L. Rimavičius pasakojo, kad jo valdomų įmonių veikla yra susijusi su maisto prekyba, vykdoma Lietuvos pajūryje. Įmonės prekiauja kukurūzų burbuolėmis, burbulinėmis arbatomis bei ledais ir yra sezoniniai verslai.
Visgi šiuo metu, kaip tikino, prekyba nėra vykdoma, o visi verslai dėl epidemiologinės situacijos – uždaryti.
„Veiklą vykdėme pajūryje, bet turistų šiandien Palanga neįsileidžia. Dar turime desertinę Klaipėdos „Akropolyje“, bet šiuo metu ten irgi nedirbame“, – pasakojo jis.
Kalbėdamas apie pačią pandemijos pradžią verslininkas sakė, kad kovas įprastai būdavęs jo verslų sezono pradžia, atsigavimas po žiemos, ir darbo, atšilus orams Palangoje, pradžia, tačiau prasidėjusi pandemija, kaip ir daugeliui verslų, viską apvertė aukštyn kojomis, o įmonės neturėjo ir didelės finansinės pagalvės, mat dar prieš pandemiją, gruodį, buvo vykdyta plėtra – Klaipėdos „Akropolyje“ atidaryta desertinė, kurioje prekiaujama ledais ir arbatomis. Ten, kaip teigė, buvo investuota apvali suma, tris mėnesius į priekį sumokėta nuoma.
„Kovą ten buvome uždaryti, o ir vėliau normalaus atsigavimo nebuvo. Prekyba į vėžes grįžo tik liepos pradžioje ir tęsėsi iki rugsėjo vidurio, bet tada, galima sakyti, vėl prasidėjo pandemija.
Žinoma, kai kuriose įmonėse turėjome sukaupę tą finansinę pagalvę, bet buvo ir taip, kad vis tiek tęsėsi paskolų mokėjimas nuo paskutinių investicijų, kurios buvo padarytos“, – atvirai sakė verslininkas ir tikino, kad situacijos nepataisė ir verslas Palangoje, nes specialiu paliepimu kurorte buvo uždaryti visi viešbučiai.
Jo teigimu, įmonėms išlikti šiuo sunkiu metu padėjo iš valstybės gaunamos patalpų nuomos kompensacijos, subsidijos darbuotojams ir pasiimtos paskolos.
„Jeigu valstybės pagalbos nebūtų buvę, viskas būtų buvę daug sunkiau. Taip pat ėmėme paskolas“, – be užuolankų sakė L. Rimavičius.
Jis teigė, kad valdomos įmonės pinigus skolinosi iš bankų ir ėmė tokias sumas, kokios tik tuo metu buvo maksimaliai duodamos. Jos buvo naudojamos tiek apyvartinėms lėšoms, tiek produktų užsakymams, tiek darbuotojų atlyginimų valstybės subsidijų neapmokėtų dalių padengimui.
„Vienos įmonės vardu buvo paimta gal 12 ar 15 tūkst. Eur paskola, dar paskola buvo 5 tūkst. Kitai įmonei – dar 5 tūkst. Eur, dar kitai – gal 10 ar 12 tūkst.“, – vardijo jis.
Paklaustas, ar įmonės, jei ne paskolos, būtų išgyvenusios pirmąją pandemijos bangą, verslininkas spėti nesiryžo.
„Nežinau kaip būtų buvę, jei nebūtume pasiėmę šių paskolų. Gal ir būtume išgyvenę, bet visiems visą laiką būtume buvę skolingi“, – sakė jis.
Šiandien, kaip teigė, paskolos yra mokamos, tačiau kadangi sutartys buvo pasirašytos metams, jų terminai, kur įmanoma, pratęsiami ir ilginami iki 6 metų.
„Tas termino išsidėstymas leidžia mąstyti apie tai, kad jas atiduoti per keletą metų bus įmanoma.
Bet dabar, kas bus toliau, tai neaišku, ar mes, kaip sezoninis verslas, galėsime pretenduoti į paramas. Bandysime teikti paraiškas, kad dėl mūsų būtų sprendžiama individualiai“, – sakė jis ir vardijo, kad dėl situacijos įmonės pajamų negaus tiek iš stintų šventės Palangoje, tiek iš Kaziuko mugės, tiek tuščiomis liko ir kalbant apie neseniai praėjusias Kalėdas bei Naujuosius.
Šiuo metu vyro valdomose įmonėse, kaip teigė, iš viso dirba apie 20 darbuotojų, kurie visi šiuo metu yra prastovose. Remiantis „Sodros“ pateikta informacija, sausio 6-ąją įmonėje „Kukuruku“ dirbo 4 apdrausti darbuotojai, „Pajūrio arbatos“ – 12 darbuotojų, „Šaltas pienas“ – sausio 3-ąją turėjo 5 apdraustus darbuotojus.
„Mes neturime darbų. Tik koks vienas žmogus paliktas dirbti, kad pavedimus padarytų ir panašiai“, – sakė L. Rimavičius. Bendrai jis teigė, kad kadangi jo valdomi verslai yra sezoniniai, vasarą įmonėse įprastai darbuotojų skaičius padidėja iki 50-60 darbuotojų.
Pasiteiravus, kokios nuotaikos vyrauja šiandien, jis teigė, jog kol kas dėl negalimos vykdyti veiklos smarkiai nepanikuojama.
„Mes galime atsidaryti ir gegužę, o dar pasiskolinę šiek tiek lėšų išgyvensime. Mūsų atžvilgiu atrodo, kad skelbti bankroto tikrai nereikės ir viskas bus gerai.
Dabar tik mąstome apie plėtrą, kad viskas kuo greičiau atsipalaiduotų ir galėtume bandyti plėstis“, – aiškino L. Rimavičius.
Pajuokavus, kad jei verslininkas svarsto apie plėtrą, reikalai nėra tokie jau prasti, vadovas patikino, kad jie tokie ir nėra.
„Tiesiog mes negalime prekiauti, įmonės lėšos senka, o plėtra vis tiek būtų vykdoma iš skolinamų pinigų.
Asmeniškai mes tas paskolas imsime tik tokiu atveju, jei bus labai geros paskolų sąlygos, jas mums duos ir jas bus galima investuoti į plėtrą, jei reikės apmokėti dalį subsidijų, jei mūsų sukauptas biudžetas išseks.
Žinoma, jei pinigai išseks, automatiškai, ir taip reikės skolintis, kad galėtų tas visas ratas suktis. Kol kas visgi tikimės valstybės pagalbos“, – tikino verslininkas.
