Kaip praneša VMVT, pieno terminai iš principo negali būti teisėtai vartojami apibūdinant grynai augalinį produktą. Institucija pažymi, kad pavadinimas „pienas“ ir pavadinimai, kurie reiškia tik pieno produktus, gali būti teisėtai naudojami apibūdinant grynai augalinį produktą tik išimtiniais atvejais, t. y. jeigu produktas būtų įtrauktas į specialų EK sprendimu patvirtintą išimčių sąrašą.
VMVT taip pat komentavo, kad, siekdama sumažinti administracinę naštą gamintojams ir platintojams, suteikė pereinamąjį laikotarpį, kuris leido įmonėms išsiparduoti turimus produktų likučius ir pasigaminti naujas etiketes, atitinkančias teisės aktų nuostatas. Beveik metų laiko – iki 2019 m. sausio 1 d. – laikotarpis buvo skirtas tam, kad verslas spėtų pasiruošti naujiems reikalavimams ir išvengtų nuostolių.
VMVT specialistai pabrėžia, kad priimtu sprendimu nėra kalbama apie įmonės pavadinimo naudojimo draudimą, o tik apie prekės ženklo „Sviestas sviestuotas“ ir kitų ženklinimo teiginių naudojimą ženklinant augalinės kilmės produktus. Įmonės pavadinimo (MB „Sviestas sviestuotas“) naudojimas nėra ribojamas ETT sprendimu, todėl jis ir toliau gali būti naudojamas nurodant gamintojo rekvizitus ant visų produktų.
Kiek anksčiau jau skelbta, kad VMVT uždraudus naudoti prekės ženklą „Sviestas sviestuotas” riešutų sviestui, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė kreipėsi į tarnybą, prašydama užtikrinti reguliacinės aplinkos aiškumą.
„Kreipiausi į VMVT, prašydama užtikrinti reguliacinės aplinkos aiškumą, jeigu reikia – inicijuoti teisės aktų pakeitimus, taip pat imtis skubių priemonių, siekiant pagerinti ūkio subjektų veiklos priežiūrą: papildyti savo interneto svetainę informacija apie prekės ženklams, ypač augalinės kilmės maisto produktų prekės ženklams, taikomus teisės aktų reikalavimus bei atnaujinti kontrolinį klausimyną, kuris atitiktų realų reguliavimą”, – feisbuke pranešė ministrė.
Pasak jos, sklandi priežiūra turi remtis prevencijos, konsultavimo, geranoriško bendradarbiavimo principais ir protingumo kriterijais, o atsakingos institucijos turi dėti visas pastangas, kad reikalavimai ūkio subjektams būtų motyvuoti, aiškūs, logiški, nuoseklūs ir nedviprasmiški.
„Tikiuosi, kad tai taps nauju standartu Lietuvoje ir kad vis mažiau sugaišime laiko tokioms istorijoms, kaip ši”, – sako ministrė.
VMVT teigia, kad 2017 metais Europos Teisingumo Teismas priėmė sprendimą, kuris draudžia pieno produktų terminais vadinti augalinius maisto produktus. Pasak tarnybos, toks pavadinimas klaidina vartotojus. Trečiadienį šis klausimas keliasi ir į Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdį.
