„Prieš 10-metį tai (darbuotojų iš užsienio įdarbinimas – ELTA) apskritai buvo didžiulė problema. Nepaisant to, kad tuo metu buvo tikrai nedaug užsieniečių, kurie atvažiuodavo dirbti į Lietuvą, buvo tikrai labai sudėtinga tai padaryti, jau nekalbant apie šeimos atsivežimą – tuomet turėjai bent dvejus metus pragyventi čia. Buvo daug visokių reguliavimų, kurie netgi, sakyčiau, pažeidė žmogaus teises.

Dabar situacija yra tikrai labai pasikeitusi ir pagerėjusi. Pradedant jau ir pačiu Migracijos departamento darbu: jis tikrai modernėja, atsiranda atitinkamos sistemos. Situacija žymiai geresnė, bet vis dar yra kur pasitempti“, – Eltai teigė R. Skyrienė.

„Investuotojų forumo“ vykdomoji direktorė pažymėjo, kad viena didžiausių problemų, su kuria susiduria tiek darbuotojai iš trečiųjų šalių, tiek darbdaviai, norintys juos įdarbinti, yra keliami pertekliniai kvalifikaciniai reikalavimai.

„Mes visada kritikavome reikalavimus dėl kompetencijų ir kvalifikacijų. Juk kitą kartą IT genijai yra nieko nebaigę, tiesiog turi didžiulių praktinių įgūdžių. Tačiau juos sunku įrodyti, jie gali ir neturėti aukštojo mokslo diplomo. Todėl bent jau šiuo atveju, (...) jei apie kompetencijas, kvalifikacijas ir darbo patirtį būtų paliekama spręsti darbdaviui, būtų labai geras žingsnis. Tai yra viena dabartinių didesnių kliūčių, įvardijamų investuotojų“, – tikino ji.

R. Skyrienė taip pat teigė mananti, kad kalbant apie aukštesnės pridėtinės vertės darbuotojų, kuriems mokami didesni atlyginimai, atvežimą į Lietuvą kitų didelių problemų ir kliūčių nekyla.

„Galbūt tik verta paminėti iššūkius, kurie kyla žmonėms, gyvenantiems čia ilgiau ir, tarkime, norintiems tapti nuolatiniais gyventojais. Mano manymu į kai kuriuos reikalavimus, pavyzdžiui, konstitucijos išmanymą ar lietuvių kabos egzamino laikymą, reikėtų pažiūrėti truputį lengviau – jie juk neprašo pilietybės“, – Eltai sakė R. Skyrienė.

Norą lengvinti patekimo į Lietuvą darbo reikalais sąlygas ji įvertino palankiai.

„Ypač tai bus naudinga toms naujos kartos investicijoms, IT bendrovėms ir kitoms, kurios tuos talentus iš trečiųjų šalių atsiveža į Lietuvą. Manau, kad tai tik teigiamai reikia vertinti“, – pridūrė ji.

Paklausta, kokios didžiausios kliūtys, jos manymu, iškyla būtent įmonėms iš trečiųjų šalių, norinčioms perkelti verslą į Lietuvą, R. Skyrienė įvardino kliūtis atidarant sąskaitas banke.

„Manau, kad tos įmonės pirmiausia susiduria su problema atsidaryti banko sąskaitą (...). Problema yra ne tai, kad bankai nenori jų atidaryti, bet susiduriama su saugumo, pinigų plovimo prevencijos reikalavimais, ir tų trečiųjų šalių piliečiams dėl to sudėtingiau atidaryti sąskaitas. Todėl čia dar reikia rasti sprendimų. Manau, kad čia savo žodį turėtų tarti ir Lietuvos bankas“, – sakė ji.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė ketvirtadienį teigė, kad netrukus bus pateiktos įstatymų pataisos, sudarysiančios galimybes į Lietuvą ateinančioms įmonėms lengviau perkelti darbuotojus bei jų šeimas.

Visi Lietuvoje investuojančių įmonių darbuotojai automatiškai gautų leidimą kartu su savo šeimos nariais laikinai gyventi Lietuvoje, o atskiro leidimo dirbti mūsų šalyje jiems jau nebereikėtų. Šį įstatymų paketą planuojama svarstyti jau Seimo pavasario sesijoje.