Visa kriptovaliutų rinka ketvirtadienį pirmąkart istorijoje perlipo 1 trilijoną JAV dolerių. Vien bitkoinas šiuo metu kainuoja per 37 tūkst. dolerių, ši kaina yra 4,5 karto didesnė nei prieš metus, kai bitkoinas kainavo apie 8,2 tūkst. dolerių. Brangsta ir kitos kriptovaliutos.

Bitkoinas iškilo kaip skaitmeninė alternatyva auksui. Investicinis bankas „JPMorgan“ antradienį išsakė prognozę, kad jo kaina gali pašokti ir iki 146 tūkstančių eurų, rašo „Reuters“ – tai būtų maždaug keturis kartus daugiau nei kriptovaliuta kainuoja šiuo metu.

Tačiau Lietuvoje investicijų ekspertai įspėja, kad yra grėsmė, jog kriptovaliuta, ne kartą pagarsėjusi didžiuliais nuosmukiais, gali atnešti didelių nuostolių.

Bitkoino rinkos vertė, dar vadinama kapitalizacija, šiuo metu siekia netoli 600 mlrd. dolerių, tai 5 kartus mažiau nei aukso luitais, monetomis, ar išvestinėmis finansinėmis priemonėmis laikomas turtas.

Palyginimui, vienos kompanijos „Apple“ kapitalizacija šiuo metu siekia 2,1 trilijono JAV dolerių.

„JPMorgan“ paaiškina, kad susidomėjimas didžiausia kriptovaliuta tarp investuotojų išaugo dėl to, kad ji vertinama kaip apsauga nuo infliacijos ir alternatyva smunkančiam JAV doleriui. Per pastaruosius 6 mėnesius bitkoinas pabrango daugiau nei trigubai, ir pastarąją savaitę kelis kartus pakildavo iki naujo rekordo.

„Mūsų mintyse bitkoinas jau pradėjo konkuruoti su auksu“, – rašo banko strategai, įžvelgdami, kad investuotojai iš aukso atitraukė 7 milijardus doleriu, o 3 milijardus dolerių nukreipė į su bitkoino kaina susietą finansinį instrumentą „Grayscale Bitcoin Trust“.

Marčiulaitis mini tris priežastis, pabranginusias bitkoiną

„Milvas“ fondų valdytojas Tautvydas Marčiulaitis įžvelgia kelis aspektus, kurie kartu smarkiai pakėlė bitkoino paklausą ir kainą.

„Pirmiausia, žiūrint į socialines medijas, matyti, kad vis daugiau mažmeninių klientų pradėjo pirkti bitkoiną kaip galimą draudimą nuo dolerio nuvertėjimo arba didelės krizės Amerikoje. Bitkoino rinkos kapitalizacija lapkričio mėn. buvo apie 360 milijardų dolerių, kas yra labai nedideli skaičiai. Palyginimui, „Apple“ yra du trilijonai – buvo 6 kartus didesnė nei visa bitkoino kapitalizacija. Tad iš esmės, tai labai nedidelė rinka ir pakankamai nedideli pinigai gali ją smarkiai pajudinti“, – aiškina T. Marčiulaitis.

Pasak jo, instituciniai investuotojai, pvz., fondų valdytojai, taipogi pradėjo dairytis į šią rinką.

„Netgi Elonui Muskui tviteryje buvo siūloma iškeisti visą „Tesla“ turtą į bitkoinus ir taip užsidirbti pinigų. Kad ir kaip tai atrodytų keista ir sarkastiška, bet tam tikri investuotojai tikrai pradeda alokuoti didesnę ar mažesnę savo krepšelio dalį į bitkoiną ar kitas kriptovaliutas – tai sukelia paklausą“, – sako T. Marčiulaitis.

Tautvydas Marčiulaitis

Trečias stimulas – dėl izoliacijos reikalavimų namuose sėdintys ir santaupų turintys asmenys.

„Žmonės per Kalėdas sėdėjo namie, neturėjo ką veikt, jau visi įpratę prie prekybos. Smulkūs investuotojai dar prieš 5-6 metus matė, kaip bitkoinas smarkiai brango ir gailėjosi praleidę progą. Tai dabar nemaža dalis jų paskutiniais mėnesiais šoka, bandydami pagauti tą bangą ir užsidirbti iš naujo kilimo. Kai rinka nedidelė ir ten pinigų nedaug, atrodytų, tokie veiksniai, kurie „Apple“ kainos ypatingai ir nepajudintų, jie padidina visą rinką ir ji važiuoja į viršų“, – sako T. Marčiulaitis.

Jis patikina, kad žvelgiant iš šiandienos pozicijos neįmanoma pasakyti, ar toliau bitkoinas brangs, ar atpigs – tą įmanoma nuspėti nebent žvelgiant atgalios. Jis dalijasi patarimu svarstantiems ar šios kritptovaliutos pirkti.

„Bendrai reikėtų pagalvoti, kiek įsivaizduoji, kad bitkoinas galėtų kilti. Jei, tarkime, kiltų iki 100 tūkst. dolerių bitkoino kina, tai reiškia, kad tavo pinigai gali padidėti tris kartus – tai jau tokio labai optimistinio scenarijaus atveju. Pesimistinis scenarijus – kad kaina kažkiek koreguosis, iki tų pačių 10-15 tūkst. dolerių, kas reikštų, kad jei investavai 30 tūkstančių dolerių, tu prarasi apie 20 tūkst. dolerių savų pinigų. Tai irgi žymus kainos pokytis – tiesiog reikia labai gerai pagalvoti, ar tikrai rizika prarasti apie 60-70 proc. pinigų su tikimybe uždirbti du-tris kartus labai optimistinio scenarijaus atveju yra priimtina“, – sako T. Marčiulaitis.

N. Mačiulis: mokėjimo priemone netaps

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas feisbuke pastebėjo, kad kritptovaliutų rinka jau tampa panaši į religiją. „Delfi“ jis paaiškina, kad daug teiginių, kuriuos išsako kriptovaliutų rinkos atstovai, niekada neišsipildys.

„Perkantys bitkoiną argumentuoja tuo, kad centriniai bankai pasaulyje spausdina daug pinigų, pinigų pasiūlą didina JAV. euro zonos, Jungtinės Karalystės ir Japonijos centriniai bankai – iš tiesų pastaraisiais metais pandemijos pasekmėms mažinti pinigų pasiūlą centriniai bankai padidino tokiais tempais, kurių nesame matę bent pusę amžiaus. Natūralu, kad tame kontekste atsiranda pinigų nuvertėjimo, arba infliacijos baimė. Dėl to ir auksas buvo pernai pabrangęs iki rekordinių aukštumų, daug kur brangsta NT, investuotojai ieško, kur investuoti ir apsisaugoti“, – sako N. Mačiulis.

Nerijus Mačiulis

Anot jo, bitkoinas ne išimtis. Ši valiuta dažnai vadinama skaitmeniniu auksu, kadangi jos pasiūla yra labai apribota, yra žinoma, kiek maksimaliai bitkoinų į apyvartą bus išleista, dėl to tikimasi, kad jo vertė neturėtų mažėti.

„Bet čia tikrai yra keli svarbūs bet. Viena, bitkoinas vargu ar gali tapti pasauline valiuta dėl kelių priežasčių. Svarbiausia ir yra tai, kad jų ribota pasiūla iš esmės ir užkerta kelią tapimui pasauline valiuta. Jei jis taptų plačiau vartojamas atsiskaitymams, natūralu, kad didėtų paklausa, kaina, ir jis taptų defliaciniu, kai kaina kyla, jį išleisti būtų nepatrauklu, kyla paskatos jį kaupti“, – sako N. Mačiulis.

Jis atkreipė dėmesį, kad šiuo metu bitkoinas dažnai naudojamas tokiems atsiskaitymams, kur tradicinės valiutos nėra patogios – nelegaliems tikslams, bandant nuslėpti pinigų kilmę ar mokesčius.

„Dėl to manau, kad tikrai beveik neįmanoma įsivaizduoti, kad bitkoinas taptų pasauline atsiskaitymų valiuta. Bet galima įsivaizduoti, kad bent jau kurį laiką jis bus tuo tariamuoju skaitmeniniu auksu, į kurį investuoja gyventojai, institucijos, manydamos, kad jis gali išsaugoti vertę, pinigų perkamą galią ir nenuvertėti“, – sako N. Mačiulis.

Anot ekonomisto, kriptovaliutų kainas kursto naujų pirkėjų srautas, kadangi jei neliktų pasiryžusių už kriptovaliutas mokėti didesnę kainą, kaina nustotų kilti.

„Kaip taupymo priemonė bitkoinas, bent jau šiuo metu, yra visiškai netinkamas instrumentas, nes jo kainų svyravimai milžiniški: vieną dieną pakyla 10 proc., kitą dieną nukrenta 10 proc. Akivaizdu, kad tik spekuliacijoms jis šiuo metu tinkamas, bet ne kaip ilgalaikė pinigų vertės išsaugojimo priemonė“, – vertina N. Mačiulis.

Anot jo, skaitmeniniu auksu bitkoinas galėtų tapti, jei taptų stabilesnis, ir toks scenarijus yra galimas.

„Bet kol kas jis yra visiškai spekuliacinė priemonė ir mes praeityje matėme tokių metų, kai jis sublizga padidėjus susidomėjimui, na bet po to per pusę mėnesio, kaip buvo 2018 m. gruodį, praranda daugiau nei pusę savo vertės. Tai čia tikrai labai rizikinga priemonė ir niekam nerekomenduočiau bandyti ja spekuliuoti ir praturtėti“, – tikina N. Mačiulis.

Jis kaip alternatyvą mini centrinių bankų kuriamas skaitmenines valiutas.

„Dabar jau beveik visi centriniai bankai kuria savo vadinamąsias skaitmenines monetas. Manoma, kad jos iš tiesų gali tapti realybe. Jos veikia tuo pačiu technologiniu pagrindu. Blockchain technologija pagrįstos centrinių bankų skaitmeninės monetos turi daug didesnę tikimybę tapti kasdienio atsiskaitymo priemonė, nei kriptovaliutų pradininkės kaip bitkoinas“, – mano N. Mačiulis.