„Visiškai suprantamas jaudulys ir nepasitenkinimas (darbuotojų – ELTA). Savo ruožtu paskutinį mėnesį ieškojome būdų tiek ir šiam konkrečiam atvejui, tiek ir sistemiškai kitiems atvejams ateityje, jeigu tokių netyčia pasikartotų, kaip valstybė galėtų padėti sankcionuojamų įmonių darbuotojams. Ne pačioms įmonėms, nes yra priežastis, kodėl jos buvo sankcionuotos, bet darbuotojams.
Iš karto, tik gavęs informaciją, kreipiausi į komercinį banką, prašydamas atšildyti lėšas, skirtas tų žmonių atlyginimams mokėti. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė įstatymo projektą, kuriuo tiems žmonėms būtų teikiama šiek tiek dar papildoma pagalba, kol jie galės rasti darbą“, – žurnalistams sakė G. Landsbergis.
Jo teigimu, įmonė dėl sankcijų gali kreiptis į teismą.
„Sankcionavimo procesą įgyvendina privatus komercinis bankas. Jie turi procesą, kuris leidžia jiems įvertinti vienos ar kitos antrinės įmonės susisiejimą su sankcionuojamais asmenimis. Jie tą padaro ir procesas lygiai taip pat skundžiamas tiek Lietuvos, tiek Europos teismuose. Jei tas klausimas išliktų ar įmonei atrodytų neteisingai, jie turi teisę šia norma pasinaudoti“, – sakė G. Landsbergis.
Tiesa, anot ministro, iki šiol to nebuvo padaryta.
„Daugiau naudojamos tokios politinio spaudimo priemonės, bet noriu pabrėžti, kad valstybės instrumentai kol kas yra riboti. Tą, ką galėjome, tą padarėme“, – sakė jis.
Pasak G. Landsbergio, Latvijoje esančiai sanatorijai sankcijos nebuvo pritaikytos, nes ji priklauso trims fiziniams asmenims, kurių nė vienas nėra sankcijų sąraše.
Seime šiuo metu svarstomos pataisos, kurios leistų mokėti specialias išmokas sankcijų paveiktos Druskininkų sanatorijos „Belorus“ darbuotojams.
Pagal pateiktus teisės aktų projektus, tiems įmonės darbuotojams, kurie pasirenka išeiti iš darbo, būtų išmokėtos dviejų vidutinių atlyginimų dydžio išmokos.
