Mokesčiai nustebino
Beatričė pasakojo dar prieš didžiąsias metų šventes iš Jungtinės Karalystės (JK) užsisakiusi vieno savo mėgiamo prekės ženklo drabužių. Ten, kaip tikino, vyko išpardavimai, o jos užsakyme buvo dveji džinsai, kurie jai kainavę 45 svarus, apie 50 Eur, o dar 8 svarus (apie 9 Eur) ji sumokėjusi už prekių atsiuntimą.
Tiesa, visos įdomybės, kaip teigė, prasidėjo po Naujųjų.
„Kadangi tas prekės ženklas dirba su DHL įmone, gavau el. laišką iš DHL, kad siuntai yra muitas, kurį aš galiu „išsimuitinti“ pati, arba man tai gali padėti padaryti su DHL dirbanti kita įmonė.
Iš pradžių dar bandžiau aiškintis, kaip muitą galėčiau susitvarkyti pati, bet paaiškėjo, kad norint pačiam „išsimuitinti“ reikia pateikti BAD bendrąjį administracinį dokumentą, jo el. versiją, sudaryti sutartis su savo teritorine muitine, turėti el. parašo sertifikatą ir t.t. Man tai pasirodė sudėtinga, todėl pasirinkau įmonės paslaugas“, – pasakojo ji.
Iš pradžių įmonė informavusi, kad paslaugos kainuos apie 25 Eur, tačiau vėliau mergina gavusi 37 Eur sąskaitą.
„Man ir 25 Eur kaina pasirodė didelė, nes prekes užsisakinėjau dar prieš Naujus metus ir iš viso nežinojau, kad bus taikomi muitai ir mokesčiai. Jokios informacijos ar raudonos lentelės nebuvo net ir prekės ženklo, iš kurio dariau užsakymą, puslapyje“, – stebėjosi ji ir teigė, kad jei būtų žinojusi apie muitą ir taikomus mokesčius, užsakymo išvis nebūtų dariusi.
„O ką reikės daryti, jei drabužiai netiks? Jeigu man juos reikės siųsti atgal ir vėl reikės mokėti muitą?“, – klausė ji.
Galimi mokesčiai
Muitinės departamento komunikacijos skyriaus vedėjas Vitas Volungevičius sutiko paaiškinti siuntų mokesčių sistemą.
Jo teigimu, nuo 2021 m. sausio 1 d., norint tiekti arba gauti prekes iš/į JK, jas reikia deklaruoti importo arba eksporto procedūrai, o muitinės deklaraciją muitinei gali pateikti deklarantas arba jo paskirtas atstovas muitinėje (muitinės tarpininkas).
Specialisto aiškinimu, nuo šių metų sausio 1-osios prekėms siuntose iš JK, išskyrus Šiaurės Airiją, yra taikomi muitai ir importo PVM ir akcizų mokesčiai, nustatyti trečiųjų šalių prekėms.
Kalbant apie muitus, kaip teigė, siuntas, išsiųstas tiesiai iš JK gavėjui Europos Sąjungoje (ES), leidžiama įvežti be importo muitų tuo atveju, jeigu prekių savoji vertė kiekvienoje siuntoje yra nedidesnė kaip 150 Eur, tačiau nuo importo muitų nėra atleidžiami alkoholio gaminiai, kvepalai ir tualetiniai vandenys, tabakas ir tabako gaminiai.
Taip pat jis paaiškino ir importo PVM mokesčio taikymą, kuris, šiuo atveju, ko gero, ir suvaidino didžiausią vaidmenį.
„Importo PVM neapmokestinamos prekės, kurių bendra vertė yra mažesnė kaip 22 Eur, išskyrus etilo alkoholį, alkoholinius gėrimus, apdorotą tabaką ir etilo alkoholio turinčius skystus parfumerijos, kosmetikos, tualetinius preparatus.
Importo PVM neapmokestinamos prekės, atsiunčiamos nedidelės vertės nekomercinio pobūdžio siuntmenose.
Siuntmena laikoma nedidelės vertės, jeigu jos bendra vertė yra ne didesnė kaip 45 Eur. Siuntmena laikoma nekomercinio pobūdžio, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos: siuntos gavėjas yra fizinis asmuo, ją sudarantys daiktai yra akivaizdžiai skirti gavėjo ar jo šeimos narių asmeniniams poreikiams tenkinti, siuntos gavėjas siuntą iš siuntėjo gauna neatlygintinai, siuntoje nėra prekių, kurios pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymą yra akcizų objektas bei siuntoje esančios kavos svoris neviršija 500 gramų, arbatos svoris neviršija 100 gramų“, – sakė specialistas.
Taip pat, anot jo, iš trečiųjų šalių atsiųstos siuntos, kurios yra akcizų objektas, gali būti apmokestinamos akcizo mokesčiu.
Kitaip tariant, iš JK į Lietuvą atsiųstos pašto siuntos su prekėmis yra apmokestinamos importo PVM, jeigu jų vertė yra didesnė nei 22 Eur. Jei prekių vertė viršys 150 Eur, prie importo PVM dar prisidės ir importo muitas, tiesiogiai priklausantis nuo siunčiamų prekių pobūdžio ir prekių kilmės šalies.
Paklaustas, ar mokesčius bei muitus reikėtų mokėti ir tuo atveju, jei prekę norima grąžinti, V. Volungevičius tikino, kad eksportuojamos ir grąžinamos prekės muitais ir mokesčiais neapmokestinamos.
Taip pat jis pateikė pavyzdį, kaip skaičiuojami mokesčiai gavus siuntą iš JK.
„Į Lietuvos Respubliką pašto siunta atsiųsti moteriški bateliai, kuriuos pilietė nusipirko Anglijos internetinėje parduotuvėje.
Pilietė pateikė internetinės parduotuvės sąskaitą, kurioje nurodyta prekės vertė – 200 eurų. Pašto siuntos siuntimo (gabenimas, logistika, įpakavimas ir prekės draudimas) išlaidos – 20 eurų.
AB Lietuvos pašto nustatytas mokestis už teikiamas pašto atstovavimo (muitinės tarpininko) paslaugas – 8,69 eurų.
Prekių savoji vertė pašto siuntoje yra didesnė kaip 150 eurų, todėl jai netaikytinas atleidimas nuo importo mokesčio.
Tokiu būdu prekės „moteriški bateliai“ muitinė vertė – 200+20 = 220 eurų.
Pašto siuntos bendroji vertė neatitinka Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 40 straipsnyje nustatytų atleidimo nuo PVM sąlygų, todėl prekė „moteriški bateliai“ turi būti apmokestinta PVM (21 proc.).
Prekės „moteriški bateliai“ PVM apmokestinamoji vertė: 220+8.69+0 = 228.69 eurų (muitinė vertė + mokestis už atstovavimą + importo muitas).
Prekės Importo PVM: 228.69 x21/100 = 48,02 eurų. Iš viso prekės importo mokesčių: 0+48,02 = 48,02 eurų“, – skaičiavo V. Volungevičius.
