Mokesčių ekspertas Kęstutis Lisauskas sveikina valdančiųjų planus spręsti įsisenėjusias problemas.

„Pagrindinis klausimas, ar pakaks stuburo ir politinės valios, nes visos geresnes sąlygas turinčios interesų grupės rėks, grasins, gąsdins, darys visaip politinę įtaką. Pažiūrėsim, kaip čia bus“, – įspėjo jis.

Lengvatų analizė

XVIII-osios Vyriausybės programoje numatyta atlikti mokesčių lengvatų kaštų ir naudos analizę. Finansų ministrė Gintarė Skaistė sakė, kad tai padarys kartu su Valstybine mokesčių inspekcija.

„Visas lengvatas nuskenuoti, pasižiūrėti, kiek jos yra tikslingos šiandien. Galbūt tų lengvatų tikslų galima pasiekti kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, tikslinėmis išmokomis“, – praėjusią savaitę po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda pasakojo ji.

G. Skaistė nurodė, kad šios temos ekspertų darbo grupė darbą pradės vasarį, o jų parengtas planas – pristatytas kovą arba balandį. „Tikimės pakeitimus priimti Seimo pavasario sesijoje, kad turėtume 6 mėnesių terminą ir verslas spėtų prisitaikyti“, – sakė ji.

Gintarė Skaistė
Foto: Asmeninins albumas

Kaip aiškino prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta, permainomis siekiama didesnio mokestinio teisingumo.

„Turime nemažai mokestinių lengvatų, būtina peržiūrėti, kurios duoda naudą, kurios ne, o sukuria neteisingumą. Kitas klausimas yra dėl „gyvulių ūkio“, kuomet skirtingi tarifai taikomi priklausomai ne nuo uždirbamų pajamų dydžio, bet nuo to, kokia forma jos gaunamos“, – kalbėjo jis.

Gyvulių ūkis“, tai – ekonomisto Raimondo Kuodžio sugalvota neteisingos mokesčių sistemos metafora, kuria nurodoma į to paties pavadinimo britų rašytojo George`o Orwello knygą.

VSD ir PSD

Vyriausybės programoje taip pat kalbama apie pokyčius valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) srityse. Kaip žinia, asmenys nuo darbo užmokesčio moka gyventojų pajamų mokestį (20 proc.), VSD (12,52 proc.) ir PSD (6,98 proc.) įmokas.

„Atsisakysime socialiai nepateisinamų lengvatų ir skirtingo apmokestinimo už tas pačias veiklas, sumažinsime galimybes vengti mokėti socialinio draudimo įmokas“, – rašoma dokumente.

Kaip „Delfi“ informavo socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjas Tomas Kavaliauskas, konkrečios priemonės bus nurodytos Vyriausybės programos priemonių plane.

„Dėl lengvatų – matytume galimybę peržiūrėti socialinių išmokų ir paslaugų sistemą, siekiant išmokų ir paslaugų taiklumo, užtikrinant tik socialiai pateisinamas lengvatas.

VSD įmokų mokėjimo vengimą bus siekiama pažaboti gerinant įmokų administravimą, vykdant edukavimo priemones apie socialinio draudimo naudą bei vykdant priemones, kurios mažintų nedeklaruotą ar nelegalų darbą“, – sakė jis.

T. Kavaliauskas pridūrė, kad VSD ir PSD įmokų peržiūra galėtų vykti peržiūrint visą mokesčių sistemą. „Tai bus atliekama derinant priemones su Finansų ministerija bei kitomis suinteresuotomis institucijomis ir socialiniais partneriais“, – įspėjo jis.

Tomas Kavaliauskas

Tuo metu apie pokyčius PSD įmokose Vyriausybės programoje rašoma taip: „Įvertinsime ir tobulinsime privalomąjį sveikatos draudimą, sveikatos apsaugos mokestinę sistemą, administravimo sistemą suvienodinsime su valstybės biudžeto formavimo ir vykdymo sistema, ieškosime naujų privalomojo sveikatos draudimo fondo, kitų sveikatos priežiūros finansavimo šaltinių, būdų ir formų“.

Sveikatos apsaugos ministro patarėja Aistė Šuksta sakė, kad šiuo metu vykdoma sisteminė esamos situacijos analizė.

„Kaip žinia, priemonių planas turi būti parengtas per 3 mėnesius nuo Vyriausybės programos patvirtinimo“, – nurodė ji.

Savo ruožtu Valstybinės ligonių kasos direktorius Gintaras Kacevičius pateikė kelis tobulintinus momentus sveikatos apsaugos mokestinėje sistemoje.

„Pirmiausia, reikėtų atkreipti dėmesį į valstybės deleguotų funkcijų (pavyzdžiui, greitosios pagalbos, imunoprofilaktikos programos, ortopedijos techninių priemonių ir kt.) tinkamą finansavimą. Kitaip tariant, šioms funkcijoms vykdyti būtina numatyti tiek lėšų, kiek jų realiai reikia.

Išskirtinis 2021 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) bruožas ir yra tas, kad po ilgos pertraukos valstybės deleguotoms funkcijoms vykdyti numatyta tiek lėšų, kiek jų realiai reikia jų vykdymo finansavimui užtikrinti, – 204 mln. eurų. Tuo metu pernai šiam tikslui tebuvo skirta tik 40 mln. eurų.

Tad šiems metams problema išspręsta, tačiau būtinas ilgalaikis sprendimas. Mūsų nuomone, kaip vienas iš variantų būtų toks, kad valstybės biudžeto lėšos šioms funkcijoms finansuoti būtų planuojamos ir administruojamos atskirai nuo PSDF lėšų. Toks sprendimas garantuotų, kad visos privalomojo sveikatos draudimo įmokos būtų panaudotos pagal paskirtį, t. y. apmokėti PSDF lėšomis kompensuojamą sveikatos priežiūrą, ir dalis jų nebūtų panaudota kompensuoti valstybės deleguotoms funkcijos skirtų lėšų trūkumą“, – komentavo jis.

Kitas G. Kacevičiaus įvardintas pasiūlymas – atotrūkio tarp vidutinės dirbančių asmenų mokamos PSD įmokos ir įmokos už valstybės lėšomis draudžiamą asmenį galimas mažinimas.

„Šiems metams valstybės biudžeto įmokos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis, planuojama, sudarys daugiau nei 700 mln. eurų (numatomas didėjimas, palyginti su 2020 metais, – 50 mln. eurų arba 7,7 proc.).

Pavyzdžiui, nors valstybės biudžetas už valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamus asmenis į PSDF biudžetą perveda daugiau nei 700 mln. eurų, lėšų šių asmenų sveikatos priežiūrai poreikis yra didesnis. T. y., jis siekia daugiau nei 1 mlrd. eurų (pavyzdžiui, 2019 metais šių asmenų sveikatos priežiūrai išleista apie 1,4 mlrd. eurų).

Gintaras Kacevičius

Trečias dėmesį atkreipiantis dalykas – socialinio teisingumo, mokant PSD įmokas, didinimas. T. y., nepagrįstų lengvatų naikinimas, mokestinės bazės plėtimas (pastaruoju aspektu galima kaip viltingą įvertinti naujosios Vyriausybės programos nuostatą pereiti nuo asmens prie šeimos pajamų apmokestinimo kaip socialiai teisingesnę). Kitaip tariant, turėtume vadovautis principu – visi, turintys panašaus lygmens pajamas (visas pajamas, ne tik atlyginimą), turėtų mokėti panašaus dydžio įmokas.

Visų šių krypčių realizavimas užtikrintų didesnes PSDF pajamas, vadinasi, ir gyventojų galimybes gauti platesnio spektro, modernesnę bei geresnės kokybės sveikatos priežiūrą“, – dėstė VLK vadovas.

Nelygybė

Profesinių paslaugų bendrovės „EY“ mokesčių praktikos partneris K. Lisauskas pastebėjo, kad VSD ir PSD įmokų problematika panaši į kitų mokesčių – jos skaičiuojamos nuo skirtingų bazių.

„Jeigu vienoje spektro pusėje yra pagal darbo sutartį dirbantys žmonės, mokantys daugiausiai šių įmokų, tai kitoje spektro pusėje yra mažiausiai mokantys – ūkininkai. Jeigu smulkūs, išvis beveik nieko nemoka. Stambesni dar šiek tiek, bet irgi nedaug.

Į vidurį dar galima įdėti individualią veiklą vykdančius asmenis (ne ūkininkus), kurie irgi daug mažiau moka nuo tokios pačios pajamų sumos. Taip pat yra mažosios bendrijos – labai keista forma, kur gali dalyviai (savininkai) teikti paslaugas savo bendrijai. Tai iš esmės yra įteisintas būdas nemokėti socialinio draudimo įmokų nuo tų sumų“, – aiškino mokesčių ekspertas.

Kęstutis Lisauskas

Jo teigimu, paminėtos keistenybės sunkiai pagrindžiamos ekonominiais ar teisingumo principais.

„Reikėtų visą šią nelygybę rauti lauk“, – sakė K. Lisauskas.

Kaip skelbiama „Sodros“ tinklapyje, verčiantis individualia veikla, socialinio draudimo įmokas (12,52 proc.) reikia mokėti nuo 90 proc. apmokestinamųjų pajamų. Apskaičiuojant tokias pajamas iš visų gautų pajamų galima atimti patirtas išlaidas – pagal supaprastintą tvarką – 30 proc.

Verčiantis individualia veikla, PSD įmokos (6,98 proc.) skaičiuojamos nuo minimalios mėnesinės algos (2020 metais nuo 642 eurų).

Tuo metu, jei asmuo verčiasi žemės ūkio veikla ir jo ekonominis valdos dydis (EDV) yra mažesnis nei 4, jam reikia mokėti tik PSD (nuo 2,33 iki 6,98 proc. MMA)

Turint didesnį nei 4 EDV, reikia mokėti ir VSD, kurio įmokos gali siekti 12,52 proc. nuo 90 proc. apmokestinamųjų pajamų arba 12,52 proc. nuo MMA, jei pajamos nedeklaruojamos ir asmuo nėra PVM mokėtojas.