Kokie metai Lietuvai ir lietuviams buvo 2020-ieji ir kokie laukia šie, buvo kalbamasi laidoje „Delfi tema“.
Metų pabaigoje – ekonomikos augimas
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas aptardamas praėjusius metus teigė, kad 2020-ieji, bendrai, buvo sudėtingi, nes pakeitė ekonomines tendencijas ir žmonių asmeninius gyvenimus, atnešė sveikatos krizę, tačiau kalbant apie ekonomiką, metai nebuvę blogi.
„Ekonomikos nuosmukis nebuvo toks baisus, apie kokį galvojome praėjusių metų kovą, balandį.
Bendras rezultatas buvo neblogas, nes suvedus praėjusių metų visų šalių nacionalines sąskaitas matysime, kad Lietuvos ekonomika pasirodė bene geriausiai Europoje.
Kalbant apie žmonių pajamas, matėsi inertiškumas, o tie, kas turėjo darbą, tų gyventojų pajamos augo, didėjo pensijos, augo gyventojų santaupos“, – aiškino ekonomistas ir pabrėžė, kad apie praėjusius metus galima kalbėti įvairiais aspektais, tačiau apibendrindamas teigė, kad tai metai, kurių bendrai pakartoti nesinorėtų.
„Šiandien 80 tūkst. darbuotojų yra prastovose, o į 2021 metu įžengėme šlubuojančia koja“, – pastebėjo jis.
Reaguodamas į tai, kad nuo Naujųjų metų didėjo minimalus atlyginimas, pensijos, vaiko pinigai, ekonomistas tikino, kad šie metai turėtų būti geresni Lietuvai, tačiau sakė, kad juos reikėtų dalinti į keletą dalių.
Anot jo, pirmąjį ketvirtį situacija dar bus sudėtinga, o II-III ketv. turėtų atsigauti tų prekių paklausa, kurių lietuviai neįsigijo dėl uždarytų parduotuvių.
„Labai norisi, kad šių metų paskutinis ketvirtis jau būtų normalus, nebereikėtų vėl grįžti į ribojimus.
Šiais metais apie ekonomikos augimą galime kalbėti apie 2 proc. ir didesnį augimą 2022 metais“, – prognozavo T. Povilauskas.
„Kalbant apie žmones, šiemet situacija bus ta pati, kaip ir praėjusiais metais.
Tie žmonės, kurie dirba sektoriuose, kurie yra mažiau nukentėję ir gauna stabilias pajamas, yra samdomi darbuotojai, tikėtina, vėl bus sukaupę santaupų, pajamos viršys išlaidas ir tie pinigai bus leidžiami vėlesniais mėnesiais. O darbuotojai, kurie dirba nukentėjusiuose sektoriuose, jiems sutaupyti labai nepavyks, tai jų finansinė padėtis turėtų suprastėti“, – prognozavo ekonomistas.
Visgi, pasak jo, nereikėtų pamiršti ir to, kad pensijos šiemet didės 10 proc., didės vaiko pinigai, verslas, bent metų pradžioje, gaus finansinę paramą.
„Situacija nėra labai gera, bet, kita vertus, negalime sakyti, kad viskas yra blogai.
Su tokiomis atsargiomis optimistinėmis nuotaikomis reikia pratempti tuos 1-3 mėnesius ir manau turėsime nemažą augimą“, – sakė ekonomistas.
Verslo laukia iššūkiai
Finansų analitikas ir Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas kalbėdamas apie praėjusius 2020-uosius pasakojo, kad tokiems metams nebuvo pasiruošęs nei verslas, nei visuomenė.
„2020 sausis buvo pakankamai optimistinė metų pradžia, kai buvo prognozuojami geri metai, tiek ekonominis augimas, tiek plėtra, investicijos ir pan., o kortos susimaišė jau kovo viduryje.
Tam pasiruošti nėra įmanoma, ypatingai kalbant apie tam tikrus sektorius. Pirmoji banga visiems smogė dėl nežinomybės <...>, o per vasarą verslas pasirengė ir perskaičiavo savo galimybes tęsti veiklą.
Šiuo atveju iš tiesų viskas priklauso nuo to, kuriame sektoriuje esi. Tai vėlgi daug kartų linksniuoti sektoriai, tokie, kaip viešbučiai, restoranai, maitinimas, turizmas, šie sektoriai, be abejo, patyrė antrą bangą, kuri nepamatuojama ir tikriausiai tik retas verslas galės išsigelbėti“, – įspėjo M. Dubnikovas, tačiau pridūrė, kad yra ir tokių, kurie antrajai bangai puikiai pasirengė.
„Šiek tiek optimizavosi, išmoko dirbti nuotoliu, buvo peržiūrėtos galimybės ir, priklausomai nuo sektoriaus, IT, pramonė, biomedicina, jie labai puikiai dirba šiandien“, – sakė jis.
Tiesa, šiandien verslas, pasak M. Dubnikovo, susiduria su kita problema, koronavirusas plinta įmonėse ir užkrečia kitus darbuotojus.
„Verslas susiduria su problema, kad žmonės iškrenta iš darbo rinkos. Turint užsakymų kartais darosi sunku juos įgyvendinti“, – sakė jis.
Jo teigimu, jeigu karantinas šiemet būtų dar pratęstas ir ilginamas iki pavasario, verslo lauktų dar didesni iššūkiai.
„Daug problemų turintiems verslams, kurie šie dienai išvis yra eliminuoti iš verslo darymo, jei jie iki šio karantino pabaigos nebankrutavo, tas mirties nuosprendis anksčiau ar vėliau ateis. Ir čia palies platų spektrą verslų: restoranai, viešbučiai, turizmo paslaugas teikiančios įmonės, matysime daug problemų.
Jei grubus karantinas bus tęsiamas ilgą laiką, tai tiems verslams, kuriems šiandien dar sekasi, jiems seksis sudėtingiau dėl to, kad žmonės tiesiog sirgs, negalės ateiti į darbą ir tokiu būdu mūsų ekonomika lėtės“, – teigė jis.
Į biurus grįšime rudenį
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius laidoje taip pat aptarė nekilnojamo turto (NT) rinkos situaciją bei ko tikėtis šiemet.
Kalbėdamas apie NT rinką jis teigė, kad nuo kovo pradžios buvo krista į bedugnę, o išsikapstyta buvo tik vasarą.
„Pagrindinės priežastys (kad pavyko išsikapstyti-red.) buvo tai, kad didžioji dalis potencialių pirkėjų jautėsi užtikrinti įsigyti būstą, nejautė baimės prarasti darbą. Žmonės jautėsi gana tvirtai. O vasarą ir pati Lietuvos ekonomika parodė savo jėgą ir atsparumą pirmajai bangai“, – sakė jis.
Praėjusiais metais pandemijos metu, pasak M. Statulevičiaus, gyventojai aktyviai domėjosi ir antrojo būsto segmentu tiek Lietuvos kurortuose, tiek mažesniuose miestuose ir rajonuose.
„Ši rinka pražydo kitomis spalvomis ir tie, kurie vystė tą turtą, tikriausiai turėjo gerus metus. Tikėtina, kad ir šie metai bus gana panašūs, nes žmonės negalės daug keliauti, jausis nesaugūs arba dar nebus pasiskiepiję, o vidinis keliavimas NT rinkai atsilieps labai pozityviai“, – prognozavo jis.
Paklaustas apie biurus ir jų paklausą, asociacijos prezidentas neneigė, kad 2020-aisiais darbo vietos samprata labai stipriai pasikeitė, tačiau teigė labiau esantis optimistas ir nenorintis teigti, kad biurų nebereikės ir pokyčiai, susiję su darbo vieta, bus negrįžtami.
„Dabar pasaulyje yra daug diskusijų, kaip keisis biurai, galbūt visiškai atviros erdvės taps nereikalingos, visi pamainomis dalinai dirbsime iš namų, darbo vietoje susitiksime tik vieną ar dvi dienas, laikas parodys.
Dabar projektuojami biurai, į kuriuos geriausi pasaulio architektai ir investuotojai deda viltis, ir jie nėra kažkokie labai skirtingi nuo tų, kurie įprasti mums, kuriuose dirbame pastarąjį laikotarpį.
Tikėtina, kad tektoninių lūžių šioje vietoje nebus ir pasikeitus epidemiologinei situacijai, žmonės tai darys. Manau, kad apie tikrąjį biurų pokytį galėsime pakalbėti po metų, pusantrų“, – sakė jis.
M. Statulevičiaus nuomone, gyventojai į biurus galėtų pradėti sugrįžti dar šių metų rudenį.
„Apie rudenį, kai plačioji šalies dalis galės būti paskiepyta nuo COVID-19, net neliks priežasčių negrįžti į darbo vietas.
Žinoma, kaip kiekviena kompanija organizuosis savo darbo kultūrą, kiek ji galės leisti dirbti nuotoliniu būdu, kiek žmonės norės, parodys laikas. Rudenį pamatysime realią situaciją ir tie, kurie galės, manau, didžioji dalis, tikrai sugrįš į įprastą sau darbo aplinką“, – sakė NT ekspertas.
Jis aiškino, kad 2020-2021 m. sostinės biurų rinkoje buvo planuota apie 15 naujų biurų.
„Dalis jų atsidarė, kita dalis tęsiama statyti arba baigiama įrenginėti, tai, manau, kad tokį skaičių ir turėsime.
Tas neužimtumo lygis, skaičius, į kurį investuotojai labai atkreipia dėmesį, priimdami sprendimus, vystyti komercinį turtą ar susilaikyti, jis yra labai žemas, siekia apie 5-7 proc. Yra suplanuoti kompanijų persikėlimai iš vienų biurų į kitus, matome kompanijų iš užsienio numatomą plėtrą, atėjimą į Lietuvą“, – teigė jis.
