verslo reikalai prasti. Tačiau turto areštai, įregistruoti įmonei, taip pat signalizuoja apie problemas, o jei tokių turto disponavimo apribojimų daugėja ir/ar areštuojamos sumos auga, netoli ir iki bankroto.

Įmonių su areštais gausa pernai metais pasižymėjo Kazlų Rūdos, Pagėgių, Varėnos savivaldybės. Prie itin daug areštų prisirinkusių galime priskaičiuoti ir didmiesčių verslus: Klaipėda įsitaisė 55, Vilnius - 53, Kaunas – 49 vietoje. Iš kurortų didžiausia areštų gausa pasižymėjo Palanga – 52 vieta. Mažiausiai nuo turto valdymo apribojimų kentė Ukmergės, Rietavo, Anykščių rajonai. Iš kurortų galima paminėti Druskininkus, užėmusius 10 vietą.

Į vienos vietą – penki

Pernai bankrutuojančiomis paskelbtos per 800 įmonių, be personalo liko kiek daugiau nei 5000 įmonių. Tačiau į jų vietą jau sulaukėme pamainos – beveik 13,5 tūkst. naujų įmonių, kurios vėl bandys įsitvirtinti rinkoje.

Kaip jau buvo minėta, nepaisant pandemijos ir karantino, naujų verslų steigimas pernai buvo 5 proc. aktyvesnis nei 2019 m. Reikia pažymėti, kad nė vienoje savivaldybėje verslo populiacijos prieaugis nebuvo neigiamas, t.y. visuose rajonuose ir miestuose naujų įmonių buvo įsteigta daugiau ar tiek pat, kiek ir pasitraukė iš rinkos.

Tačiau buvo ir savivaldybių-rekordininkių, kur vieną išėjusią keitė net šešios naujos įmonės. Taip atsitiko Rietavo savivaldybėje. Ignalinos rajone į vienos vietą stojo penkios, o Molėtų – 4,6 naujos įmonės.

Prasčiausiai verslas atsikūrė Birštone – viena nauja įmonė vienai išėjusiai, Visagine (1,4 įmonės) ir Skuode (1,6 įmonės).

Problemos užprogramuotos

„Nors oficialiai registruotų verslo nesėkmių apimtys kaip ir rodytų teigiamas tendencijas, panašu, kad reali verslo situacija yra blogesnė. Problemos versle kaupiasi ir pasimatys visu savo grožiu šiemet ar net kitais metais. Pavyzdžiui, kai pasibaigs skolų Sodrai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai atidėjimo terminai“, – mano „Creditreform Lietuva“ verslo analitikė.

Pasak jos, juk šios struktūros dar 2019 m. buvo didžiausios bankrotų Lietuvos įmonėms kėlėjos. Kad debesys tvenkiasi, rodo ir Valstybinės mokesčių inspekcijos atnaujinamas pandemijos paveiktų įmonių sąrašas.

„Pasižiūrėjome, kurioje Lietuvos savivaldybėje tokių įmonių koncentracija didžiausia. Iš VMI sąrašo ėmėme tik verslus, turinčius bent vieną dirbantįjį. Paaiškėjo, kad labiausiai pandemija paveikė Druskininkų savivaldybės įmones – čia net 58,1 proc. visų verslo subjektų įtraukti į minėtą VMI sąrašą. Ne ką mažiau nukentėjusių įmonių fiksuota Šiaulių mieste (47,0 proc.), Palangoje (46,8 proc.).

Mažiausia nukentėjusių nuo pandemijos įmonių VMI mato jau mūsų ne kartą minėtuose ne itin ekonomiškai aktyviuose rajonuose: Pagėgių (26,2 proc. visų veikiančių rajono įmonių), Pakruojo (30,1 proc.) ir Kalvarijos (30,3 proc.). Nors verslas jau išmoko veikti ir karantino sąlygomis, vargu ar VMI sąrašo dalyvių mažės. Juolab perspektyvos sugrįžti į normalų gyvenimą net ir antroje šių metų pusėje kol kas atrodo gana miglotos“, – komentuoja A. Bočkienė.