„Tokio pobūdžio skandalas jokiai įmonei ir verslininkui nepadarytų garbės“, – interviu sakė jis.

Į „Delfi“ klausimus G. Pangonis atsakė raštu. „Siekiant išvengti teisinio pobūdžio netikslumų“, – paaiškino jis.

– Kiek žinau, iš didžiųjų prekybos tinklų tik „Iki“ vis dar neperka „Grigeo“ produkcijos. Kaip tai vertinate? Ar bandėte derėtis, kad galėtumėte grįžti į „Iki“ lentynas? Ką manote apie kitus tinklus („Rimi“ ir „Norfa“), kurie netrukus po skandalo produkciją vėl pradėjo pirkti?

– Prekybininkams atsisakius prekiauti „Grite“ produkcija, su jais susisiekėme ir aptarėme situaciją. Dalis prekybininkų suprato, kad „Grite“ produkciją gaminanti įmonė nėra susijusi su įtarimais, kurių sulaukė „Grigeo Klaipėda“. Šiai dienai beveik visų didžiųjų prekybininkų parduotuvių lentynose pirkėjai vėl gali rasti „Grite“ produkcijos.

Kalbant apie prekybos tinklą „Iki“, su jais ir toliau kalbamasi. Bet tai jų sprendimas, ar prekiauti „Grite“ produkcija, ar ne. Nuo pat „Grigeo Klaipėdos“ skandalo pradžios aktyviai teikėme aktualią informaciją mūsų partneriams, kad jiems būtų lengviau objektyviai įvertinti susidariusią situaciją. Mes ir dabar esame pasiruošę atnaujinti bendradarbiavimą su prekybos tinklu „Iki“ arba sutarti dėl sąlygų bendradarbiavimui atnaujinti.

Esame pasiruošę atnaujinti bendradarbiavimą su prekybos tinklu „Iki“.
G. Pangonis

– „Nasdaq“ duomenimis, „Grigeo“ akcijų kaina jau beveik atsistatė į 2019 metų gruodžio lygį. Kas įtikino investuotojus, kad jūsų akcijas pirkti verta?

– „Grigeo“ įmonių grupę sudaro 8 bendrovės ir „Grigeo Klaipėda“ yra tik viena iš jų. Natūralu, kad potencialius ir esamus investuotojus pasiekė informacija dėl „Grigeo Klaipėdos“. Todėl mums buvo svarbu atvirai kalbėti, teikti informaciją apie įvykį, kad jie galėtų susidaryti aiškesnį vaizdą, įvertinti susidariusią situaciją ir pagal tai priimti atitinkamus sprendimus.

Po kilusio skandalo patikrinimų sulaukėme ne tik „Grigeo Klaipėdoje“, bet ir Grigiškėse esančiame „Grigeo“ fabrike. Tačiau čia jokių esminių pažeidimų nebuvo užfiksuota bei toliau sklandžiai tęsiama veikla.

Patikrinimų sulaukėme ne tik „Grigeo Klaipėdoje“, bet ir Grigiškėse esančiame „Grigeo“ fabrike.
G. Pangonis

– Kokių planų turite gamyklai Klaipėdoje? Kokių planų turite gamyklai Grigiškėse? Kodėl nuolat pabrėžiama, kad tai yra skirtingos įmonės? Juk prekės ženklas – tas pats.

– Nors visos bendrovės priklauso tai pačiai „Grigeo“ grupei, tačiau jos visos veikia kaip atskiri ekonominiai vienetai su savo valdybomis bei vadovais. Todėl taršos istorijos kontekste svarbu atskirti, kad tai yra atskiros bendrovės, gaminančios skirtingus produktus, ir kitos įmonės nėra susijusios su „Grigeo Klaipėdai“ pateiktais įtarimais.

Kalbant apie planus, 2020-ieji „Grigeo Klaipėdai“ buvo išbandymų ir pokyčių metai. Įmonė visuomenei pristatė atsinaujinimo planą, kurio įgyvendinimas tęsiamas ir šiemet. Pagrindinis tikslas yra tapti tvaresne įmone. Tam specialiai buvo sukurta nauja tvarumo vadovo pozicija, šiuo metu rengiama tvarumo strategija. Taip pat Klaipėdoje praeitais metais buvo organizuotas aplinkosaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos auditas, kurį atliko popieriaus pramonėje didžiulę patirtį turintys specialistai iš AFRY kompanijos. Jie yra pateikę keletą pasiūlymų, kurios veiklos sritys galėtų būti patobulintos. Nemažai dalykų pagal jų rekomendacijas bendrovė jau yra padariusi, likusius planuoja įdiegti šiais metais. Taip pat pradėtas naujų nuotekų tinklų statybos projekto Dumpiuose įgyvendinimas. Šis projektas leistų fabrikui ne tik nepertraukiamai vykdyti veiklą, bet ir spręsti bendruomenei aktualią kvapų problemą.

Fabrikas Grigiškėse šiuo metu veikia kaip įprasta. Čia taip pat įdarbintas naujas tvarumo vadovas, peržiūrimi tvarumo standartai, kad įmonė aplinkosauginiu atžvilgiu veiktų efektyviau. Kadangi didžioji dalis „Grite“ produkcijos yra eksportuojama, ir toliau ieškoma naujų galimybių užsienio rinkose, siekiama sustiprinti turimas savo pozicijas.

Didžioji dalis „Grite“ produkcijos yra eksportuojama.
G. Pangonis

– Tiek Klaipėdos, tiek Grigiškių gyventojai anksčiau skųsdavosi dėl nemalonių kvapų. Ar dėl to kas nors daroma?

– Įmonės Klaipėdoje ir Grigiškėse gamina skirtingą produkciją, fabrikuose vyksta skirtingi procesai. Grigiškėse, mano žiniomis, nesame gavę nusiskundimų dėl kvapų, kurie būtų susieti su mūsų fabriko veikla. Tiesa, po įvykių Klaipėdoje buvome sulaukę Nacionalinio sveikatos centro komisijos, kuri tikrino kvapus Grigiškėse ir konstatavo, kad kvapo nėra.

Šiuo atveju, „Grigeo“ fabrikas Grigiškėse turi pirminį gamybos nuotekų valymą ir galutiniam išvalymui perduoda į „Vilniaus vandenų“ nuotekų sistemas. Tokį pat nuotekų tvarkymo sprendimą dabar turi padaryti ir „Grigeo Klaipėda“. Ten iki šiol areštuoti nuotekų valymo įrenginiai, esantys Dumpiuose, o nuotekų tvarkymu rūpinasi „Klaipėdos vanduo“. Kadangi jų pajėgumai nėra pakankami, todėl fabrikui ne kartą teko priverstinai stabdyti savo darbą.

Reaguojant į tai, „Grigeo Klaipėda“ buvo pradėjusi ieškoti sprendimų, kaip sumažinti nuotekų taršą, dėl ko vasarą buvo jaučiamas nemalonaus kvapo suaktyvėjimas ties fabriku Klaipėdoje. Todėl pradėta įgyvendinti kvapų priežasčių nustatymo programa, taip pat pradėtos naudoti kvapų monitoringo sistemos. O ir nauji nuotekų tinklai, kurie dabar tiesiami, padės sumažinti tuos kvapus.

– Kada planuojate baigti vidinį tyrimą? Kada tikitės ikiteisminio tyrimo pabaigos?

– Vidinis tyrimas užbaigtas dar pernai vasarį. „Grigeo Klaipėdos“ sudaryta komisija nustatė, jog nėra jokio tiesioginio vamzdžio į Kuršių marias iš „Grigeo Klaipėda“ teritorijos. Visos gamyklos nuotekos buvo surenkamos ir pumpuojamos į už miesto Dumpiuose esančius įmonės nuotekų valymo įrenginius, iš kurių dalinai apvalytos nuotekos keliaudavo į „Klaipėdos vandens“ kolektorių.

Taip pat išvadose nurodoma, kad dalis biologiškai neapdorotų nuotekų patekdavo į „Klaipėdos vandens“ nuotekų tinklus dėl buvusių vadovų sprendimų ir veiksmų.

Jei kalbėtume apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, Klaipėdos apygardos prokuratūros teigimu, jis jau yra finišo tiesiojoje. Savo ruožtu „Grigeo Klaipėda“ nuo pat pradžių prisiėmė ir prisiims atsakomybę už savo veiklą. Įmonė savo iniciatyva užsakė nepriklausomų užsienių ekspertų iš „TIG Environmental“ tyrimą, siekiant nustatyti žalos aplinkai faktą ir mastą. To tikslas yra kuo greičiau objektyviai užbaigti ikiteisminį tyrimą, išsiaiškinti poveikį gamtai bei atkurti pirminę aplinkos būklę.

– Viso pasaulio, ne tik Lietuvos, gamta kenčia nuo žmonių veiklos. Prie gyvūnų rūšių nykimo prisideda klimato kaita. Baltijos jūra ir taip viena labiausiai užterštų pasaulyje, o čia dar paaiškėja, kad į ją piltos „Grigeo Klaipėdos“ nuotekos. Ar jums gaila joje plaukiojančių gyvūnų?

– Toks elgesys tikrai nederamas, todėl bendrovė prisiėmė visą teisinę atsakomybę dėl vykdomos veiklos.

„Grigeo Klaipėda“ yra suinteresuota pirminės gamtos būklės atkūrimu, įgyvendinant aplinkos atkūrimo priemonių planą. Taip pat buvo imtasi veiksmų, kad panašūs incidentai ateityje daugiau nepasikartotų bei būtų užtikrinta maksimali aplinkos, įskaitant ir gyvūnus, apsauga.

Šiuo atveju galima jaustis šiek tiek ramiau, kadangi nepriklausomų užsienio ekspertų iš „TIG Environmnetal“ atliktas parodė, jog „Grigeo Klaipėdos“ nuotekų paveiktas Kuršių marių plotas turėjo būti ribotas, o poveikis žuvims bei zooplanktonui nepadarytas.

Nuotekų paveiktas Kuršių marių plotas turėjo būti ribotas, o poveikis žuvims bei zooplanktonui nepadarytas.
G. Pangonis

– Ar prieš metus, kilus skandalui, padarėte kokių nors klaidų? Jei taip, kokių?

– Apskritai visa „Grigeo Klaipėdos“ istorija man tapo didžiule pamoka tiek kaip verslininkui, tiek kaip žmogui. Pasitikėjau bendrovės vadovais, kurie, pasirodo, nebuvo to verti.

Taip nebuvo užtikrinta maksimali priežiūra, buvo paliktos spragos, leidusios įvykti taršos istorijai. Tačiau puikiai suprantu, kad versle būtinas pasitikėjimas, be kurio sunku pasiekti teigiamų rezultatų. Todėl jaučiuosi ramiau, kad dabar „Grigeo Klaipėdos“ vairas perduotas vadovybei, kuri atsakingai žiūri į įmonės veiklą, nepamiršdama aplinkosaugos bei bendruomenei aktualių klausimų.

– Ar jums gėda dėl kilusio skandalo? Gal laikui bėgant apima kitos emocijos? Pavyzdžiui, pyktis?

– Tokio pobūdžio skandalas jokiai įmonei ir verslininkui nepadarytų garbės. Aš suprantu visuomenės reakciją į situaciją, ji yra visiškai pagrįsta. Prasidėjus skandalui mane buvo užklupę daug įvairių emocijų, tačiau joms pasiduoti nebuvo kada – reikėjo toliau dirbti ir veikti. Iki šiol jaučiu pareigą užtikrinti, kad būtų atlyginta gamtai padaryta žala, o tokie incidentai daugiau niekada nepasikartotų.

Prasidėjus skandalui mane buvo užklupę daug įvairių emocijų.
G. Pangonis

– Kodėl į šiuos klausimus norėjote atsakyti raštu, o ne gyvo pokalbio metu?

– Kadangi vyksta Klaipėdos apygardos prokuratūros ikiteisminis tyrimas, siekiant išvengti teisinio pobūdžio netikslumų pasiūlyta raštiška interviu forma. Tokiu būdu galima labiau įsigilinti į klausimus bei parengti išsamesnius atsakymus, kuriuose pateikta informacija nepadarytų neigiamos įtakos byloje tiriamoms aplinkybėms.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (205)