„Analizuosime galimybes šalies gyventojams, skiriant savo mokesčio dalį nuo GPM, prisidėti prie kultūros ir medijų rėmimo fondų finansuojamų projektų“, – rašoma dokumente.
Kaip „Delfi“ sakė kultūros ministras Simonas Kairys, šio pasiūlymo tikslas yra išplėsti gyventojų galimybes.
„Taip būtų siekiama labiau įtraukti visuomenę į kultūrinį vyksmą, aktyviau domėtis projektų atranka, finansavimo mechanizmais ir apskritai kultūros bei medijų lauku. Be abejo, po Konstitucinio Teismo išaiškinimo, kuriuo Kultūros rėmimo fondo įstatymo 5 straipsnio nuostatos pripažintos prieštaraujančios Konstitucijai, kultūros ir medijų rėmimo fondai turės keistis.
Pasitelkdami analizes, užsienio šalių pavyzdžius diskutuosime, kaip pertvarkyti šiuos įrankius, kad jie padėtų įgyvendinti pagrindinius suformuluotus principus – viešumo, visuomenės įtraukties ir plečiamų finansinių galimybių“, – sakė jis.
Kaip žinia, 2020 metų lapkričio 3 dieną Konstitucinis Teismas nurodė, kad programų ir fondų finansavimą reglamentuojančiuose įstatymuose negali būti nustatytas konkretus jiems skiriamų valstybės biudžeto lėšų dydis.
Šiuo metu gyventojai iki 1,2 proc. savo pajamų mokesčio gali skirti paramos gavėjams, tarp jų ir meno kūrėjams, o po 0,6 proc. – politinėms partijoms ir profesinėms sąjungoms ar jų susivienijimams.
Papildomas investicijas vertintų teigiamai
Lietuvos kultūros tarybos administracijos direktorius Mindaugas Bundza sakė, kad po Konstitucinio Teismo nutarimo dėl jų administruojamo Kultūros rėmimo fondo sandaros kultūros bendruomenė plačiąja prasme turės rasti bendrą tolimesnio kultūros projektų bei programų finansavimo modelį.
„Būtent tą ir esame pasiruošę daryti, t. y. aktyviai dalyvauti šiame pokalbyje bei siūlyti galimus šio modelio variantus, o konsultacijos jau vyksta“, – pasakojo jis.
Vis dėlto, kaip pastebėjo pašnekovas, politikos formavimas nėra Lietuvos kultūros tarybos kompetencija.
„Iš mūsų perspektyvos galime pasakyti tiek, jog šiuo metu nesame finansiškai pajėgūs patenkinti viso bendruomenės poreikio, tad papildomas valstybes investicijas į kultūros procesus vertintume teigiamai“, – sakė M. Bundza.
Sausio pradžioje paskelbta, kad pirmajam 2021 metų finansavimo etapui taryba gavo 3083 paraiškas už 43,17 mln. eurų. Jų finansavimo rezultatus planuojama paskelbti iki kovo vidurio.
Remiantis tarybos tinklapio skelbiamais duomenimis, 2020 metais su muzika susijusioms paraiškoms skirta 3,8 mln. eurų, literatūra – 1,5 mln. eurų, tarpsritiniams projektams – 2,9 mln. eurų, teatrui – 2,5 mln. eurų, muziejams – 2,4 mln. eurų, etninei kultūrai – 1 mln. eurų, dailei – 1,8 mln. eurų, bibliotekoms – 1,3 mln. eurų, tarpdisciplininiam menui – 1,8 mln. eurų, kultūros paveldui – 936 tūkst. eurų, šokiui – 1,2 mln. eurų, fotografijai – 763 tūkst. eurų, dizainui – 570 tūkst. eurų, architektūrai – 475 tūkst. eurų, kinui – 230 tūkst. eurų, cirkui – 391 tūkst. eurų, archyvams – 137 tūkst. eurų.
Pernai didžiausią paramos sumą – 250 tūkst. eurų – gavo Lietuvos šokio informacijos centras. 230 tūkst. eurų atiteko Menų spaustuvei, 220 tūkst. eurų – Lietuvos kompozitorių sąjungai, po 200 tūkst. eurų – Lietuvos dailininkų sąjungai, Architektūros fondui ir MO muziejui.
Pagalvė kriziniu laikotarpiu
Medijų tarybos pirmininkas Andrius Šuminas sakė, kad Vyriausybės programoje esantį siūlymą vertina teigiamai.
„Tai galėtų būti tam tikra pagalvė žiniasklaidai šiuo kriziniu laikotarpiu, – sakė jis. – Apie Medijų tarybos vaidmenį kol kas anksti kalbėti, bet, žinoma, viena ar kita forma būtų galima prisidėti prie naujos tvarkos įgyvendinimo.“
A. Šuminas paaiškino, kad Lietuvoje pagrindinis valstybės paramos medijoms įrankis yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, dėl kurio Seime jau ne vienerius metus vyksta diskusijos.
Pavyzdžiui, sausio 5 dieną parlamentarai bendru sutarimu nusprendė atmesti buvusio Seimo Kultūros komiteto pirmininko Ramūno Karbauskio vadovautos darbo grupės sukurtą naują žiniasklaidos rėmimo modelį.
„Apie Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo pertvarką kalbos vyksta jau ne vienerius metus, tačiau kol kas viskas lieka kaip buvę“, – sakė A. Šuminas.
Jis prisiminė, kad kasmet paskelbus apie paskirstytą paramą, kyla nepasitenkinimas dėl to, kas ir kiek jos gauna.
„Kildavo nepasitenkinimas skirtais pinigais ir tada prasidėdavo diskusijos apie patį fondą, rėmimo tvarką. Ne vienerius metus kalbama, kad fondą reikia pertvarkyti, kad iš viso reikia kalbėti apie naują žiniasklaidos rėmimo politikos formą, naują struktūrą ir pan.“ – dėstė A. Šuminas.
2021 metais fondo projektams iš viso skirta 2,6 mln. eurų. Periodiniams kultūros ir meno leidiniams skirta 654 tūkst. eurų, nacionalinei periodinei spaudai – 253 tūkst. eurų, regioninei periodinei spaudai – 644 tūkst. eurų. Projektams, transliuojamiems nacionalinėse radijo stotyse ir televizijose, skirta 405 tūkst. eurų, regioninėse radijo stotyse ir televizijose – 206 tūkst. eurų. Interneto žiniasklaidos projektai paremti 417 tūkst. eurų.
Tarp periodinių ir kultūros leidinių daugiausiai gavo „Metai“ (58 tūkst. eurų), „Literatūra ir menas“ (55 tūkst. eurų) ir „Nemūnas“ (55 tūkst. eurų). Tarp nacionalinės periodinės spaudos – „Ateities leidybos centras“ (25 tūkst. eurų), „LASS respublikinis centras“ (14 tūkst. eurų) ir „Vorutos fondas“ (12 tūkst. eurų).
Iš regioninės periodinės spaudos daugiausiai gavo „Ilada“ (40 tūkst. eurų), „Pajūrio naujienos“ (23 tūkst. eurų) ir „Gargždų banga“ (22 tūkst. eurų). Iš nacionalinės radijo ir televizijos – „TV Europa“ (22 tūkst. ir 18 tūkst. eurų už du skirtingus projektus) ir „Manifestus“ (18 tūkst. eurų).
Regioninės radijo ir televizijos programoje daugiausiai skirta „TV Europa ir partneriai“ (12 tūkst. ir 8 tūkst. eurų už du skirtingus projektus) ir „Manifestus“ (8 tūkst. eurų). Internetinės žiniasklaidos - „15min“ (20 tūkst. eurų), „Bernardinai.lt“ (20 tūkst. eurų) ir „Aštuntoji diena“ (16 tūkst. eurų).
A. Šuminas komentavo, kad reformuojant paramos žiniasklaidai sritį, svarbu suderinti daugybę skirtingų interesų.
„Problema, kad ten yra labai daug interesų, kurie labai skirtingi. Yra interneto žiniasklaidos asociacija, kuri turi savo interesus. Regioninė spauda, regioninė televizija turi savo. Yra skirtingos problemos žiniasklaidoje.
Natūralu, kad kiekvienas bando tą paklodę patraukti į savo pusę ir dėl to vyksta ginčai tiek toje pačioje Medijų taryboje, tiek kalbant apie pertvarkas ir permainas. Suderinti interesus nėra taip paprasta, bet reikia kažkaip tai padaryti ir rasti aukso viduriuką“, – sakė jis.
