„Kad ir kaip mes mokestį pavadinsime, jį vis viena sumokės žmonės. Tie, kurių pajamomis ir gerovės padidinimu visi susirūpinę. Cukraus mokestis labiausiai palies mažiausias pajamas turinčius, nes jie paprastai perka pigesnį maistą, kuriame cukraus santykinai daugiau nei brangesniame kokybiškesniame maiste. Cukraus mokestis būtų brangus administruoti, jis padidintų ir taip didelę reguliacinę naštą verslui, o maistu prekiauja daug smulkaus verslo. Todėl jis nebūtų efektyvus biudžeto surinkimo prasme“, – Eltai teigė ji.

G. Azguridienė pabrėžė, kad tokio mokesčio administravimas būtų labai brangus tiek verslui, tiek priežiūros institucijoms, o pats mokestis biudžeto žymiai nepapildytų.

„Cukraus į produktus kilogramais nededama, tad kas apibendrintai atrodo žymus dydis, praktikoje yra tūkstančiai prekių rūšių po keliolika gramų cukraus“, – sakė LLRI atstovė.

Už surinktas lėšas taikyti PVM lengvatą sveikesniems maisto produktams, anot jos, nebūtų gera mokestinė praktika.

„Tai komplikuoja sistemą, brangina administravimą bei sudaro prielaidas piktnaudžiauti. Dar sudėtingiau būtų taikyti lengvatas sveikam maistui, nes nėra tokios maisto kategorijos. Yra įvairios sveikos mitybos sistemos, įvairūs sveikumo aspektai maiste, iš kurių cukrus yra tik vienas elementas“, – teigė G. Azguridienė.

Ji taip pat priminė buvusios Vyriausybės ketinimus įvesti cukraus mokestį, tačiau geriau išanalizavus šį klausimą nutarta, kad tai nėra efektyvus būdas skatinti žmones sveikiau maitintis.

„Nueita kitu keliu, kurių vienas yra derybos su gamintojais dėl laipsniško cukraus kiekio mažinimo receptūrose. Tai yra perspektyvus ir prasmingas kelias, nes vis daugiau žmonių ir patys linkę vengti cukraus, todėl jie nori didesnio tokių produktų pasirinkimo“, – sakė LLRTI Tyrimų vadovė.

„Ši Vyriausybė ne kartą pabrėžė, jog naujų mokesčių neįves, nebent tai būtų aplinkosauginiai mokesčiai, įgyvendinantys principą „teršėjas moka“. Dabar įvedinėti naujus mokesčius, juo labiau taip brangiai administruojamus, būtų labai keista, pandemijos laikmečiui neadekvati ir su bendra Vyriausybės programoje paskelbta kryptimi nesuderinama politika“, – pridūrė G. Azguridienė.

Asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ direktorė Irma Pilipienė teigė, kad būtų sunku spėlioti apie galimą cukraus mokesčio įtaką prekių kainoms ar kokios prekės brangtų labiausiai.

„Aišku, tai priklausytų nuo to, kas būtų apmokestinta ir koks tas mokestis būtų. Pradžioje siūlyta apmokestinti visą cukrų – esant tokiam modeliui labiausiai ir brangtų daugiausiai cukraus turintys produktai, o labiausiai turėtų pabrangti grynasis cukrus. Lenkijoje apmokestinti gėrimai su cukrumi – matome, kad jų pabrangimas vartotojui tapo išties smarkus“, – Eltai teigė I. Pilipienė.

Asociacija siūlo eiti ne mokesčių keliu, o vartotojų švietimo, galimybės jiems pasirinkti mažiau cukraus turinčių produktų suteikimu.

„Tuo tikslu ir buvo pasirašyti įmonių susitarimai su Sveikatos apsaugos ministerija, kuriuose įmonės įsipareigojo keisti produktų sudėtį, mažinti cukraus, taip pat ir druskos, sočiųjų riebalų kiekius juose. Prie šios iniciatyvos jungiasi vis daugiau įmonių, manome, kad ji yra teisinga, skatinanti labiau domėtis maisto sudėtimi, skaityti etiketes, ieškoti sveikatai palankesnių produktų“, – sakė ji.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas cukraus mokesčio Lietuvoje idėją vertina skeptiškai.

„Griežtas karantinas bei miglota padėtis eksporto rinkose neišvengiamai atsilieps ekonomikos augimui, darbo rinkai ir namų ūkių pajamoms. Tokiame kontekste įvedinėti naujus mokesčius ir užkrauti papildomą naštą žmonėms būtų tiesiog nesąmonė“, – Eltai teigė M. Majauskas.

Cukrus
Foto: Adobe Stock

„Todėl šiuo metu nematau didelės prasmės diskusijoms apie cukraus mokestį“, – pridūrė jis.

Apie siūlymą įvesti šį mokestį, kuris biudžetą galėtų papildyti apie 100 mln. eurų, buvo užsiminęs ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

„Tai ne tik mokestis, kuris gali potencialiai papildyti biudžeto lėšas 100 mln. eurų apmokestinus 1 kilogramą cukraus 1 euro akcizu, bet jis leidžia ir keisti gyventojų elgseną į gerąją pusę – skatina juos vartoti mažiau cukraus, saldiklių turinčius produktus ir tokiu būdu sveikiau gyventi“, – Prezidentūroje lapkričio pabaigoje sakė N. Mačiulis.

Jo teigimu, dėl šio mokesčio 400 gramų duonos kepalėlis vidutiniškai pabrangtų 2 euro centais.
Lenkijoje nuo Naujųjų įsigaliojo mokesčiai vaisvandeniams, energiniams gėrimams ir alkoholiniams gėrimams mažose talpose, primena ELTA. Anot Lenkijos prezidento kanceliarijos, taip siekiama formuoti sveikesnius gyventojų įpročius.

Gėrimai, kurių sudėtyje yra cukraus arba saldiklių, Lenkijoje apmokestinami 0,5 zloto (apie 0,14 euro) už litrą tarifu. Papildomas mokestis įvedamas ir gėrimams, kurių sudėtyje yra kofeino arba taurino, bei tiems, kurių cukraus kiekis 100 ml viršija 5 gramus.