Garantijų įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad teisę į sankcijų taikymo išmoką turėtų asmuo, kuris yra atleistas bet kuriuo Darbo kodeksu nustatytu atveju ir kurio darbdaviui taikomos Europos Sąjungos sankcijos.
Minėtos išmokos dydis siektų 77,58 proc. dviejų darbuotojo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, bet ne daugiau kaip Statistikos departamento skelbiamo dviejų vidutinių mėnesinių bruto darbo užmokesčių šalies ūkyje.
Kaip pažymėjo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė, šio įstatymo pakeitimo klausimas šiuo metu labiausiai liečia Druskininkuose įsikūrusios sanatorijos „Belorus“ darbuotojams, kurie neteko pajamų ES pritaikius sankcijas sanatorijai ir įšaldžius jos sąskaitas.
Anot socialinės apsaugos ir darbo viceministro Vytauto Šilinsko, valstybė privalo pasirūpinti, kad darbuotojai dėl taikomų sankcijų nukentėtų kuo mažiau.
„Belorus“ papuolė į sankcionuotų įmonių sąrašą, sąskaitos buvo užšaldytos, darbuotojai liko be atlyginimo. Ministrė ėmėsi iniciatyvos, kaip rasti būdą padėti šiems darbuotojams kuo greičiau. (...) turime kaip valstybė rodyti solidarumą tiems žmonėms, kurie Lietuvoje nukenčia nuo sankcijų. (...) Jos turi kuo mažiau „skaudėti“ mūsų žmonėms. (...) Siūlome tiesiog be jokių papildomų reikalavimų darbuotojams, kurie išeis iš šios įstaigos, išmokėti dviejų mėnesių išeitinę išmoką. Papildomai iš Ilgalaikio darbo fondo. Ši suma vėliau būtų kompensuojama iš valstybės biudžeto“, – teigė jis.
Tuo tarpu buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis suabejojo dėl išmokos taiklumo.
„Kyla klausimas dėl paties taiklumo. Ši valdžia neretai kritikavo buvusią valdžią, kad priemonės yra netaiklios, kurios buvo taikytos, nes yra universalios. Tai šiuo atveju mes tą išmoką mokame visiems, net tiems, kurie buvo priimti prieš mėnesį ir tiems, kurie prieš 10 metų. Ar tas universalumas čia yra taiklus tarp pačių darbuotojų, kurie dirba „Belorus“? Taip pat, ar jis taiklus santykyje su kitais darbuotojais, kurie dirba kitose sanatorijose, kurios išgyvena ne mažiau prastą situaciją. (...) Ir tie žmonės negauna jokių dviejų papildomų išeitinių iš valstybės biudžeto. Ar nediskriminuojame kitų?“, – klausė jis.
V. Šilinskas atsakė, kad svarstymų apie priemonės diferencijavimą būta, tačiau atsižvelgta, kad nepriklausomai nuo išdirbto įmonėje laiko, pajamas prarado visi „Belorus“ darbuotojai.
„Svarstėme, ar diferencijuoti, ar ne, bet sutikime, kad pajamų netenka vienodai asmenys, nepriklausomai nuo to, kiek jie išdirbo prieš tai įstaigoje. Todėl mūsų sprendimas buvo nediferencijuoti, nes pajamų žmonės neteks bet kuriuo atveju“, – sakė jis.
Visgi Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė pasigedo glaudesnio bendradarbiavimo su pačiais darbuotojais.
„Pradžiai (..) reikėtų pasikalbėti su pačiais darbuotojais. (...) iki šiol informacijos iš tiesų trūkumas buvo didžiulis. Ir mes nelabai suprantame, kodėl nebuvo suorganizuotas posėdis kartu su savivaldybe, kartu su sanatorijos administracija ir darbuotojais, kad būtų išsiaiškinta, kokie yra darbuotojų lūkesčiai ir planai“, – sakė ji.
Šiuo įstatymo projektu taip pat siūloma, kad tiems darbdaviams, kuriems nėra pritaikytos tarptautinės finansinės sankcijos, galėtų teikti siūlymus dėl remiamojo įdarbinimo, paramos darbo vietoms steigti ar įdarbinimo pagal pameistrystės darbo sutartį priemonių.
Kaip rašoma Užimtumo įstatymo projekto aiškinamajame rašte, subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas būtų nutraukiamas, jei darbdaviui būtų pritaikytos tarptautinės finansinės sankcijos.
Įstatymo projekte pažymima, kad priimtiems įstatymams įgyvendinti reikėtų apie 715 tūkst. eurų papildomų valstybės biudžeto lėšų.
