Užimtumo tarnybos duomenimis, sausio 1-ąją šalyje buvo 277,1 tūkst. darbo neturinčių žmonų – jie sudarė 16,1 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų.
Sausio pradžioje, palyginti su gruodžio 1 diena, registruotas nedarbas išaugo 0,6 proc. punkto, o palyginti su 2020 metų sausio pradžia – 7,4 punkto.
Gruodį, palyginti su lapkričiu, darbo jėgos paklausa mažėjo beveik ketvirtadaliu – Užimtumo tarnyboje registruota 22,5 tūkst. darbo pasiūlymų, arba 23,7 proc. mažiau nei lapkritį.
Paklausiausi darbo rinkoje gruodį buvo krovikai, pakuotojai, valytojai, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojai, pardavėjai, statybininkai montuotojai, reklamos ir rinkodaros specialistai.
Labiausiai per mėnesį išaugo mėsininkų, žuvų darinėtojų, darbininkų izoliuotojų, pakuotojų poreikis, o mažiau reikėjo administratorių, nekvalifikuotų statybininkų, žemės ir miškų ūkio mašinų operatorių.
Užimtumas gruodį suteiktas 25,7 tūkst. darbo neturinčių asmenų. Dėl sezoniškumo ir karantino darbą radusių asmenų skaičius, palyginti su lapkričiu, sumažėjo 15 proc.
Tarnybos vadovė: 16 proc. nedarbas dar nėra kalno viršūnė
2020 metų pabaigoje 16 proc. perkopęs oficialus nedarbas dar nėra kalno viršūnė – galima tikėtis, jog pikas bus pasiektas vasarį, sako Užimtumo tarnybos vadovė.
Pasak Ingos Balnanosienės, anksčiau manyta, kad teigiamas scenarijus būtų metus baigti nesiekiant 16 proc., tačiau įvertinus metų pabaigoje įvestus griežtus karantino apribojimus dabartinis rodiklis yra „ganėtinai optimistinė situacija“.
„Tikrai nėra kalno viršūnė, bet aš likčiau prie ankstesnės nuomonės, kad piką turėtume pasiekti vasarį“, – BNS sakė I. Balnanosienė.
„Bet kokiu atveju, Vyriausybės priemonės – tiek vakcinacija, tiek kitos saugos priemonės – akivaizdu, kad pradeda veikti. Turėtume tikėtis, kad darbo rinka, jeigu ir nemažės taip greitai registruotas nedarbas, taip smarkiai nebeaugs“, – tvirtino ji.
Pasak jos, žmonių registracija Užimtumo tarnybą gruodį mažėjo, bet nedarbą išaugino sumažėję darbo pasiūlymai.
„Ir antrasis karantinas, ir griežtesni ribojimai, kas yra normalu su tokiais užsikrėtimų skaičiais, vėl lėmė tai, kad įmonės sustabdė atrankos procesus ir darbuotojų paiešką“, – pabrėžė I. Balnanosienė.
Pasak jos, tendencija, kai gruodį auga registruotas nedarbas, yra kone kasmet – įprastai paskutinį metų mėnesį rodiklis šokteli 0,1-0,2 punkto.
Toks sąstingis paprastai įsivyrauja dėl darbo rinkos sezoniškumo, taip pat gruodį dažnai baigiasi terminuotos darbo sutarty, aiškino tarnybos vadovė.
Tačiau šįkart gruodžio augimas siekė net 0,6 punkto – I. Balnanosienė pripažįsta, kad tai nėra svyravimas įprastinėse ribose. Anot jos, pandemija paryškino šiam mėnesiui įprastas darbo rinkos tendencijas.
„Nedarbas (gruodį – BNS) įprastai paauga 0,1-0,2 proc. punkto, bet labai greitai stabilizuojasi jau vasario pabaigoje ir nuosekliai mažėja iki vasaros, kuomet ateina absolventai“, – sakė I. Balnanosienė.
„Šiemet tendencijos yra žymiai ryškesnės ir sumažinti tokį nedarbą, 16,1 proc., bus tikrai sudėtingiau nei įprastai, nes laisvų darbo vietų skaičius, palyginti su vasaros laikotarpiu, sumažėjo dvigubai“, – tvirtino ji.