Koronaviruso pandemija taip pat padidino riziką, susijusią su didėjančia besivystančių valstybių skolos našta, ir prireiks pasaulinių pastangų, kad šiose ekonomikose būtų išvengta naujos krizės, sakė bankas.
2020 metais patyrusi 4,3 proc. susitraukimą, pasaulio ekonomika, prognozuojama, šiemet turėtų ūgtelėti 4 proc. – šis skaičius yra 0,2 proc. mažesnis, nei buvo prognozuojama anksčiau, kadangi bankas du kartus per metus leidžiamoje Pasaulio ekonomikos perspektyvų ataskaitoje sumažino daugiau kaip pusės valstybių augimo prognozes.
Pernai iš visų pasaulio valstybių išsiskyrė Kinija, patyrusi stebinamai greitą atsigavimą, tačiau pažengusių šalių, kurioms pernai sekėsi geriau, 2021 m. laukia sunkesnis kelias, sakė bankas.
Bankas ataskaitoje perspėjo, kad prognozės išlieka „labai neapibrėžtos“, o BVP augimas šiemet gali siekti vos 1,6 proc., jei materializuosis galimos neigiamos rizikos.
Pandemijos sukeltai recesijai į skurdą įstūmus milijonus žmonių, valstybėms reikės atrasti būdą pereiti nuo tiesioginės pagalbos ir atgaivinti investicijas, taip siekiant paskatinti augimą, paragino Vašingtone įsikūrusi institucija.
Įstatymų leidėjai susiduria su „didžiuliais iššūkiais... bandydami užtikrinti, kad šis vis dar trapus pasaulinis atsigavimas įgautų pagreitį ir padėtų pagrindą tvirtam augimui“, sakė Pasaulio banko vadovas Davidas Malpassas.
Neryškaus atsigavimo prognozėse „remiamasi prielaida, kad vakcinos bus plačiai paplitusios“ ir toliau bus tęsiami ekonomikų atidarymai, reporteriams sakė D. Malpassas.
Tačiau net jei augimo tempas išliktų stabilus, pasaulinis BVP 2022 m. būtų 4,4 proc. mažesnis nei prieš pandemiją, sakė bankas.
