Taip Aukščiausiasis Teismas reagavo į Strasbūro teismo antradienio sprendimą, kad Aukščiausiojo Teismo teisėjai, 2018-aisiais atsisakę nagrinėti M. Kaminskienės skundą, neišsklaidė abejonių dėl nešališkumo.

„Dėl šio EŽTT sprendimo visiems Lietuvos teisėjams kyla poreikis dar atidžiau kiekvienu konkrečiu atveju vertinti galimas interesų sankirtas ir vengti bet kokių abejonių jų nešališkumu“, – tokį Aukščiausiojo Teismo eismo komentarą BNS perdavė atstovė spaudai.

Teismas pabrėžė, kad 2019-aisiais – jau vėliau, nei spręsta dėl M. Kaminskienės skundo – buvo patvirtinta atrankos kolegijose dalyvaujančių teisėjų išankstinė galimo interesų konflikto patikros sistema.

Anot teismo, sistema taip pat sudaro pagrindą kilus abejonėms Aukščiausiojo Teismo skyrių pirmininkams spręsti dėl atrankos kolegijos sudėties konkrečiam skundui pakeitimo.

Strasbūro teismo nutartyje teigiama, kad pagrįstų abejonių dėl nešališkumo sukėlė tai, jog Aukščiausiojo Teismo teisėjai nenusišalino nuo skundo nagrinėjimo, nors buvo pažįstami su tuometiniu „Achemos grupės“ vadovu ir akcininku Romualdu Žadeika bei advokatu Gintaru Balčiūnu.

Teismo sprendime rašoma, kad M. Kaminskienė 2016 metais kreipėsi į arbitražą, siekdama prisiteisti 12 mln. eurų neišmokėtų dividendų. Jos skundą arbitražas po metų atmetė. Arbitražo sprendimą M. Kaminskienė nesėkmingai bandė ginčyti Lietuvos Apeliaciniame ir Aukščiausiajame teismuose.

Bylos duomenimis, svarstant kai kuriuos jos prašymus dalyvavo teisėjai E. L. ir D. Š. – tokiais inicialais teisme tuo metu dirbo teisėjai Egidijus Laužikas ir Donatas Šernas.

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos abejonės dėl teisėjų nešališkumo „galėtų būti vertinamos kaip objektyviai pagrįstos“. M. Kaminskienei Europos Žmogaus Teisių Teismo trijų teisėjų kolegija priteisė 4 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo.