„Mes prašome tikslinių ekonominių sankcijų valstybės valdomoms bendrovėms, kurios yra šio režimo piniginės“, – žurnalistams bendroje spaudos konferencijoje sakė S. Cichanouskaja.

Lietuvoje šiuo metu gyvenanti buvusi kandidatė Baltarusijos prezidento rinkimuose teigė, kad baltarusiai pritaria tokiam ekonominiam spaudimui, nes šiuo metu bet kokiu atveju kenčia nuo režimo persekiojimo.

„Baltarusijos žmonės nuolat prašo mūsų paprašyti Europos padidinti spaudimą ekonomikai, nes tai vienas iš geriausių būdų priversti režimą pasitraukti, tai trumpiausias kelias. Nes žmonės kenčia bet kokiu atveju. Žmonės persekiojami ir žeminami kalėjimuose ir gamyklose“, – kalbėjo S. Cichanouskaja.

A. Armonaitė teigia, kad Lietuva yra pasirengusi prisidėti prie ekonominio spaudimo Baltarusijos režimui, tačiau teigė, kad detaliai sankcijos nebuvo aptartos. Nė viena iš politikių spaudos konferencijoje nepaminėjo konkrečių įmonių.

„Turime prisidėti prie pokyčių, prie spaudimo Baltarusijos režimui, kuris šiuo metu kankina, muša, daužo savo žmones, laiko juos kalėjimuose, tame tarpe kalbant ir apie ekonominį spaudimą“, – sakė A. Armonaitė.

ES gruodžio mėnesį pirmą kartą įvedė kai kurias sankcijas Baltarusijos režimo įmonėms.

Lietuvos Klaipėdos uostui didelę įtaką turinti trąšų gamintoja „Belaruskalij“ šiuo metu nėra ES sankcijų sąraše.

Cichanouskaja: dėl „Belorus“ sanatorijos darbuotojų sunkumų kaltas Lukašenka

Baltarusijos valstybės valdomai Druskininkų sanatorijai „Belorus“ pritaikius Europos Sąjungos (ES) sankcijas, atsakomybė dėl darbuotojų sunkumų pirmiausiai tenka Aliaksandro Lukašenkos režimui, sako Baltarusijos opozicijos lyderė Svetlana Cichanouskaja.

„Jūs esate Lietuvoje ir būkite tikri, kad Lietuvos Vyriausybė pasirūpins jumis šituo sunkiu periodu. Bet taip pat turite suprasti, kad tai pirmiausiai Baltarusijos Vyriausybės atsakomybė, kad esate tokioje situacijoje. Neturite kaltinti Lietuvos dėl šitos situacijos, galite kaltinti Lukašenką, tai jo kaltė ir noras neatsitraukti“, – spaudos konferencijoje sakė S. Cichanouskaja po susitikimo su Lietuvos ekonomikos ministre Aušrine Armonaite.

„Swedbank“ sanatorijos sąskaitas įšaldė gruodžio mėnesį. „Belorus“ sanatorijos dalininkė yra Baltarusijos prezidento reikalų valdyba.

Lietuvos valdžios atstovai žada darbą sanatorijoje paliekantiems žmonėms skirti tikslines išmokas.

IT kompanijų išsikėlimas daro spaudimą Baltarusijos režimui

Baltarusijos informacinių technologijų kompanijų išsikėlimas į Lietuvą ir kitas kaimynines valstybes daro spaudimą Aliaksandro Lukašenkos režimui, sako Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.

Tačiau ji tikina, kad įmonės, kurios dabar keliasi iš Baltarusijos, grįš namo, kai „viskas bus pasikeitę“.

„Tai yra didelis spaudimas režimui, jis supranta, kad taip mokesčiai iškeliauja į kitas šalis“, – po susitikimo su ekonomikos ministre Aušrine Armonaite žurnalistams sakė S. Cichanouskaja.

„Šios IT kompanijos bėgadėl režimo. Jos grįš su malonumu, kai viskas Baltarusijoje bus pasikeitę. Jie nenori dirbti užsienyje, jie nori nešti naudą Baltarusijai“, – pridūrė ji.

Siekiant palengvinti Baltarusijos verslų persikėlimą į Lietuvą, Ekonomikos ministerija Seimui teikia įstatymų pakeitimus, kurie palengvintų baltarusių atvykimą į Lietuvą.

Vyriausybės atstovai tikisi, kad Investicijų ir Užimtumo įstatymų pataisos bus svarstomos Seimo pavasario sesijoje.

Kaip teigė A. Armonaitė, priėmus įstatymų pakeitimus, gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje baltarusiams, kurie atvažiuoja dirbti, bus daug lengviau.

„Gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje būtų galima daug lengviau, praktiškai automatiškai po to, kai investuotojas registruojasi ir pasirašo susitarimą Lietuvoje.“, – ketvirtadienį sakė ministrė.

„Kitas dalykas, žinome, kad laikinas leidimas gyventi Lietuvoje, jį galima pratęsti, tai Lietuva turi daryti viską, kad žmonės, kurie nori laisvai kurti, bet būti šalia namų, savo tėvynės, kad galėtų rasti vietą Lietuvoje“, – pridūrė ji.

Ministerijos teikiamuose siūlymuose numatoma, kad lengviau darbuotojus galėtų perkelti tos Baltarusijos įmonės, kurios bus pasirašiusios investicijų sutartį su Lietuvos Vyriausybe bei įsipareigojusios investuoti bent 1,5 mln. eurų.

Jos taip pat turės sukurti ne mažiau kaip 20 darbo vietų ir mokėti bent 1,5 konkrečios savivaldybės vidutinio darbo užmokesčio (VDU).

Nuo pernai rugpjūčio, kai Baltarusijoje prasidėjo masiniai protestai prieš autoritarinį lyderį Aliaksandrą Lukašenką, į Lietuvą persikėlė ne viena tos šalies ar jos verslininkų įkurta įmonė.

Tarp jų – baltarusių įkurta JAV IT milžinė „Epam Systems”, populiaraus žaidimo „World of Tanks“ kūrėja „Wargaming”, moterų sveikatos programėlę kurianti „Flo Health“, programinės įrangos bendrovės „Coherent Solutions“ ir „Godel Technologies“.

Užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, šiuo metu daugiau kaip 60 įmonių Baltarusijos perkelia arba svarsto perkelti savo veiklą į Lietuvą.