Penktadienį bendrame posėdyje du Seimo komitetai, Biudžeto ir finansų komitetas bei Ekonomikos komitetas, nagrinėjo priimtą nutarimą dėl valstybės kontroliuojamos energetikos grupės „Ignitis grupė“ vadovams suteikiamų akcijų, kurių vertė siekia iki 212 tūkst. eurų nominalia verte.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas tikino žinąs, kad grupė daro daug gerų dalykų, įgyvendina svarbius energetinius projektus, tačiau jis „Ignitis“ vadovams siuntė „vieną liūdną žinią ir vieną gerą žinią“.

„Panašu, kad savo veiksmais iš tiesų prarandate tiek visuomenės, tiek svarbiausių valdžios institucijų pasitikėjimą. Gera žinia, kad savo aktyviais veiksmais dar galite pabandyti jį susigrąžinti“, – rėžė M. Majauskas.

Jis priminė, kad 73 procentų akcijų vis dar valdo valstybė ir Seimo komitetai atlieka parlamentinę kontrolę, kaip naudojamas valstybės valdomas turtas. Taipogi pyko, kad sprendimai dėl akcijų skyrimo priimti tarpuvaldžiu, kuomet visuomenės dėmesys buvo nukrypęs į pandemijos valdymą, o politinė kontrolė buvo silpnesnė – apie vadovų premijavimą „Ignitis“ paskelbė penktadienio vakarą: „Tapote listinguojama bendrove, esate dideli tarptautiniai bosai ir mūsų kaimo žaidimai jums gali pasirodyti nelabai įdomūs“.

M. Majauskas patvirtino, kad sprendimai yra teisėti, bet jie turi būti ir teisingi.

„Pagal tą taktiką – sprendimai tik didina nepasitikėjimą, ir didina abejones dėl įmonės vadovų priimtų sprendimų. Aš asmeniškai nesiimu prognozuoti, kuo ši istorija baigsis“, – kalbėjo M. Majauskas.

Jis kvietė grupės vadovus pačius imtis aktyvių veiksmų, taipogi žadėjo, kad bus rengiami tolesni neformalūs posėdžiai.

„Deja, abejonės nebuvo išsklaidytos ir su apmaudu tenka konstatuoti, kad „Ignitis“ atstovai ir vadovai nelabai supranta situacijos rimtumo, kad jiems pavesta vykdyti pareigas ir pozicijose, kurias jie užima, jie turi turėti visuomenės pasitikėjimą“, – baigiantis posėdžiui apibendrino M. Majauskas.

Mykolas Majauskas

Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius teigė, kad tokia skatinimo „formulė valstybiniame sektoriuje taikoma pirmą kartą“, o diskusijos yra pavėluotos.

„Iš tikrųjų mūsų tikslas – parlamentinė kontrolė, nes visuomenėje kilo tam tikras ažiotažas – tai norėtume iš pirmųjų lūpų išgirsti, kokį mes turėsime efektyvumą. (…) Gal ir labai geras pavyzdys, bet turi būti pilnas skaidrumas“, – kalbėjo K. Starkevičius.

Taipogi kritiką liejo ir kiti Seimo nariai. Svarstyta, kad reikėtų pavesti ministerijomis pavesti iš naujo įvertinti skatinimo akcijomis sistemą, ar apskritai jos atsisakyti.

Paluckas įžvelgia viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktą, Ąžuolas kalba, kad ateityje tokių atvejų daugės

Socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas rėžė, kad diskusija yra „stipriai pavėlavusi“.

„Bendrus valstybės valdomų įmonių valdymo principus turėjo aptarti komitetai ir taikyti visoms valstybėms valdomoms įmonės, o ne vytis vienos ministerijos ar ministro priimtą sprendimą.(...) Pirmiausia, įmonė priklauso Lietuvos valstybei, ir parlamentarai, Seimas turi pilną teisę pasisakyti, ar įmonės samdomiems vadovams yra pakankama motyvavimo sistema, kai yra kintama atlygio dalis“, – stebėjosi G. Paluckas.

Anot jo, skatinimo sistema akcijomis „įveda labai didelį viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktą“, kadangi dažnai tikslai, kuriais suinteresuota visuomenė, pavyzdžiui, gauti mažesnius paslaugų tarifus, prieštarauja įmonės tikslams padidinti pelną.

„Tuo tarpu vadovai skatinami būtent per šiuos dalykus. Čia prieštaravimas, kurio būtų galima išvengti . (...) Esminis dalykas ir konceptualus, esant politiniam silpnumui, neapibrėžtumui, manau, kad įmonė neproporcingai didelę galią įgijo diktuoti savo poreikius“, – kalbėjo G. Paluckas.

Gintautas Paluckas
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Jis siūlė komitetams kreiptis į Finansų ministeriją dėl sprendimo atšaukimo. Tačiau „Ignitis grupės“ Stebėtojų tarybos pirmininkas Darius Daubaras įspėjo, kad tai galėtų sukelti investuotojų pasitraukimą, akcijų kainų griūtį ir sugriauti pasitikėjimą valstybe.

Darbo partijos atstovas Vytautas Gapšys teigė, kad jam kelia abejonių viešai paskelbti „Ignitis grupės“ rodikliai. Jis išskyrė „žaliuosius megavatus“.

„Kaip suprantu „Ignitis“ ir perka įgyvendintus projektus, man kyla abejonių, ar nebus paskatinta vadovybė įsigyti, kad ir už bet kokią kainą“, – kalbėjo V. Gapšys.

Algirdas Butkevičius manė, kad toks akcijų skyrimas galėtų būti neteisėtas, mat akcijų skyrimą reikia apibrėžti atskirais įstatymais. Jis vertino, kad turėtų būti pakankama vadovus skatinti kintama atlygio dalimi už pasiektus metinius rezultatus.

„Ir tos akcijos, kurios būna išleidžiamos darbuotojų motyvacijai, ar geresniems rezultatams pasiekti, jie tas akcijas turi iki to laiko, kol dirba toje įmonėje – kai išeina, vėl perduoda tai įstaigai“, – vertino A. Butkevičius.

Valstietis Valius Ąžuolas tikino, kad „ši problema yra užprogramuota ir į ateitį“, kadangi valstybė nebeturi lemiamo balso įmonių valdybose: „Susėda draugų būrys, surašo tokius kriterijus, dėl kurių labai stengtis nereikia, nes įmonė monopolinė“.

Jis piktinosi ir įmonės tikslais: „Jei „Ignitis“ praras daug klientų dėl liberalizavimo – tokio kriterijaus jūs tikrai nerasite, nors tikrai yra vienas iš tikslų, kad įmonė prarastų kuo mažiau klientų“.

Konservatorius Andrius Kupčinskas pridėjo, kad šis precedentas gali imti plisti ir į savivaldybių valdomas įmones, kur skaidrumo yra mažiau.

„Kaip patys vadovai jaučiasi, ar nusipelnė tų akcijų“, – klausė A. Kupčinskas.

„Ignitis grupė“ patikina, kad tai geroji praktika

„Ignitis grupės“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Darius Maikštėnas teigė palaikąs komitetų pirmininkų vadovų poziciją, taipogi siekiama maksimalaus skaidrumo ir atsakomybės prieš visuomenę, jis tikino, kad informacija nuo praėjusio rudens nuosekliai skelbta per biržą.

„Ką daro „Ignitis grupė“ – ji iš tikrųjų yra labai toli nuėjusi į Vakarus ir iš tikrųjų nebėra tik monopolinis verslas, o turi ir monopolinio verslo komponentus. „Ignitis grupė“ gavo didžiulį įpareigojimą išvystyti vietinę gamybą, kurti inovacijas, užtikrinti atsinaujinančios energetikos integraciją“, – aiškino D. Maikštėnas.

Pagal energetikos strategiją grupė koncentruojasi į vietinės gamybos užtikrinimą, žaliosios ekonomikos plėtrą.

„Jau 2025 m. reguliuojama monopolinė veikla sudarys tik pusę visos veiklos, kitai pusei reikia investicijų ir ji daroma aštrios konkurencinės aplinkos sąlygomis. O 2030 m. sudarys du trečdaliai visos veiklos“, – apie būtinybę koncentruotis į naujas veiklas ir tinkamai skatinti vadovus ir darbuotojus aiškino D.Maikštėnas.

Pasak jo, išplatinus akcijas investuotojams, įprasta pasaulinė praktika yra kelti ilgalaikius tikslus ir užtikrinti, kad vadovų kompensacijų pakete nedominuotų tik trumpalaikiai tikslai.

„Tai šiuo metu įmonės kompensavimo sistemoje, jei seniai buvo vos ne pusė kintamo atlygio dalis, pririšta pririšta tik prie metinių tikslų, šiuo metu ta dalis sumažinta iki 20 proc., ir įvesta 4 metų schema, kuri vykdo suvienodinimą tikslų, visų pirma valstybės, investuotojų su valstybės tikslais“, – aiškino D. Maikštėnas.

Darius Maikštėnas

Jis atsakė, kad atskleisti pelno (EBITDA) negalima dėl biržos keliamų reikalavimų tais metais, kuomet atliekamas akcijų pardavimas investuotojams (IPO).

„EBITA koreguotos tikslas, kuris įdėtas į mūsų ilgalaikius tikslius 2023 m., bus atskleistas pristatant metinius rezultatus“, – pažadėjo D. Maikštėnas ir užsiminė, kad tai galėtų būti kitąmet vasarį.

Jis taipogi žadėjo, kad vėliau rodikliai bus atskleidžiami nuosekliai.

„Kodėl nebuvo atskleidžiama atskirtai – tai atskleidžiama per biržą, kad ta informacija pasiektų visus investuotojus Lietuvoje ir užsienyje“, – kalbėjo D. Maikštėnas.

M. Majauskas pertraukinėjo, kalbėdamas, kad augant visuomenės nepasitikėjimui, bus sunku įgyvendinti energetikos projektus.

Grupės stebėtojų tarybos pirmininkas Darius Daubaras papildė, kad vadovų skatinimas akcijomis yra gerosios valdysenos praktika, dėl kurios labai ilgai svarstyta ir diskutuota iki priėmimo, tai buvo daroma IPO kontekste.

Pasak jo, didžiosios listinguojamos įmonės visos turi ilgalaikio skatinimo programas, nes jos labai svarbios ir suderina bendrovės ir akcininko siekiamus tikslus: „Investuotojus reikia įtikinti, kad mes taikome geriausias valdysenos praktikas“.

„Šios programos panaikinimas sukeltų didžiulį ažiotažą rinkoje, išbėgiotų visi investuotojai, būtų sugriautas pasitikėjimas šia rinka“, – įspėjo D. Daubaras.

VERT pirmininkei nerimą kelia siekiai didinti pelną

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininkė Inga Žilienė atkreipė parlamentarų dėmesį, kad didžiąją dalį pajamų ir pelno „Ignitis grupė“ gauna iš reguliuojamų veiklų, maždaug du trečdalius.

„Kyla klausimų, kaip įmonės vadovai žada siekti pelningumo rodiklių reguliuojamose veiklose, nes šiandien taip sudėliotas mechanizmas, kad reguliuojamose veiklose, infrastruktūrinėms įmonėmis investicijų grąža yra nustatoma“, – kalbėjo I. Žilienė.

Ji paaiškino – gali kilti rizika, kad kils paskatos įmonei nepagrįstai didinti ilgalaikio turto bazę arba atlikti perteklines investicijas, kad dirbtinai būtų didinamas investicijų grąžos rodiklis.

„Rizikų yra reguliuojamoje veikloje ir mes, manau, kad atskirai su įmonės atstovais sėsime dėl to kalbėtis“, – patikino I. Žilienė.

„Ignitis“ atstovai patikino, kad pelnus siekia didinti tik nereguliuojamose veiklose, plėtojant žaliąją gamybą ir komercines veiklas.

Misiūnas: jų kadencija artėja prie pabaigos

ISM universiteto rektorius Dalius Misiūnas vertina, kad problemos yra dvi: pirmiausia pati sistema sudėliota lyg „vežimas prieš arklį“, o antra – skaidrumo trūkumas.

„Sistema turi būti vienoda visiems, negali būti išimčių, nes tos išimtys buvo tai, ko buvo atsikratyta darant prieš 10 metų darant valstybės valdomų įmonių reformą“, – teigė D. Misiūnas.

„Ignitis grupė“ skatinimo sistemą pradėjo įgyvendinti nuo 9 vadovų, ir iš jų dauguma tenka valdybos nariams, kurių kadencijos baigiasi maždaug po metų, ir nėra garantijos, kad jie darbus tęs, atkreipė dėmesį D. Misiūnas. Tuo metu akcijos būtų išmokamos 2024-aisiais.

„Opcionas kaip sistema nėra bloga apskritai vertinant. Klausimas, ar jis tinka įmonei, kuri daugiau nei 80 proc. savo pajamų gauna iš reguliuojamo tarifo. Pelnas reguliuojamame versle nėra efektyvumo rodiklis, jis yra išskaičiuotas dydis“, – kalbėjo D. Misiūnas.

Dalius Misiūnas
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Jis abejojo ir argumentais, kad grupė tampa tarptautine: „Sakyti, kad mes veikiam Vakaruose, yra dar anksti, nes mažiau nei 10 proc. „Ignitis grupės“ pajamų yra už Lietuvos ribų, ir tai didžioji dalis yra Latvijoje ir Estijoje. Taip, planuose gali taip būti, bet realybė, kad 85 proc. pajamų ateina iš reguliuojamo tarifo“.

Jį stebino ir tai, kad neatskleidžiami tikslai, už kuriuos vadovai gaus premijas.

„Šiandien pasakėme, kad skatinsim, o rytoj pasakysim, už ką skatinsime – mano galva, turėtų būti atvirkščiai. Paskyrėm premijas, o dabar pasakysim už ką jos paskirtos – nėra labai gerai“, – stebėjosi D. Misiūnas.

Jis abejojo ir vadovybės argumentais dėl to, kad „birža neleidžia“ atskleisti informacijos.

„Tai vis dar yra monopolinis iš tarifo gyvenantis verslas, todėl kalbėti apie kažkokius informacijos apribojimus, na neturėtų taip būti daroma“, – sakė D. Misiūnas.

Anot jo, pirmiausia sistema turėtų būti sudėliota, sutarta, o tada ji turėtų būti taikoma jau kitos kadencijos valdybai.

„Prisiminkim istoriją, jau du kartus Lietuva buvo pakliuvusi įkaite investuotojų rankose. VST – vienas, LEO LT – antras. Kitas dalykas, prisiminkime dar vieną faktą, prieš metus „Ignitis“ išstūmė mažuosius akcininkus iš listinguotų bendrovių. Jos irgi buvo listinguotos, jose vadovai neturėjo nei opcionų, nei ko. Ir yra kitų VVĮ, kurios listinguotos, ką darysime su jomis?“, – kritikavo D. Misiūnas.

M. Majauskas replikavo, kad už didesnį pelną susimokės eiliniai vartotojai.

„Ignitis grupė“ devyniems vadovams ketina išmokėti iki 212 tūkst. eurų dabartine akcijų verte: maksimalus siūlomų įsigyti akcijų skaičius yra 9497, jų nominali vertė – 22,33 Eur. Iš šios sumos didžiausia dalis tektų grupės vadovui Dariui Maikštėnui – iki 2265 akcijų, kurių vertė – 50,6 tūkst. eurų. Akcijos neatlygintinai būtų suteiktos, jei bus pasiekti 2020-2023 metų strateginio plano rodikliai. Delfi“ anksčiau skelbė, kad nėra detaliai atskleisti tikslai, už kurių pasiekimą akcijos būtų skiriamos, o kada neskiriamos.

„Ignitis grupės“ vadovo D. Maikštėno atlyginimas pernai III ketvirtį sudarė apie 13,2 tūkst. eurų per mėnesį „popieriuje“, įskaičiuojant už metinius pasiekimus tenkančią kintamojo atlygio dalį vienam mėnesiui. Per mėnesį skirtų akcijų priedų vertė, jei akcijos būtų skiriamos kas trejus metus, sudarytų apie 1,4 tūkst. eurų per mėnesį.

Išplatinus akcijų emisiją, Lietuvos valstybė šiuo metu kontroliuoja 73,08 proc. „Ignitis grupės“ akcijų.

Darius Maikštėnas

Skaistė: įrankis naudojamas daugelyje valstybių, ateityje tikslai gali keistis

Finansų ministrė Gintarė Skaistė „Delfi“ siųstame komentare paaiškino, kad toks motyvacinis įrankis, darbuotojų ar vadovų skatinimas akcijomis, naudojamas daugelyje valstybių skirtinguose ekonomikos sektoriuose. Tačiau bendrovės strateginiai tikslai ir rodikliai ateityje gali būti nustatomi kiti.

„Tokia praktika Europos Sąjungoje taikoma ir valstybės valdomose įmonėse, tokiose energetikos sektoriaus bendrovėse kaip „Enel“, „Orsted“, „Eon“. Lietuvos teisės aktuose numatyta galimybė darbuotojams, vadovams suteikti akcijų. Ilgalaikio skatinimo akcijų opcionais tikslas – skatinti vadovus likti lojaliais įmonei visą strateginių tikslų vykdymo laikotarpį, siekti įgyvendinti įsipareigojimus akcininkams, didinti įmonės akcijos vertę ir užtikrinti tvarų strateginės krypties tęstinumą, netgi keičiantis bendrovių valdymo organų kadencijoms“, – teigiama antradienį aštu pateiktame finansų ministrės G. Skaistės komentare.

Paaiškinama, kad sprendimą dėl šios priemonės taikymo bendrovėje priima visuotinis akcininkų susirinkimas ir Finansų ministerija dalyvavo šiame procese – 2020 m. rugsėjo 16 dieną buvusio ministro Viliaus Šapokos įsakymu buvo patvirtintos akcijų suteikimo taisyklės darbuotojams ir pagrindiniams vadovams.

„Konkrečius tikslus bei opcionų sutartyse numatytus akcijų skaičius, kurie 2024 m. galėtų būti suteikti, nustatė bendrovės stebėtojų taryba, sudaryta 2017 m. rugpjūčio 30 dieną, kurios sudėtyje yra du Finansų ministerijos valstybės tarnautojai ir penki nepriklausomi nariai“, – paaiškina ministrė.

Pagal turimus duomenis, sprendimas skirti akcijų buvo priimtas laikantis teisės aktų, „Ignitis grupė“ apie sprendimus informavo pranešimais per akcijų biržas.

Gintarė Skaistė

„Atsižvelgiant į klausimo svarbą ir aktualumą visuomenei, aktyvesnis informavimas apie pasikeitimus galėjo būti vykdomas iš tuometinio ministro. Tačiau tai jau praeitas etapas“, – teigia G. Skaistė.

Finansų ministerija kasmet atnaujina „Ignitis grupei“ teikiamą lūkesčių laišką, kuriame nurodoma, kokių rezultatų tikisi pagrindinė akcininkė – valstybė. Tarp anksčiau išsakytų lūkesčių – kad bus vystoma išmani energetika bei užtikrinamas elektros ir dujų skirstymo tinklo patikimumas, bus plečiama žalioji energetika, prisidedant prie regioninių tikslų įgyvendinimo, siekiama CO2 neutralumo, taip pat bus siekiama socialiai atsakingo ilgalaikės vertės valstybei didinimo.

Iš šio lūkesčių laiško kilo ir grupės ilgalaikė strategija, 2020-2023 metų strateginis planas. Finansų ministerija negali atskleisti daugiau informacijos, nei bendrovė pranešė per biržą: „Finansų ministerijos, kaip didžiausio bendrovės akcininko, vieši pasvarstymai galimai formuotų investuotojų lūkesčius dėl akcijų kainos pokyčių, kas yra laikoma manipuliacija rinka“.

„Tuo pačiu norime pažymėti, kad vėlesnių metų bendrovės strateginiuose planuose keliami tikslai ir rodikliai nebūtinai išliks tokie patys, jie galės būti nustatomi kiti, priklausomai nuo strateginių grupės veiklos pokyčių“, – apibendrino G. Skaistė.

Kandidatas į Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininkus Renatas Pocius kritikuoja tvarką, pagal kurią įmonių valdybos nariai ir vadovai būtų premijuojami akcijomis už pasiektus rodiklius, rašo BNS.

„Tokia schema, kuri skatina premijuoti akcijomis, sukuria tam tikrą viešųjų ir privačių interesų problematiką, nes šiuo atveju įmonių vadovai, turėdami akcijų, jie yra suinteresuoti kuo daugiau išpūsti įmonės turtą, nuo kurio skaičiuojama grąža, tokiu tikslu, kad turėti didesnį akcijų pajamingumą“, – ketvirtadienį Seime tvirtino R. Pocius.