„Valstybės įmonės vadovų, ypač generalinių direktorių, atlygis, jeigu palygintume su rinkos mediana, yra žymiai mažesnis, šnekant gerosios praktikos kontekste. Jei mes norime pritraukti talentus, ta kompensacija vienaip ar kitaip turėtų būti skatinama ir akcijų skyrimas yra vienas iš būdų, kaip tą galima daryti“, – interviu BNS sakė Darius Daubaras.

Jis pripažino, kad informacija apie rengiamą grupės vadovų opcionų programą galėjo būti pateikta išsamiau ir populiariau, o tai, kad ji galutinai patvirtinta tik gruodžio pradžioje, kai keitėsi Vyriausybės, anot D. Daubaro, lėmė atsitiktinumas.

– Diskusijai dėl opcionų programos persikėlus į Seimą, jūsų manymu, ar šiuo metu joje labiau vyrauja politiniai, ar ekonominiai argumentai?

– Sakyčiau, kad dabar kaip tik yra nagrinėjamos abi šios pusės, nes anksčiau tos atskirties nebuvo. Kai šis klausimas buvo iškeltas pirmą kartą, nebuvo aišku, ar fokusuojamasi į ekonominę dalį, ar iš viso į akcijų opcionus kaip instrumentą – jis turėtų būti ar nebūti. „Ignitis grupė“ yra valstybės valdoma įmonė, todėl labai natūralu, kad politikams taip pat kilo klausimų, nes jie ekonominėje įmonės veikloje nedalyvauja. Tiesioginis akcininkas yra Finansų ministerija, kuri buvo aktyviai įsitraukusi tiek į IPO, tiek į opcionų programą.

Taip, pastaruoju metu diskusija įgavo tam tikrą politinį motyvą, nors opcionai yra kompensacinis instrumentas, labai plačiai naudojamas listinguojamose įmonėse kaip atlygis akcijomis tikslus pasiekusiems vadovams. Be abejo, tą opcionų mechanizmą reikia iškomunikuoti, tačiau noriu pabrėžti, kad ta komunikacija vyko per visus kanalus.

Kai įmonė ruošėsi IPO ir listingavimuisi, prospektuose buvo paskelbta, kad tokia visas gerąsias praktikas opcionų programa bus įgyvendinta. Finansų ministerija taip pat aktyviai dalyvavo svarstant, derinant ir patvirtinant šią programą, manau, ji apie tai komunikavo valstybiniame lygmenyje, tačiau kaip tai buvo daroma, klausimas jau yra ne mums.

Stebėtojų taryba, kuri tikrai nėra politizuota, tiesiog darė savo darbą – siekėme įgyvendinti tas gerąsias praktikas, peržiūrėjome programą. Diskusijos tikrai buvo ilgos, įvairios ir aktyvios, žiūrėjome ir vertinome visus galimus modelius.

– Galbūt to politinio atspalvio būtų išvengta, jei galutiniai sprendimai dėl opcionų programos būtų priimti jau dirbant naujai Vyriausybei?

– Dabar mes ir patys suprantame, kad viskas vyko keičiantis Vyriausybėms ir tai galbūt sukėlė papildomų klausimų. Tačiau visas procesas prasidėjo dar su IPO pasiruošimu, 2020-ųjų pavasarį ir vasarą, bendraujant su potencialiais investuotojais, kai (IPO organizavimo – BNS) sindikate dirbo tarptautiniai bankai, kurie taip pat vertino programą ir atliko savo papildomas analizes.

Mes buvome pasižadėję, kad programą priimsime ir ji bus įgyvendinta įmonės viduje dar iki metų pabaigos. Idealiu atveju programos derinimas turėjo būti baigtas dar iki IPO pradžios rugsėjo ar spalio mėnesį, tačiau procedūros užtruko iki gruodžio pradžios.

Taip gavosi atsitiktinai ir gaila, kad sprendimų nepavyko priimti pora mėnesių anksčiau, nes tuomet klausimų tikriausiai būtų kilę mažiau.

– Ar nemanote, kad klausimų ir abejonių būtų kilę mažiau, jei kartu arba net anksčiau būtų startavusi ir opcionų programa įmonės darbuotojams?

– Programa ateityje tikrai plėsis, niekas nekalba, kad ji išliks nepakitusi, tarkime, artimiausią dešimtmetį. Opcionai vadovams tėra tik pirmas žingsnis, kurį lėmė tarptautinių investuotojų matymas, jog už rezultatus atsakingų vadovų motyvacija turi priklausyti nuo tų rezultatų. Laikui bėgant ši programa turėtų apimti ir platesnę dalį darbuotojų, mes apie tai jau diskutavome stebėtojų taryboje. Tas tikrai yra planuose, tačiau pradėti įgyvendinimą nuo plačios darbuotojų skatinimo programos būtų buvę per sudėtinga.

– Kodėl nuspręsta akcijas suteikti ne anksčiau 2024 metų, nors dalies opcionų sutartis pasirašiusių vadovų kadencija gali baigtis anksčiau?

– Tai siejasi su stebėtojų tarybos patvirtintu 2020-2023 metų strateginiu verslo planu. Grupės vadovai turi ilgalaikį dešimties metų planą, bet mūsų patvirtintas tikslų pasiekimo planas yra būtent ketverių metų. Taip, aš suprantu, kad po naujos valdybos rinkimo 2022 metais kai kurie vadovai gali keistis, tačiau jie jau dabar prisideda prie veiksmų ir sprendimų, kurie lems, ar tie rezultatai bus pasiekti. Todėl rezultatai yra 2023 metų, o pats išmokėjimas (akcijų – BNS) bus 2024-aisiais. Būtent tada stebėtojų taryba turės patvirtinti, kiek akcijų konkrečiai bus suteikta, dabar jos tikrai dar nėra garantuotos.

– Ar įmonės vadovai opcionų sutartis galės pasirašyti kiekvienais metais?

– Aš manyčiau, kad taip, tačiau dabar negaliu pasakyti, kad tokiais pačiais terminais ar sąlygomis. Stebėtojų taryba kiekvienais metais turės peržiūrėti opcionų programą. Dabar kilus diskusijoms mes konsultuojamės su pagrindiniu akcininku, žiūrime, ar programa turėtų būti tobulinama bei keičiama. Reikia manyti, kad kažkokie pakeitimai bus.

– Ar yra galimybė atšaukti jau pasirašytas opcionų sutartis?

– Didžiausias akcininkas yra Finansų ministerija. Investuotojai, ypač mažieji investuotojai, žiūri, kad nepaisant pasikeitimų ministerijoje būtų tęstinumas. Nesvarbu, viena ar kita koalicija ateina į valdžią, bet komercinės valstybės valdomos įmonės kasdienės veiklos tęstinumas turėtų išlikti. Gerosios praktikos, kurios niekaip nėra susijusios su politika, turėtų išlikti, todėl labai svarbu, kad tas nuoseklumas iš akcininko būtų.

Jei visgi Finansų ministerija ar jos atstovai nuspręstų, kad opcionų programa nėra tinkama, be abejo, ministerija kaip pagrindinis akcininkas turi galimybę teikti pasiūlymą akcininkų susirinkimui šią programą atšaukti ir turėdama didžiąją balsų dalį gali tai padaryti. Bet tam yra procedūros, kurios turi būti padarytos pagal gerosios valdysenos sutartis.

– Tačiau opcionų sutartys su vadovais jau yra pasirašytos. Kaip šiuo atveju būtų traktuojamas teisėtų lūkesčių principas?

– Tai būtų klausimas teisininkams, kaip tą reikėtų tiksliai padaryti, tačiau, sakyčiau, opcionų programos atšaukimas teisiškai turėtų būti pagrįstas, turėtų būti atsakyta į klausimą, kodėl tai yra daroma. Mes suprantame, kad naujiems kontroliuojančio akcininko atstovams dėl programos kyla klausimų, dėl to stebėtojų taryba ir įmonė konsultuojasi su akcininku ir pateikia detalią informaciją.

Klausimas dėl opcionų programos iškilo labai staiga, jis eskalavosi, todėl mes siekiame kuo greičiau ir detaliau tą informaciją pateikti. Kas tikrai nepadeda, kad buvo sukurta tikrai daug mitų, juos internete eskalavo ir tam tikri komentatoriai. Pavyzdžiui, kad už šiuos bonusus turės sumokėti vartotojai per tarifus, nors tai neturi nieko bendra.

Kaip jau minėjau, opcionai yra kompensacijos instrumentas, jis niekaip nėra susijęs su tarifais, kurie yra reguliuojami, įmonė turės auginti pelną per nereguliuojamą veiklą, žaliąją energetiką. Jei ta veikla pasiteisins, įmonė gerai investuos ir veiks, pelnas iš nereguliuojamos veiklos augs ir ta kompensacija po trejų-ketverių metų bus iš nereguliuojamos veiklos.

– Pelningumo augimo tikimasi iš nereguliuojamos veiklos, todėl gal vertėjo ir vadovams keliamus tikslus, ypač koreguotos EBITDA rodiklį, siekti tik su nereguliuojama veikla?

– Kaip jau minėjau, pagrindinis augimo šaltinis bus nereguliuojama veikla. Tarkime, jei dabar paimtume ESO kaip reguliuojamus tinklus ir juos augintume infliacijos procentu, nominaliais terminais šios reguliuojamos veiklos augimas būtų labai mažas.

„Ignitis grupė“ atskleidė vadovams keliamus EBITDA tikslus (2023 metais turėtų siekti 315-350 mln. eurų, prognozuojama, kad pernai siekė 265-269 mln. eurų – BNS), kuriuos norint pasiekti reguliuojamos veiklos tikrai nepakaks. To pelno šaltiniai turės būti kitur, būtent žaliojoje, atsinaujinančioje energetikoje. Todėl vadovams keliamas EBITDA tikslas, nors formaliai ir nėra konkrečiai atskirtas nuo reguliuojamas veiklos, faktiškai yra susietas su nereguliuojama veikla ir jos augimu.

Kartu įmonės vadovams yra iškelti ir kiti tikslai – žaliosios energetikos galingumo vystymas iki tam tikro lygio (1,6 GW) ir CO2 mažinimo reikalavimai. Iš viso yra numatyti keturi pagrindiniai rodikliai, tačiau po jais yra ir mažesni rodikliai, kurie kiekvienais metais turės būti įgyvendinami.

Visiems akcininkams bus gerai, jei vadovai pasieks arba viršys jiems keliamus pelno rodiklius, nes dividendų lygis turėtų augti. Jei tie rezultatai nebus pasiekti, ta kintama dalis akcijomis nebus išmokama.

– Visgi, pagrindiniai tikslai yra susieti su finansiniais rodikliai – akcininko grąža ir koreguota EBITDA, jiems tenka net 70 proc. bendro vertinimo svorio.

– Taip, būtent taip.

– Ar nemanote, kad „Ignitis grupės“ komunikacija apie opcionų programą galėjo būti tikslesnė ir konkretesnė?

– Aš manau, kad visada yra vietos pateikti informaciją detaliau, galbūt ne taip sausai, o labiau aiškinamuoju principu. Kaip jau minėjau, apie vadovų opcionų programą buvo paminėta rugsėjo mėnesį paskelbtuose IPO prospektuose, apie tai buvo minima ir įmonės pristatymuose investuotojams. Konkrečių detalių dar nebuvo, bet rodikliai ir kategorijos, kurių turės siekti vadovai, jau buvo nurodyti – orientacija į pelną, CO2 mažinimą, žaliosios energetikos plėtrą.

Tačiau taip, galbūt ta komunikacija buvo skirta biržai, investuotojams, ją žinojo Finansų ministerija, tačiau populiariai tai niekur nebuvo platinama, kol nepasirodė informacija, kaip tos akcijos bus konkrečiai paskirstytos vadovams. Tuomet ir kilo daug klausimų, todėl tiek įmonė, tiek stebėtojų taryba, tiek Finansų ministerija į tai reaguoja. Tai yra pamoka, kurią mes visi išmokome.

– Dėkui už pokalbį.