Ketvirtadienį Klaipėdos apygardos prokuratūra paskelbė, kad tyrimas dar nėra baigtas, tačiau jis artėja prie perdavimo teismui. Aiškindamasi nusikaltimą ir žalos dydį prokuratūra pasitelkė įvairiausius specialistus, net mokslininkus. Kokia padaryta žala gamtai, dar tvirtai neįvardijama, mat įmonės pasamdytų ekspertų išvados nesutampa su prokuratūros tyrimo duomenimis. Tačiau manoma, kad teismui pateiktuose dokumentuose bus nurodyta per vieno milijono eurų dydžio suma. Anksčiau ši suma buvo įvardyta apie 5 milijonus.
„Šiandien simbolinė diena – metai nuo pradėto tyrimo. Tyrimą atliekanti prokurorė susipažino su 80 tūkstančių failų, tyrimas nėra baigtas. Prokurorų pavedimus vykdė įvairiausių sričių specialistai, mokslininkai“, – sako Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė Dalia Pocienė.
„Žala iki šios dienos yra apskaičiuota, tačiau mes jos dar negalime įvardyti, nes įmonė samdosi ekspertus, šie nurodė, kad žala gamtai nepadaryta. Mes manome kitaip. Nenorime to atskleisti dabar, nes manome, kad dėl to turi pasisakyti teismas“, – sako tyrimą kuruojanti prokurorė Gina Skersinskytė.
Tyrimas pradėtas ir dėl žalos gamtai, ir dėl didelio kiekio dokumentų klastojimo.
Kada byla pasieks teismą, prokurorė sako negalinti įvardyti, mat bylos apimtis didelė, o su ja susipažinę įtariamieji dar turi pareikšti prašymus. Anot G. Skersinskytės, viskas priklausys nuo įtariamųjų pozicijos.
Prokurorė atskleidžia, kad dėl įtariamiesiems pareikštų kaltinimų griežčiausia galima taikyti yra iki 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Prokuratūra neinformuoja, kuriems iš įtariamųjų bus pareikšti kaltinimai. Tyrimo metu įvardijami devyni įtariamieji, kurių vienas yra įmonė. Vienas iš jų – pagrindinis „Grigeo“ grupės akcininkas Gintautas Pangonis. Į įtariamųjų sąrašą pateko ir tuomet dar neseniai bendrovėje „Grigeo Klaipėda“ darbus pradėjęs Tomas Eikintas. Ar jiems bus pareikšti kaltinimai, prokuratūra neįvardija.
„Įmonė pasidarė vidinį tyrimą dėl žalos gamtai. Jie taip pat pagal savo vidinį tyrimą nustatė du įtariamuosius. Negaliu pasakyti, ar tai gerai, ar ne. Tyrimas apima 8 metus. Be to, reikia išsiaiškinti, kokios nuotekos gali patekti į aplinką, kokios sudėties, kokį turi poveikį aplinkai. Be abejo, tai yra labai įdomus tyrimas, tačiau ir labai sunkus. Mes tikimės, kad teismas visą medžiagą įvertins“, – sako prokurorė.
G. Skersinskytė teigia, kad „Grigeo Klaipėda“ tapo išskirtine ne tik dėl savo tyrimo apimties, bet ir dėl įtakos visuomenei bei kitiems tyrimams, kalbant apie padarytą žalą gamtai. Žmonės tapo gerokai aktyvesni kovodami prieš gamtos teršėjus, be to, šis tyrimas paskatino pakeisti ir kai kuriuos teisės aktus.
„Grigeo Klaipėda“ prieš pat prokuratūrai paskelbiant paskutinius duomenis išplatino pranešimą, kad įmonė „nuo pat pradžių prisiėmė ir prisiims atsakomybę už savo veiklą, todėl, siekdama nustatyti žalos aplinkai faktą ir mastą, pasitelkė tarptautinius ekspertus „TIG Environmental“, kurie praėjusiais metais atliko ne vieną mėnesį trukusį ekspertinį tyrimą ir pateikė savo išvadas“.
„Bendrovės prioritetas yra kuo greičiau objektyviai išsiaiškinti poveikį gamtai bei atkurti pirminę aplinkos būklę, todėl patys inicijavome užsienio ekspertų tyrimą. Remiantis skaičiavimais ir užsienio ekspertų išvadomis, „Grigeo Klaipėdos“ nuotekų paveiktas Kuršių marių plotas turėjo būti ribotas, o poveikis žuvims bei zooplanktonui nepadarytas“, – pranešime cituojamas T. Eikinas.
„Delfi“ primena, kad tyrimui itin reikšminga krata buvo atlikta praėjusių metų sausio 7-osios naktį. Netukus viešojoje erdvėje pasklido informacija, kad jei Dumpiuose dirbęs įmonės sargas būtų pastebėjęs tyrėjus, nelegaliai naudojamas nuotekų vamzdis vargu ar būtų išaiškintas.
Kratą naktį atliko 25 policijos pareigūnai. „Užduotis suformuota tik paskutinę minutę, buvo sukviesti pareigūnai, tik tuomet pranešta apie užduotį. Tokio pobūdžio ir tokio masto – pirma tokia užduotis. Manau, tai yra nestandartinis įvykis, rezonansas, kuris pareikalavo iš teisėsaugos pareigūnų gamtosaugos, chemijos ir kitų žinių“, – iškart po atliktos kratos informavo Klaipėdos apskr. policijos vadovas Alfonsas Motuzas.
Kiek metų tęsėsi tokia gamtos tarša, tyrėjai sako negalintys pasakyti, tik įvardija, kad tai vyko tikrai ne vieną dieną. Tyrėjų nuomone, įranga buvo tyčia sumontuota taip, kad valymo įrenginius dalis nuotekų apeitų ir, patekusios į „Klaipėdos vandenų“ vamzdynus, ties Dumpiais ištekėtų į Kuršių marias.
