Tokiai įdėjai pritarė SPD, CDU ir Kairės partijų parlamentarai, o AfD atstovai balsavime susilaikė.

Kaip jau buvo skelbta, į fondo „Stiftung Klima- und Umweltschutz MV“ (Klimato ir aplinkos apsaugos fondo) vadovo postą pretenduoja buvęs šios federalinės žemės premjeras Erwinas Selleringas (Ervinas Zeleringas), o jam talkininkautų buvęs europarlamentaras Werneris Kuhnas (Verneris Kunas) ir verslininkė Katja Enderlein (Katia Enderlain).

Valstybės investicijos į šį fondą siektų 200 tūkst. eurų, o „Nord Stream 2“ projekto vystytojos – 20 mln. eurų.

Tikimasi, kad šis fondas leis įmonėms, dalyvaujančioms tiesiant šį vamzdyną, įsigyti reikiamos įrangos ir statybinių medžiagų. Kadangi jos to nedarytų tiesiogiai, o per šį fondą, tai turėtų apsaugoti jas nuo JAV ribojančių priemonių.

JAV plečia sankcijas „Nord Stream 2“ projektui – papildomi ribojimai numatyti JAV Kongreso patvirtintame 2021-ųjų finansinių metų gynybos biudžete. Išplėstos sankcijos paliestų įmones, įsitraukusias į „Nord Stream 2“ projekto užbaigimą, visų pirma – už vamzdynams tiesti naudojamų laivų pardavimą, nuomą ar perleidimą, taip pat ir tarpininkavimą tokiuose sandoriuose, tokių laivų draudimą ar perdraudimą, jų techninį modernizavimą arba sąlygų tam sukūrimą.

10 mlrd. eurų vertės dujotiekio statybos ties 94 proc. jo įgyvendinimo 2019-ųjų įšalo beveik metams dėl JAV sankcijų, kurias tuomet patvirtino JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas). Šios baudžiamosios priemonės numatė turto įšaldymą ir draudimą išduoti vizas darbuose tiesiogiai dalyvaujančioms bendrovėms ir jų darbuotojams.

Vamzdyno tiesimas Rusijos per metus pertvarkytais specialiais laivais atnaujintas praėjusį mėnesį, tačiau tame dalyvauja ir Vokietijos bendrovės.

Baltijos jūros dugnu klojamas „Nord Stream 2“ padvigubintų Vokietijai, Europos didžiausiai ekonomikai, pristatomų rusiškų dujų apimtis. Vokietijos kanclerė Angela Merkel tvirtai teberemia projektą, nepaisydama griežtos kritikos savo šalyje ir už jos ribų.

Be Jungtinių Valstijų, dujotiekiui įnirtingai priešinasi tokios Europos valstybės kaip Lenkija, Ukraina, Lietuva ir kitos dvi Baltijos šalys, nuogąstaudamos, kad žemynas gali tapti labiau priklausomas nuo rusiškų dujų tiekimo ir kad Maskva galėtų tuo pasinaudoti politiniam spaudimui daryti.