Nedarbo pikas – vasarį

Užimtumo tarnybos (UT) duomenimis, 2021 m. sausio 1 d. šalyje buvo registruota 277,1 tūkst. darbo neturinčių asmenų, kurie sudarė 16,1 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų.

Tai, palyginti su 2020 m. gruodžio 1 d. – 10,5 tūkst. daugiau, o palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu – 126,7 tūkst. daugiau. UT duomenimis, registruotas nedarbas per metus išaugo 7,4 proc. punkto.

Taip pat buvo teigiama, kad gruodžio mėnesį registruotas nedarbas didėjo visose šalies savivaldybėse. Jis labiausiai augo savivaldybėse, kuriose plačiau vykdoma žemės ūkio veikla ir
kurortuose.

Tam, anot UT, didžiausią įtaką atskirose savivaldybėse darė arba darbo rinkos sezoniškumas arba sugriežtintas karantinas apribojęs paslaugų įmonių veiklą.

UT paprašyta pateikti nedarbo augimo prognozes teigė, kad artimuoju laikotarpiu 2021-ųjų darbo rinkos situaciją geriausiai atspindi UT parengta metų prognozė ir apklausa.

Kaip teigė, apklausos metu surinkti duomenys, palyginti su 2019 metais, rodo niūresnes 2021 metų nuotaikas ir nuosaikesnį optimizmą dėl ateities.

Apie dešimtadalis (9,8 proc.) apklaustų įmonių prognozavo, kad 2021 metais turės mažinti darbuotojų skaičių, 17,7 proc. – mažinti investicijas į įregimus ir technologijas, 5,4 proc. prognozavo mažesnį vidutinį darbo užmokestį įmonėje.

Darbuotojų skaičius pernai mažėjo 24,2 proc. apklausoje dalyvavusių įmonių, kai 2019 metais tik 4,4 proc. darbdavių ketino atsisakyti darbuotojų įmonėje.

Inga Balnanosienė

Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė BNS anksčiau komentavo, kad, anot jos, 2020 metų pabaigoje 16 proc. perkopęs oficialus nedarbas dar nėra kalno viršūnė – galima tikėtis, jog pikas bus pasiektas vasarį.

„Tikrai nėra kalno viršūnė, bet aš likčiau prie ankstesnės nuomonės, kad piką turėtume pasiekti vasarį“, – BNS sakė UT vadovė.

Prognozuoja rekordinį nedarbą

Kaip šiemet atrodys nedarbo rodikliai ir kiek jie dar galėtų augti, „Delfi“ klausė ir ekonomistų.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas prognozavo, kad registruotas nedarbas piką turėtų pasiekti pirmo ketvirčio pabaigoje, o tai būtų galima sieti tiek su sezoniškumu, kai įprastai dar sausį ir vasarį nedarbas auga ir nuo kovo-balandžio prasideda registruoto nedarbo mažėjimas, tiek su valstybės pagalbos mokant darbo paieškos išmokas krypties pasikeitimu.

„Bet iki pirmo ketvirčio pabaigos, vasarį arba kovą, įtarčiau, bus sumuštas 2010 m. pasiektas ankstesnės krizės registruoto nedarbo rekordas – 16,8 procento.

Tadas Povilauskas

Ir nepaisant to, kad nuo praėjusių metų pabaigos valdžia pakeitė subsidijų už darbuotojus prastovoje kompensavimą, kai darbdaviui nebereikia prisidėti savo lėšomis ir jis gali gauti 100 proc. kompensavimą esant prastovos kompensacijos dydžiui iki 1,5 MMA, todėl realiai darbdaviui, kuris mato šviesą tunelio gale, nėra tikslo atleisti darbuotojų, nes vis vien jam darbo sąnaudas už darbuotoją kompensuoja valstybė“, – tikino T. Povilauskas.

Po pasiekto piko kovą, kaip teigė, ekonomistas viliasi, kad registruotas nedarbas ims mažėti dėl palaipsniui mažinamų ribojimų, todėl ims sparčiau augti ir įdarbintų bedarbių ar tų, kurie vėl pradės vykdyti savarankišką veiklą, skaičius.

„Nes lapkritį ir gruodį nedarbo padidėjimas labai susijęs su tais ribojimais, kai ypač veiklą vykdantis savarankiškai dėl ribojimų negalėjo dirbti ir buvo priversti registruotis bedarbiais.

Reikia įvertinti ir tai, kad nuo šių metų gerokai sugriežtėjo darbo paieškos išmokoms gauti reikalavimai, todėl bus įdomu stebėti, kaip elgsis tie registruoti bedarbiai, kurie registravosi tik dėl to, kad gautų vienkartinę išmoką, o realiai darbo neieško, t.y., kokiai daliai iš jų nereikės registruoto bedarbio statuso.

Galbūt dalį jų darbo paieškos išmokos kaip tik paskatins ieškotis darbo vietos, todėl čia labai svarbu, kad būtų darbo pasiūlos, o ji visgi akivaizdžiai bus didesnė tik kai pagerės pandemijos situacija. Neužmirškime, kad šiemet vėl pakelta minimali mėnesio alga, tad nors ir nežymiai, bet padidėjo motyvacija ieškotis tai daliai bedarbių, kurie dažniausiai gali gauti darbą ties MMA lygiu“, – sakė jis.

Taip pat T. Povilauskas pridūrė, kad ekonomistai yra linkę labiau vertinti nedarbo rodiklius, kuriuos skelbia Statistikos departamentas. Pasak ekonomisto, jie tiksliau atspindi realų nedarbą.

„Jis 2020 m. III ketv. buvo 9,3 proc., o mūsų prognozėmis 2020 m. IV ketv. jis siekė 9,9 proc., o 2021 m. pirmą ketvirtį perlips 10 procentų, tačiau nuo antro ketvirčio pradės mažėti“, – teigė jis.

Nedarbas augo sparčiausiai Europoje

Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė taip pat tikino, kad kalbant apie nedarbą tikslingiau būtų kalbėti apie Statistikos departamento skelbiamus duomenis, kurie atspindi realesnę situaciją ir leidžia išvengti tų nedarbo rodiklių, kuriems įtaką galėjo padaryti tiek valstybės parama, tiek išmokos.

Indrė Genytė-Pikčienė

Ekonomistė teigė, kad nors Lietuvos ekonomika pandemiją 2020-aisiais atlaikė neblogai, nedarbo augimas Lietuvoje per metus buvo vienas sparčiausių Europoje.

„Tai rodo, kad dėjome nepakankamai pastangų, kad išlaikytume darbo vietas, kai tuo tarpu didžiosios Europos Vakarų valstybės darbo vietų išlaikymą pasirinko kaip pamatinį atspirties tašką ir tai buvo jų kertinis tikslas“, – aiškino ekonomistė.

Paprašyta paprognozuoti, ar nedarbas ir toliau didės, ji teigė, kad nedarbo augimo mums išvengti nepavyks.

„Viskas priklausys nuo to, kiek apskritai truks karantinas. Pirmasis pusmetis, bendrai, bus sudėtingas ir tai, kad karantinas pasibaigs sausio gale, tikimybė nedidelė, nes vakcinavimo procesai tik įsibėgėja.

Tad pirmąjį pusmetį verslas dar neturės galimybių grįžti į normalų ritmą ir, atitinkamai, gauti pajamų iš savo veiklos tiek, kad galėtų įdarbinti žmones ir grįžti į normalų gyvenimą, todėl nedarbo lygis ir toliau gali augti.

Antroje metų pusėje tikimės vidaus paklausos atsigavimo, vartojimo atšokimo ir visi išsiilgę norėsime tų prekių ir paslaugų, kurios dabar yra atsidūrusios karantino smaigalyje. Tai tuo metu pradės taisytis ir kiti makroekonominiai rodikliai“, – sakė ekonomistė.

Pesimistiniame scenarijuje – nedarbas 20 proc.

„Delfi“ jau anksčiau rašė, kad nedarbas Lietuvoje gali augti ir iki 20 proc. Tokį galimą pesimistinį scenarijų šiems metams pateikė Lietuvos socialinių tyrimų centro direktorius Boguslavas Gruževskis.

Boguslavas Gruževskis

Jis, kalbėdama apie tai, kokie metai bus 2021-ieji, teigė, kad pagrindiniai pesimistinio scenarijaus bruožai yra susiję su nepakankamu vakcinos poveikiu gyventojų sergamumui.

Jo teigimu, tai gali lemti, kad karantinas tęsis iki pat gegužės mėnesio, o šalyje, dėl esančių apribojimų, bus matoma tolesnė ekonominė recesija.

„Tokiu būdu, kaip pasekmę galime matyti biudžetinių lėšų trūkumą, kadangi, atitinkamai, mažės užimtumas, apyvarta ir daug kitų dalykų. Augantis nedarbas, nepakankama socialinė parama, taip pat, jei bus biudžetinių lėšų trūkumas, aišku, bus mažiau dosnios išmokos, nekalbant jau apie pensijų indeksavimą, o iš to jau, kaip rezultatas, augantis skurdas ir socialinė įtampa“, – teigė jis.

B. Gruževskio teigimu, pagal pesimistinį scenarijų sausio ir vasario mėnesį nedarbas gali šoktelti iki 20 proc. ir daugiau, o jaunimo nedarbas sausį, vasarį galėtų siekti apie 30 proc.

„Nuo vasario, kovo mėnesio būtų jaučiamas būtinumas mažinti atlyginimus, pirmiausia, aišku, viešajam sektoriui. Taip pat augs ilgalaikis nedarbas, o kalbant apie darbo rinką, ženkliai sumažės Užimtumo tarnybos galimybės padėti ir prisidėti prie rėmimų“, – sakė B. Guževskis.

Apie tai, kokius metus žada sociologas ir koks yra optimistinis scenarijus, skaitykite čia.