D. Meškauskienė kreipėsi į „Delfi“ ir papasakojo savo istoriją: verčiasi individualia veikla pagal pažymą ir samdo du darbuotojus. Tačiau sustabdžius veiklą atlyginimų kompensavimas vyksta ne taip, kaip tikėjosi.

„Veiklos pobūdis – fizinės gerovės užtikrinimo veikla, teikiu Kėdainių miesto gyventojams viešosios pirties paslaugas. Veikla šiuo metu prastovose, nuo lapkričio 7 dienos. Patalpos nuosavos, tad kainuoja lauko apšvietimas, šildymas dujomis, kasmetinis turto mokestis ir kiti mokesčiai, už kuriuos turiu susimokėti, ar gaunu, ar negaunu pajamų iš verslo. Bet labiausiai nukenčiu dėl vieno darbuotojo sumokėtų „Sodros“ mokesčių, kurių niekas negrąžina“, – teigia D. Meškauskienė.

Ji paaiškina, kad darbuotojai už minimalų atlyginimą (MMA) darbuotojai pasamdyti puse etato, tuo metu „Sodrai“ įmokas tenka sumokėti už visą etatą. Nors valstybė kompensuoja 100 procentų prastovose esančio darbuotojo atlyginimo, bet jei jis mažesnis nei minimalus – nepadengia „Sodros“ įmokų „grindų“.

„Už prastovas kompensuoja neva 100 procentų, tačiau dokumentuose „Sodros“ įmokų „grindys“, kurios taikomos pusės etato darbuotojui, niekur nefigūruoja“, – sako D. Meškauskienė.

Už vieną darbuotoją tenka primokėti daugiau nei 60 eurų, tačiau smulkiai verslininkei tai reikšminga suma. Šiuo metu įmokos „Sodrai“ negali būti mažesnės nei 125,19 Eur, nepriklausomai nuo to, koks atlyginimas mokamas – jos atskaitomos iš atlyginimo, tačiau jei atlyginimas labai mažas, skirtumą turi primokėti darbdavys.

„Aš nieko neprašyčiau, dirbčiau ir užsidirbčiau, bet šiuo metu iš kur viskam paimti pinigų, net neįsivaizduoju. Per pirmą karantiną anksčiausiai buvom uždaryti ir vieni iš paskutiniųjų atidaryti. Dabar, kad ir leido truputi dirbti, bet reikia užtikrinti 10 kv. m. žmogui, o pagal mano pirties plotą, per vieną valandą galiu aptarnauti vieną žmogų. Tad ačiū“, – pyko verslininkė.

Ji patikina, kad negali darbuotojų priimti ir visam etatui, kad valstybė apmokėtų visą atlyginimą – jiems dirbti tenka dvi dienas per savaitę. Dar moterį piktina ir nelygios verslininkų traktavimas – didesnę paramą ji būtų gavusi, jei būtų įregistravusi veiklą kaip UAB, tuo metu individualiai veiklai teskiriami 257 eurų (šiemet – 260 Eur) per mėnesį.

„Ir dar klausimėlis, kodėl individualios veikla pagal pažymą negali būti maža įmonė kaip UAB ir lygiai taip pat pretenduoti į paramą nukentėjusiam verslui dėl pandemijos? (…) Nežinau kur kreiptis dėl neteisybės, rašiau ir mokesčių inspekcijai ir „Sodrai“, Užimtumo tarnybai, niekas padėt negali.

Verslininkė paaiškina, kad iš gautos paramos sumokėjus „Sodros“ įmokas, privalomąjį sveikatos draudimą ir kitas įmokas, „lieka keli centai“.

„Ačiū ir už tai, kai pagalvoji, bet ta nelygybė labai kažkaip skaudina. Kodėl tos didelės įmonės gauna, o mažiukai, kurie ir taip varganai gyvena, deda centą prie cento – tai dar čia skriaudžia“, – kalba D. Meškauskienė.

Ministerija: „grindys“ užtikrina minimalias socialines garantijas

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) jokių išimčių dėl įmokų „grindų“ šiuo metu nežada.

„Išimčių dėl įmokų „grindų“ netaikymo teisės aktai nenumato ir pokyčiai artimiausiu metu nėra planuojami. Socialinio draudimo įmokų „grindys“ užtikrina bent minimalias socialines garantijas darbuotojams, kurių jie dėl karantino neturėtų prarasti“, – teigiama atsiųstame komentare.

Paaiškinama, kad darbdaviai savo įsipareigojimus darbuotojams turi vykdyti įprasta tvarka – mokėti darbo užmokesti ir „Sodros“ įmokos, o tuomet jie gauna prastovų subsidijas.

Pinigai
Foto: Unsplash

„Taip pat jų pareiga, sumokėti socialinio draudimo įmokų skirtumą už darbuotojus, jai jų darbo užmokestis nesiekia MMA. Papildomos socialinio draudimo įmokos iki „grindų“ nėra kompensuojamos. Jeigu darbuotojas dirba 0,5 etato ir jam mokamas atlyginimas mažesnis nei MMA, nuo skirtumo darbdavys privalo sumokėti įmokas tiek už save, tiek už apdraustąjį“, – paaiškina ministerija.

Tačiau darbdaviai, taip pat ir savarankiškai dirbantys asmenys, gali kreiptis į „Sodrą“ dėl įsiskolinimo atidėjimo supaprastinta tvarka, pataria SADM.

Kreiptis į „Sodrą“ dėl atidėjimo gali visi draudėjai, kurių veikla yra apribota Vyriausybės sprendimais ir kurie yra įtraukti į Valstybinės mokesčių inspekcijos COVID-19 poveikį patyrusių verslų sąrašus.

Užimtumo tarnyba: subsidija skaičiuojama nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio

Užimtumo tarnyba paaiškina, kad už prastovose esančius darbuotojus mokama subsidija paskaičiuojama nuo darbuotojui priskaičiuoto atlyginimo. Kadangi „Sodros“ įmokų „grindis“ turi mokėti jau darbdavys, dėl to ši dalis nekompensuojama.

Nuo 2021 sausio 1 dienos subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas procentais nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, kuris negali būti didesnis negu darbo sutartyje iki karantino paskelbimo dienos nustatytas darbo užmokestis, ir sudaro 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 1,5 MMA dydžio.

Jeigu užimtam asmeniui prastova paskelbta ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas proporcingai darbdavio paskelbtam užimto asmens prastovos laikui, esamą tvarką paaiškina tarnyba.

Paklausus, ar daugiau verslininkų kreipėsi dėl panašių problemų, Užimtumo tarnyba nurodė: „Šis paklausimas yra pirmasis“.

Tačiau nurodoma, kad net 21 procentas visų subsidijų už prastovas sudaro iki vieno minimalaus atlyginimo. Nuo pirmojo karantino pradžios iki šiemet sausio 4 d. prastovų subsidijos buvo išmokėtos už 231719 darbuotojų.